K. Donelaičio „Pavasario linksmybės“ Šventojoje
Saulėtą rytą iš Šventosios pagrindinės mokyklos kiemo sklindantis linksmas paukščių čiulbesys, lakštingalų trelės šypsenomis papuošė ne tik mokinių, bet miestelio gyventojų veidus: pievoje šalia mokyklos vyko renginys „Pavasario linksmybės“. Kiekvieno dalyvio rankose plazdėjo, žydėjo įvairiausi pačių pasidaryti paukščiai, bitutės, pavasario gėlių žiedai.
Sustoję į saulutę menantį spalvingą ratą, mokiniai choru deklamavo ištraukas iš K. Donelaičio „Pavasario linksmybių“, skandavo „Tai – Donelaitis“, „Donelaičiui – trys šimtai“. Apie linksmus sparnuočius, kurie, kad ir alkani būdami, bet pavasariu „sumišai šokinėdami džiaugias“, skaitė mokyklos direktorė V. Šarkienė, direktorės pavaduotoja D. Petkienė, anglų, rusų kalbos, matematikos, istorijos, tikybos, biologijos, pradinių mokytojai I. Griškėnienė, G. Juozapaitienė, J. Spučienė, S. Baužys, R. Valantinaitė, M. Petrauskienė, R. Birškuvienė, S. Sendrauskienė.
K. Donelaičio poetiniu žodžiu buvo pagerbtas gandras, kuris „gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą“, žvirbliai, gegužės ir strazdai, kurie Dievą „rykaudami gyrė“ gerviną, kuris „nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų“, norėdamas pranešti, kokia „Dievo didė galybė“; kregždės, kurios „bešutydamos nei kulkos šaudė per orus“, ir, žinoma, kuklioji lakštingala – „paukštelių nei karalienė“, kuri rytais „budina mus ir mūsų linksmina širdis“... Susimąstyti skatino poeto raginimai mokytis iš paukščių, kurie „prastą kirminą kramto“, „gnyba žolelę“, tačiau nesiskundžia ir „ant šakų kopinėdami garbina Dievą“.
Poemos „Metai“ pavasarį mokiniai iliustravo kūrybiniais darbeliais. Tai buvo nemaža triūso reikalaujanti užduotis: reikėjo rasti internete medžiagos apie poeto minimus paukščius, įsižiūrėti, nupiešti, iškirpti, sukonstruoti... Gražiausius gandrus pavyko sukurti šeštokams Tadui Valiukui, Nojui Šinkūnui, trečiokui Mantui Gaučiui, septintokui Martynui Mikalauskui, kregždes – septintokams Vilmantui Šaukliui, Dovydui Jašinskui, gervę – devintokei Gintarei Vaškytei, strazdus, gegutes – grupei aštuntokų, bitinėlius – ketvirtokams, žvirblelius – antrokams... Pirmokai ir trečiokai patys pavirto gandriukais ir galėjo smagiai paskraidyti.
Mokinių darytais paukščiais, bitutėmis papuošta, žibutėmis pražydusi Mokyklos gatvės gyvatvorė saulėtą savaitgalį džiugino praeivių akis. Užrašas mokyklos lange ragino pasitikti pavasarį didžiojo poeto žodžiais: „Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą...“.
Nijolė ŠAUKLIENĖ
Šventosios pagr. mokyklos mokytoja
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Garbė Šventąjai !.. 2014-04-05 05:34 (. / IP: 86.100.63.40)
Sveikintina ..pagaliau, prisimintas K.Donelaitis; Palangoje negirdėti renginių, visuose Lietuvos miestuose, bibliotekose, įstaigose, miesto laikrščiuose- atšvęsta 300 metų jo Gimtadienio-tačiau Palangoje beveik negirdėti, arba silpnai...Taip pat skaitykite
Velykų varpai virš pavasario klonių Prikėlė gyvybę naujam atgimimui.
Kartu su atbundančia gamta į kiekvienus namus pasibeldžia viena iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykos.
Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, kurorte jau prasidėjo
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 04 08 | Rubrika: Miestas
Didžioji pavasario šventė – šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, o vienas iš reikšmingiausių šios šventės simbolių – kiaušinis, simbolizuojantis gyvybės atsiradimą. Šv. Velykoms skirti renginiai kurorte jau prasidėjo ir tęsis iki pat Prisikėlimo šventės. Kokie yra nauji šių metų šv. Velykų švenčių akcentai?
Paslaptingos pavasario durys
2017 04 20 | Rubrika: Jūros vaikai
Vieną gražią dieną Jaunųjų žurnalistų studijos moksleiviai išėjome pasivaikščioti – pasidžiaugti pavasario grožiu. Pavasaris yra labai paslaptingas metas – jis turi viską, bet kartu ir nieko, turi paslaptį, kurią visi žino, bet kartu ir nesupranta.Žmonės negali pakęsti nežinomybės, bet jiems patinka paslaptingumas, todėl juos taip ir gundo šis metų laikas...
K. Donelaičio „Pavasario linksmybės“ Šventojoje 1
2014 04 03 | Rubrika: Jūros vaikai
Saulėtą rytą iš Šventosios pagrindinės mokyklos kiemo sklindantis linksmas paukščių čiulbesys, lakštingalų trelės šypsenomis papuošė ne tik mokinių, bet miestelio gyventojų veidus: pievoje šalia mokyklos vyko renginys „Pavasario linksmybės“. Kiekvieno dalyvio rankose plazdėjo, žydėjo įvairiausi pačių pasidaryti paukščiai...
Su pirmu pavasario lietumi pristatytas „Šlapias spalis“
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 15 | Rubrika: Kultūra
Penktadienio pavakare su pirmais pirmojo pavasario lietaus lašais „Ramybėje“ pristatyta tikru palangiškiu – esančiu juo ir visada būsiančiu – save vadinančio Marijaus Širvinsko-Gailiaus pirmoji knyga „Šlapias spalis“. Kartu su knygos autoriumi ir apie šlapią spalį, ir apie faktų pasaulyje gyvenančio žurnalisto perėjimą į...
„Baltijos“ pagrindinėje mokykloje – Užgavėnių linksmybės
Emilė Griškevičiūtė ir Rosita Vaičiūnaitė „Baltijos“ pagrindinės mokyklos jaunosios žurnalistės, 2013 02 14 | Rubrika: Jūros vaikai
Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos bendruomenė taip pat kiekvienais metais puoselėja smagias Užgavėnių tradicijas, tad ir šiemet vasario 12 dieną pakvietė visus į linksmą popietę atsisveikinti su žiema.
Komunalininkai kibo į pavasario darbus minėdami sezoną 1
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 03 26 | Rubrika: Miestas
Miesto komunalininkai kibo į pavasario darbus ir jau žvalgosi į sezono darbus. „Remontuojame persirengimo kabinas, pliažo įrangą, šiukšliadėžes, suolus, tvarkome takus vedančius į kopas“, – „Palangos tiltui“ sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus.
Elfų mokyklėlėje – dainos, šokiai ir kitos linksmybės
Alfredas PUMPULIS, 2011 12 30 | Rubrika: Kultūra
Palangoje įsikūrusioje Elfų mokykloje (J. Basanavičiaus g., „Vila Gražina“) rengiami patys tikriausi elfai. Vaikai, apsilankę šioje mokykloje, ne tik pramogauja, bet ir mokosi būti elfais, o pabaigę šią mokyklą vaikai gauna specialius Elfų sertifikatus.
Skęstančios kopos lauks pavasario
Aistas MENDEIKA, 2009 09 15 | Rubrika: Miestas
Praėjusį antradienį Aplinkos ministerijos specialistai, mokslininkai bei Klaipėdos apskrities valdininkai susidomėję apžiūrinėjo Baltijos plaunamą kopą tarp jūros tilto ir Rąžės žiočių, tačiau nieko gudriau nesugalvojo, kaip tik laukti pavasario ir tada vėl plukdyti smėlį į tą vietą, kur jo trūksta.
