Klausimai apie šilumą - vienam R. Gliožeriui, „Litesko“ R. Kregždė pabūgo

Antradienį į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos jau prieš devintą valandą rinkosi mūsų skaitytojai, turėję nemažai klausimų dėl su šildymu susijusių problemų, kuriuos norėjo užduoti ne vien UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriui Rimantui Gliožeriui, tačiau visų pirma UAB „Litesko“ Palangos filialo direktoriui Rimantui Kregždei. Pastarasis, nors buvo pažadėjęs atvykti, redakcijos kavarytyje nepasirodė. Paskambinus redaktoriui, R. Kregždė tik sumurmėjo: „Atsiųskite klausimus raštu“. Ar R. Kregždė pabūgo palangiškių?

 Kodėl mokame už kaimynus?

Pats pirmasis klausimas, kurį uždavė Albina Rakauskienė bei Gražina Vaičiulienė: kiek dar už sunaudojamą daugiabutyje šilumą mokėsime ir už nemokius kaimynus? Ir, jeigu vėliau „Litesko“ išsireikalauja iš nemokėjusiųjų susimokėti, kur dingsta tie pinigai, kodėl jie negrąžinami ar neužskaitomi gyventojams, padengusiems nemokančiųjų skolas?

„Pamenu, sausio mėnesį buvau užėjusi į Mokesčių inspekcijos Palangos skyrių. Ten buvo vienas iš „Litesko“ Palangos filialų vadovų, kuris kaip tik „pridavinėjo“ mokesčių už gruodį duomenis. Prie vieno buto buvo parašytas nuliukas. Inspektorė jo paklausė: jeigu už buto suvartotą šilumą mokesčius padengė kiti gyventojai, kodėl jūs neparodote vėlesnio pinigų grąžinimo? Vadovas atsakė, jog vasario mėnesį, kai priduos duomenis už sausį, grąžinimai bus parodyti. Mano žiniomis, šių duomenų dar ir dabar tebelaukiama“, – pasakojo A. Rakauskienė.

Į pokalbį įsijungęs V. Litvaitis stebėjosi: kodėl įmonė tokia „paslaptinga“, ir niekada neatsako gyventojams į klausimus apie tai, kur nueina surenkami mokesčiai ir kodėl bei kaip jie apskaičiuojami?

„Suprantu, kad ne į visus klausimus galima atsakyti, kiekviena bendrovė turi savo komercinių paslapčių. Tačiau pinigus juk mes mokame, ir bent kažkiek žinoti privalome. Dabar gi toje bendrovėje absoliučiai viskas yra komercinė paslaptis“, – pastebėjo V. Litvaitis.

R. Gliožeris pritarė skaitytojų nuomonei, jog išties sunku būtų atrasti tokią valstybę, kur už nemokius kaimynus mokėtų sąžiningieji gyventojai. Ir savo ruožtu pastebėjo, jog sąžiningiausiai moka senjorai, kuriems dažnai tenka taupyti būtiniausių išlaidų – vaistų bei maisto – sąskaita. Ir išties privalu esą grąžinti ar kitu būdu užskaityti tai, kas permokama.

Biokuro katilinių statyba vėluoja

Redaktorius L. Jegelevičius priminė, jog daugiau nei metus kalbėta, kad palangiškiai šį sezoną už šilumą mokės pigiau visų pirma todėl, kad bus pastatytos naujos biokuro katilinės Palangoje bei Šventojoje. Tačiau jų vis dar nėra – nors į Palangą jau ir atvežtas naujasis katilas. Tiesa, skelbiama, jog šiluma kiek atpiginta dėl sumažėjusių dujų kainų.

„Taip, šiluma atpigs, tačiau ne taip ženkliai, kaip žadėta, ir nežinia, ar ilgam – viskas priklausys nuo dujų kainos pasaulinėje rinkoje. O kalbant apie biokuro katilines – jų statyba vėluoja apie pusę metų ne dėl UAB „Palangos šilumos tinklai“ kaltės. Dar pernai gruodį turėjo būti parinktas katilų tiekėjas, tačiau jis paaiškėjo tik balandį. Centralizuotus pirkimus vykdė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF), po kurio atlikto kainų peržiūrėjimo, galima sakyti, žlugo mažesnės galios katilų, tokių, kokį planuojama statyti Šventojoje, pirkimai. Tokiomis kainomis, kurias gerokai „numušęs“, pateikė LAAIF, per tris kartus neatsirado nei vieno norinčiojo teikti katilus. Dabar tiekėjai kviečiami derybų, kad bent jau būtų išsiaiškinta, kokios kainos būtų jiems priimtinos“, – sakė R. Gliožeris.

Dar viena problema, kurią iškėlė Petras Kaminskas – o kuo mes kūrensime naująjį katilą? Nes, anot vyro, – tą patvirtino ir R. Gliožeris – yra proteguojama viena biokurą teikianti bendrovė, tuo tarpu gerokai pigesnį ir išties kokybišką kurą gaminanti Telšių įmonė „Kietasis biokuras“, jų atstovų teigimu, buvo „išstumta“ iš konkurso. Mat iškelta sąlyga, kad įmonė biokuru turėtų aprūpinti ne tik Vakarų Lietuvos regioną, ką ji pasirengusi padaryti, tačiau gabenti savo produkciją ir į tolimesnius regionus, kas įmonei neparanku.

Tiek V. Litvaitis, tiek A. Rakauskienė, tiek kiti skaitytojai apskritai abejojo tuo, kiek teisingai „Litesko“ skaičiuos šildymo kainas, kai bus įjungtas naujasis katilas, mat, jų teigimu, ir dabar dažniau rūksta tas kaminas, pro kurį į dangų kyla sukūrento biokuro dūmai, tačiau šilumininkai teigia kūrenantys 50:50 proc.

„Juokinga – mes juk per langus matome, kuris kaminas rūksta. O ir dėl paties biokuro – pažiūrėkit, kokios spalvos dūmai iš kamino vėlai vakare ar paryčiais kyla – lyg padangomis būtų kūrenama“, – vienas per kitą dalijosi pastebėjimais palangiškiai.

Ką rinktis prižiūrėtoju?

Dar viena problema, kurią iškėlė Justinas Masalskas, – namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų pasirinkimas. Kaip žinoma, iki gruodžio 3-iosios daugiabučių namų gyventojai turi apsispręsti, kas taps naujuoju jų namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju.

„Buvome nustebę, kai pašto dėžutėse aptikome „Palangos butų ūkio“ lapelius, raginančius rinktis iš trijų privačių įmonių – kai kurios jų buvo visai neseniai įkurtos, – ir jokios užuominos apie „Palangos šilumos tinklus, – palaikė J. Masalską ir kiti pokalbio dalyviai. – Viskas ten taip gudriai pateikiama, kad vyresnio amžiaus žmonės gali būti suklaidinti. Tikrai palaikome mintį, kad derėtų per Savivaldybę sustabdyti tokių melagingų pranešimų platinimą“.

R. Gliožeris sakė, jog, kaip jau buvo minėta Savivaldybės išplatintame pranešime, privačios įmonės „Palangos butų ūkis“ kurorto gyventojams išsiuntinėtuose laiškuose pateikiama neišsami ir netiksli informacija apie įmones, Palangoje galinčias teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Palangiškiams adresuotuose laiškuose nepaminima, jog šią paslaugą teikia ir Savivaldybės valdoma įmonė UAB „Palangos šilumos tinklai“.

Be to, nurodant esamus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifus, gyventojai taip pat nėra informuojami, jog jau nuo spalio mėnesio UAB „Palangos šilumos tinklai“ teikiamos minėtos paslaugos tarifas, palyginti su galiojusiu iki šiol, kiekvienam butui yra mažinamas, ir tai yra žemiausia iš šiuo metu Palangoje siūlomų kainų.

Jis priminė ir tai, jog „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų taryba priėmė sprendimą dar vienu centu mažinti įkainius, kuriuos jau ir taip nuo spalio mėnesio centu buvo sumažinusi miesto Taryba savo sprendimu.

Dar kartą buvo prisiminta „Litesko“ atėjimo į miestą istorija, kurią pašnekovai įvardijo kaip itin neskaidrią: prieš „pasikviečiant“ investuotoją – „Litesko“ – buvo teigiama, kad „Palangos šiluma“ įkritusi į didžiulę finansinę duobę ir turi galybes skolų, vėliau gi esą paaiškėjo, jog ši informacija, švelniai tariant, netiksli.

Nesąžiningus galima „pagauti“

Iki pat šiol gyventojai sako nesuprantantys – šią problemą nuolat kelia ir E. Skritulskas, – kodėl jie privalo mokėti už vonios, koridoriaus bei tualeto šildymą. Seniau šios patalpos nebuvo įtraukiamos į apšildomo ploto kvadratūrą, dabar gi mokesčiai skaičiuojami, nors niekas nepasikeitė: radiatorių ten neatsirado, o „gyvatuko“ mokestis nuolat keliamas.

Ir dar viena problema, apie kurią kalbėjo beveik visi dalyvavusieji pokalbyje: nesąžiningi gyventojai, kurie, pasidarę butuose remontus, arba įsirengę šildomas grindis, arba, kapitaliai įstiklinę balkonus, išgriovė buvusias butų sienas ir taip padidino apšildomą buto plotą. „Negi negalima sugaudyti tokių gyventojų, kurie šildosi kitų kaimynų sąskaita?“ – teiravosi „Palangos tilto“ skaitytojai, pastebėję, jog labai dažnai tokie „veikėjai“ atsisako įsileisti tikrintojus į savo butus.

„Be abejo, jeigu kas nors įsirengia šildomas grindis, didėja šilumos sąnaudos, – sakė R. Gliožeris. – Jeigu yra žinomi tokie faktai, gyventojai turėtų kreiptis į daugiabučio administratorių. Tada sudaroma komisija, kuri patikrins situaciją, ir, jeigu faktai pasitvirtins, arba papildomai apmokestins šį šilumos vartotoją, arba jis privalės viską atstatyti, kaip buvo“.