Kas svarbiau – skiepai ar grūdinimasis?

Dainius KEPENIS, 2013-01-31
Peržiūrėta
2045
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dainius KEPENIS.
Dainius KEPENIS.

2013-ųjų – Sveikatingumo metų – vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui.
Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausiai valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje „vaikšto“ pinigai ir tau nieko nereikia daryti, kitoje – pats turi įdėti pastangų.

Sveikata – mūsų reikalas
Daugybė Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose sveikatos mokyklose pabuvusių žmonių vieningai pabrėžia, kad pats didžiausias čia patirtas įspūdis yra maudynės šaltame vandenyje, ypač spaudžiant speigui. Mūsų sergančioje ir išmirštančioje valstybėje tai sukelia šoką. Atsiranda oponentų, raginančių nutraukti šias „nežmoniškas“ procedūras. Pasak jų, „nėra mokslinio pagrindo”. O juk mokslas kaip tik ir apibendrina regimus rezultatus ir daro išvadas. Kad tai nepadaryta, kažkam turėtų būti didelė gėda. Bet mes nebeieškome to „kažko“, nes seniai supratome, kad „mūsų sveikata – mūsų reikalas“.
Mes suvokėme, kad vanduo, kuris grūdina fizinį kūną, ne mažiau svarbų poveikį daro žmogaus psichikai ir ypač reikšmingą bei sunkiai nusakomą pėdsaką palieka jo dvasioje. Vanduo – gyvenimo ir meilės šaltinis, ne tik padaro žmogų tvirtą, atsparų, bet ir švarų, ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja, veda į švarumą, skaistumą, šventumą.

Grūdinimasis šaltame vandenyje – nuo gilios senovės
Šventosiose indų knygose, parašytose 1800 m. pr. Kr., sakoma: „Vandens srovė gydo, vanduo ataušina karštligę, gydo nuo visų ligų“. Jų išminčiai teigė, kad šalto vandens vonios teikia 10 pranašumų: proto aiškumą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarumą, malonią odos spalvą ir gražių moterų dėmesį. Didelis grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras. Spartos piliečiai ištobulino grūdinimo meną ir taikė jį savo gyvenime. Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač plačiai propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario gydytojas irgi gydė šaltu vandeniu. Juo jis gydė ir poetą Horacijų.
Senovės Romoje klestėjo termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3500 žmonių. Viduramžiais viso to nebeliko, niekam neberūpėjo žmogaus sveikatos stiprinimas. Tik XIX a. Silezijoje pagarsėjo valstietis Vinsentas Preisnicas, iš kurio grūdintis mokėsi visa Europa. To amžiaus pabaigoje Vokietijoje ypač pasižymėjo Sebastijanas Kneipas, kuris rašė: „Stiprios tautos, gentys, giminės visuomet buvo šalto vandens draugės...“ Jis atskleidė gamtos stiprinamąjį poveikį žmogui. Jo knyga „Mano gydymasis vandeniu“ buvo išleista 60 kartų.
Šaltą dušą kaip priemonę imunitetui stiprinti ir peršalimui gydyti jogai naudoja jau 5000 metų. Vakarų pasaulyje šalto vandens terapiją pirmasis pradėjo propaguoti vokiečių kunigas Sebastinas Kneippas XIX amžiuje. Jis teigė, kad maudynės šaltoje upėje padėjo jam išsigydyti mirtiną plaučių ligą. Tiesa, jo sukurtas metodas buvo labiau grįstas ne šaltu, o kontrastiniu maudymusi.
Grūdinimuisi daug nusipelnė rusų inteligentija. Šaltyje savo atsparumą ugdė įžymus karo vadas Suvorovas, eketėse mėgo maudytis poetai Krylovas, Puškinas, dailininkas Repinas. Ypač gerai mums žinomi P. Ivanovas ir M. Kotliarovas. Pastarajam mes esame dėkingi už savo didžiulės patirties skleidimą Lietuvoje. Tūkstančiai žmonių užsidegė meile grūdinamajam bėgimui, kurio autorius M. Kotliarovas, ir išsklaidė baimę šaltam vandeniui, kuriame šis puikus žmogus jautėsi lyg namie.
Lietuvoje prie grūdinimosi sklaidos daug prisidėjo sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Lietuvos žemės ūkio akademijos profesorius Viktoras Ruokis ir kiti tai taikantys jau kelis dešimtmečius.

Šalto vandens nauda
Šiais laikais šalto dušo naudą patvirtina ir tyrimai. 1987 m. Skandinavijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, šešis mėnesius maudęsi po šaltu dušu, kur kas rečiau sirgdavo peršalimo ligomis nei kontrolinė grupė.
Berlyno plaukikų tyrimas parodė, kad maudynės šaltame vandenyje padidina natūralaus antioksidanto glutaniono kiekį kraujyje. Be to, šie plaukikai perpus rečiau serga kvėpavimo takų ligomis.
1994 m. Berlyno „Charite“ ligoninėje mokslininkai padarė stulbinančią išvadą: šaltas vanduo sumažina riziką susirgti vėžiu! Šis procesas tuo efektyvesnis, kuo dažniau maudomasi. Imuninė sistema įpranta gintis nuo laisvųjų radikalų. Tai gyvybiškai svarbi treniruotė, nes laisvieji radikalai gali būti vėžio priežastis.
Mitas yra tai, kad šaltas dušas – didžiausias seksualumo priešas. Gal jis ir priverčia trumpam susitraukti kai kurias vyrų kūno dalis, tačiau tikrai nekenkia nei vaisingumui, nei seksualumui. Priešingai – Londono trombozių tyrimo instituto duomenimis, jis ne tik gerina kraujotaką, bet ir skatina sėklides gaminti daugiau spermos.
Labai naudingas šaltas vanduo ir odai – gerina jos kraujotaką, stangrina, mažina celiulitą, ji ne taip sausėja, kaip maudantis po karštu dušu.
Ypač teigiamas šalto vandens poveikis – savijautai: suteikia žvalumo, energijos, gerina nuotaiką.

Grūdinimasis – organizmo apsauginių sistemų palaikymas
Grūdintis – tai ne tik pasistatyti užtvarą nuo peršalimo ligų, tai reiškia prisitaikyti prie nelengvo, besikeičiančio gyvenimo, tai reiškia patikrinti, kas tikra, kas tariama, tai reiškia keistis susitvarkymo, išsivalymo, organizavimosi linkme.
Užsigrūdinęs – tai reiškia romus, pakantus, skaistus, atlaidus, dosnus, uolus, saikingas, stiprus, meilingas, mandagus, teisingas, viltingas, nuolankus, sveikas!
Grūdintis – tai savotiškai kentėti. To reikia, norint atrasti vidinę ramybę ir laisvę, o ne gyventi chaose. Štai, smalsus berniukas atidarė lėliukę, kad pamatytų, kaip atrodo drugelis. Ir šis daugiau nebeskris, nes jo sparnai neįgavo stiprumo, įveikdami kietą kevalą. Ir žmogus, išimtas gydytojo cezario pjūviu iš motinos įsčių, daug netenka. O močiutės su savo „nelipk, neliesk, palik, nebėk, nenešk...“ kiek atima iš savo vaikaičių? O gydytojai, gydydami tabletėmis menkiausią negalią? O juk gyvenimas mus moko skraidyti, kaip erelis ereliukus.
Tik sveikata saugo mus nuo negerovių ir bėdų, kaip armija saugo šalį. Ji tuo stipresnė, kuo labiau ją stiprinam ir grūdinam. Sveikata – tai didžiausia ramybės sąlyga. Turtas – priešingai.
Vasario mėn. įvairiose Lietuvos vietovėse vyks grūdinimosi šventės, „grūdinimosi ir sveikatos bangos per Lietuvą“, o galiausiai visi esate kviečiami į tradicinę šventę Palangoje vasario 16 d. „Palangos ruoniai 2013“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Labai gera vasara. Niekuo nesiskundžiu. Ir orai geri, ir poilsiautojų yra daug. Nors viskas brangsta – pradedant elektra, baigiant aliejumi bulvytėms gruzdinti, manau, kad šiemetine vasara visi džiaugsis“, – kalbėjo vienos Palangos paplūdimyje įsikūrusios kavinės savininkas.


Mokesčių nepriemoką, kuriai buvo taikoma mokestinė pagalba ir tik nuo lapkričio 1 d. pradėti skaičiuoti delspinigiai, turi per 70 Palangos m. savivaldybės įmonių (per 210 tūkst. eurų), taip pat apie 100 savarankiškai dirbančių (per 60 tūkst. eurų) ir apie 600 jokios veiklos nevykdančių (per 90 tūkst. eurų) savivaldybės gyventojų. Pastarųjų didžiausia dalis turi nepriemoką iki 20 eurų.


Pirmadienį, balandžio 19 dieną, Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad prieš šešerius metus įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, todėl negali vykti. „Konstitucinio teismo sprendimą reikia vykdyti, o ne komentuoti ,“ – šyptelėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pirmadienio popietę sulaukęs...


Įsigaliojęs Tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. T2-228 nurodo, kad Palangiškio kortelių galiojimo laikas pratęsiamas iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taigi palangiškiams naujų kortelių išsiimti nereikia, jos lieka galioti iki nurodyto termino.


Visai Lietuvai kalbant apie Saulių Skvernelį užklupusią sunkią ligą – premjeras serga pirmos stadijos limfoma, vėžiu, Palangos politikai, vaizdžiai tariant, noriai kalba apie gyvybę Marse ir gėjų teises, tik ne apie savo sveikatą. „Palangos tilto“ šaltiniai kurorto sveikatos įstaigose teigė, kad miesto politiką jose išvysti galima išvysti nebent su sloga....


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad5 sav. (sausio 29 d. – vasario 4 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo46,1 proc. (nuo 131,9 atvejo/10 000 gyv. iki 192,7atvejo/10 000 gyventojų). Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 67...


„Palangos“ klube – daugiau gerų naujienų. Komandoje žais 22 metų, 1 metro 85 centimetrų įžaidėjas Deividas Anužis. Praėjusį sezoną jis jau atstovavo Palangos komandai, NKL čempionate įmesdavo vidutiniškai po 10,8 taško, atlikdavo po 3,5 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo po 4 kamuolius.


Pelnas svarbiau už žmones, arba Problemos sprendimo būdas – už rinkėjų balsus?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 04 03 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Šiltesniais savaitgaliais į Palangą atvažiuojantis gausesnis pramogautojų būrys susiduria su keistu paradoksu: miesto centre esančiose gatvėse kurorto svečių mašinoms nėra vietos, o erdvi, apie 120 automobilių galinti sutalpinti Rąžės stovėjimo aikštelė – užrakinta.


Kas svarbiau – skiepai ar grūdinimasis?

Dainius KEPENIS, 2013 01 31 | Rubrika: Sveikata

2013-ųjų – Sveikatingumo metų – vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui. Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausiai valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje...


Kol Europos Sąjungos strategai laužo galvas, kaip priartinti Europą ir Europos Sąjungą (ES) prie kiekvieno jos miestelio, net tokio mažo kaip Palanga, europarlamentaras Algirdas Saudargas (taip, jis – pirmasis   nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, stovėjęs prie šalies užsienio politikos vairo 1990-1992, taip pat 1996-2000 metais) apie Lietuvos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius