Kavinė „1925”: istorinis paveldas, namų aplinka, skanus maistas, bet lėtas aptarnavimas vasarą

Kiekvienas mūsų turime mėgstamą kavinę Palangoje. Prisipažinsiu, kad aš, jūsų Gurmanas Liežuvis, dažniausiai, ypač žiemą, užsuku į kavinę „1925”. Įsikūrusios J.Basanavičiaus gatvės pradžioje, išlaikiusios per beveik šimtą metų (įkurta buvo 1925 metais!!!), žiemą viliojančios židiniu, traškančiomis jame malkomis, geru maistu ir jaukiu „senelių trobos“ interjeru ir eksterjeru sunku jos nepastebėti, o vienąkart apsilankius, nesugrįžti vėl.

Įdomi istorija

Ko gero, ne tik man, o daugeliui įdomu, kodėl kavinė-baras vadinamas  „1925”? Liktų tik spėlioti dėl tokio kavinės pavadinimo, todėl žvilgtelėkime į kavinės jaukią interneto svetainę, kurioje pateikiama jos istorija: „Remiantis rašytinių šaltinių duomenimis 1925 metais šiame name buvo įkurta aludė. Uždarius tuometinį Kurhauzą tarnautojai sugužėdavo į populiariąją Dobužinskio užeigą. Menant tuos laikus ir pirminę namo paskirtį, dabartiniai savininkai suteikė gal kiek netikėtą, tačiau originalų kavinės pavadinimą „1925“.

Vėlesniais metais keitėsi savininkai, keitėsi ir namo paskirtis. Pastate buvo įsikūrusi biliardinė, kirpykla, moterų salonas.

1951 metais namą nupirko Petras ir Janina Kupčiai, dabartinių šeimininkų seneliai. Okupacijos metais pastatas buvo nusavintas tarybų valdžios, bet dėka šeimininko išdrįsusio rašyti laiškus net tuometinei valdžiai į Kremlių namas buvo grąžintas.

1998 metais pastatas, išlaikant autentiškumą, buvo restauruotas ir įkurdintas restoranas „1925”.

Namų aplinka

Žiemą dėl jaukios, šeiminės atmosferos, kurią kuria spragsintis ir šiluma dvelkiantis židinys, ši kavinė yra vienas didžiausių traukos centrų. Kava skani, aptarnavimas žiemą yra geras, vasarą, įsitikinau, deja, lėtas, kavinėje pastebėjau padavėjų-veteranų, kurie čia dirba ne vienerius metus (toks retas dalykas bet kuriai kavinei Palangoje!), padavėjos malonios, visąlaik galima stebėti sporto varžybas dideliame televizoriaus ekrane – tarsi savo namų svetainėje.

Vasarą kavinė pastato kelis staliukus J. Basanavičiaus gatvėje, prie pat šaligatvio – geresnės vietos stebėti praeivių veidus, matyt, nerasi visoje promenadoje! Lauko kavinė vasarą įrengiama ir kavinės vidiniame kiemelyje. Labai jauku jame matyti skoningus gėlių ir dekoratyvinių krūmų derinius. Kieme yra ir keli žaidimų atrakcionai vaikams. Visada matau mažuosius juose besikeberiojančius. Kuri mama nenorės užsukti į kavinę, kurioje yra pasirūpinta mažaisiais?

Be to, iš vidinio kiemelio atsiveria puikus vaizdas į Rąžę.

Kiemelyje sustatyti ne tik prie kavinės eksterjero puikiai derą geležies-medžio lauko stalai ir suolai, bet ir plastiko stalai ir kėdės, kurie, man pasirodė, tokiai kavinei pigūs, neskoningi ir joje netinkantys.

Per paskutines dvi savaites pietavau dukart

Pirmąjį kartą užsisakiau bulvinių blynų. Jų laukiau beveik pusvalandį. Blynų porcija buvo didelė, blynai – skanūs, neblogas kainos-kokybės santykis (porcija kainavo 14 litų), bet, deja, prisipažinsiu, ne visada galiu nesierzinamas laukti blynų pusę valandos.

Pietums į „1925“ užsukau ir  užvakar. Pasirinkau staliuką J. Basanavičiaus gatvėje. Ilgiau kaip penkias minutes nesulaukęs padavėjo, kėblinau į vidų ir paprašiau meniu, užsisakiau vištienos salotas su avokadais, kivi, apelsinais ir jogurtu bei sultinį. Pastarojo susilaukiau greitai. Jis išties buvo sultingas, tirštas. Vištienos laukti taip prailgo, kad ėmiau galvoti, kad kavinės virėja pirmiausia nuėjo pirkti vištos pas ūkininką Būtingėje. Paskaičiavau: patiekalo laukiau lygiai 25 minutes. Man per ilgai!

Beje, kol aš, laukdamas salotų, žioplinėjau į praeivių sroveles, gatvėje, prie gretimo suoliuko prisėdo dvi garbaus amžiaus ponios. Išgirdau, kad jos ketino užsisakyti alaus. Bet padavėjai nepasirodžius dešimt minučių, moteris pėdino į kavinę-barą užsisakyti.

Tiesa, salotos, kurių pagaliau sulaukiau, atrodė patraukliai, porcija buvo vidutinė, bet salotos pasirodė vertos 14 litų. Malonaus, bet nesišypsančio veido padavėjai palikau arbatpinigių labiau ne dėl gero aptarnavimo, o iš tradicijos.