Kodėl Sporto centro treneriai surinktus du procentus naudoja savo klubams remti?

Linas JEGELEVIČIUS, 2017-10-26
Peržiūrėta
1975
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kodėl Sporto centro treneriai surinktus du procentus naudoja savo klubams remti?

Nors Palanga tampa vis labiau sportiškesnė, tačiau kalbai pasisukus apie neformaliajam vaikų švietimui skirtas lėšas ir jų skirstymą, sportinę veiklą kurorte vykdantys privatūs sporto klubai ir Palangos sporto centras (PSC) – pastaroji yra miesto savivaldybės įstaiga, vieni kitiems vis aršiau kimba į atlapus.
Privatūs sporto klubai PSC žeria kaltinimus, kad šis, įkurdamas naujus trenerių etatus sporto šakoms, kurias plėtoja privatūs klubai, sąmoningai juos žlugdo. Sporto centras atkerta, kad vykdo jam paskirtą funkciją, o konkurencija – gerai. Nesutariama, kaip turi būti skirstomos neformaliojo mokinių švietimo krepšelio lėšos – ar jos turi atitekti ugdymo veiklą vykdančiai įstaigai ar, kaip Klaipėdoje ir kitose savivaldybėse, turi „eiti“ paskui kiekvieną vaiką.
Kavaryčio diskusijas atnaujinusiame „Palangos tilte“ antradienį buvo išties karšta. Privačių klubų vadovai – krepšinio klubo „Palanga“ vadovasArūnas Vaitulionis, futbolo klubo „Gintaras“ vadovasMarselis Balasanovas, „Gintaro“ vadybininkė Vitalija Terpelytė(pati save ji pristatė paprastai – „mama“), VšĮ „Palangos sambo akademija“ vadovasErnestas Doržinkevičiusvis žvairavo į gynybines pozicijas užėmusį Sporto centro direktoriaus pavaduotoją Arūną Macių,laikinai einantį centro direktoriaus pareigas.
Kavarytyje dalyvavęs futbolo klubo „Palanga“ žaidžiantysis vyriausiasis treneris Valdas Trakys, buvo, ko gero, labiausiai vertas pagarbos – jo vadovaujamas klubas iškovojo teisę žaisti šalies prestižinėje A futbolo lygoje.
Regis, neįmanoma palangiškiai padarė su minimalia savivaldybės parama: FK „Palanga“ 2016–2017 metams iš miesto sulaukė 15 tūkst. eurų, o krepšinio klubas „Palanga“, žaidžiantis Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), –50 tūkst. eurų.
„Turėjome gerą komandą, gerą vadybą, ir sėkmė mus lydėjo, – trumpai kalbėjo V. Trakys. – Tikslo šiais metais pakliūti į A lygą, tiesą pasakius, net nebuvo dėl nedidelio biudžeto“. V. Trakys anksčiau dirbo FK „Atlantas“, rungtyniavo užsienyje.
Į pastabą, kad savivaldybės paramą dviem miesto aukštojo sportinio meistriškumo klubams galbūt derėtų dalinti pagal sportinius pasiekimus, A. Macius sakė, kad kam kiek skirti, sprendžia savivaldybės sudaryta komisija.
„Į ją įeina miesto savivaldybės Tarybos nariai, Švietimo skyriaus vedėja, anksčiau joje buvo Sporto centro atstovai, dabar – ne“, – sakė A. Macius.
Juokaudamas E. Doržinkevičius sakė, kad nepaisant „mažo“ sambo ir imtynes kultivuojančių sportininkų ūgio, ir VšĮ „Palangos sambo akademija“ ateityje ketina pretenduoti į savivaldybės lėšas, skiriamas aukštojo meistriškumo sportininkams.
„Gal dėl nežinojimo, tačiau, kaip taisyklė, vietos sporto klubai dalyvauja savivaldybės konkurse sporto klubų veiklai remti, o ne kituose konkursuose, ir ypač aukštojo meistriškumo“, – pastebėjo E. Doržinkevičius.
„Išties apie tokią galimybę, kad į aukštojo sportinio meistriškumo programos pinigus gali pretenduoti ne tik krepšininkai ir futbolininkai, žaidžiantys profesionaliame lygyje, bet ir vaikų klubai, nežinojau“, – prisipažino futbolo klubo „Gintaras“ vadovasM. Balasanovas.
V. Trakys pastebėjo, kad „niekur nėra visi“ patenkinti biudžeto pinigų dalyba sporto klubams.„Palanga toli gražu nėra išimtis“, – sakė jis.
Bet, anot E. Doržinkevičiaus, Palangoje padėtis yra ydinga dėl to, kad lėšas mokinių neformaliajam švietimui skirsto Sporto centras.
„Blogai, kad jis turi išskirtines teises tam. Dėl to jis yra geresnėje padėtyje konkurencine prasme“, – sakė „Palangos sambo akademijos“ vadovas.
M. Balasanovas pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje savivaldybės sporto įstaigos tokių lėšų skirstyme nedalyvauja: „Pinigai keliauja tiesiai vaikui. Taip turėtų būti ir Palangoje“.
A. Macius gynė poziciją, kad Sporto centras, kaip savivaldybės įstaiga, vykdo jos politiką bei vadovaujasi Sporto departamento suformuota praktika – pats vykdo miesto vaikų neformalų ugdymą.
„Sporto centras pinigų neskirsto, yra tik jų gavėjas – mes patys veikiame kaip vaikų neformalaus ugdymo įstaiga ir, svarbiausia, mes garantuojame tokios veiklos tęstinumą“, – nesutiko A. Macius.
„Kaip mama norėčiau, kad neformaliajam vaiko švietimui skirti pinigai eitų paskui mano vaiką, o mes, tėvai, galėtumėme rinktis, ar vaiką leisti į Sporto centro būrelį, ar į kokį nors privatų. Kaip mama nuspręsiu tai pagal patirtį, kurią yra sukaupęs vienas ar kitas treneris“, – sakė V. Terpelytė.
Kaip organizuoti neformalųjį vaikų ugdymą, savarankiškai sprendžia kiekviena savivaldybė.
„Matau viena: Sporto centras Marseliui (Balasanovui) ir Ernestui (Doržinkevičiui) tik trukdo, tvarka būtų, jeigu jo visai mieste nebūtų, – pašmaikštavo diskusijos dalyvių kantriai klausęsis A. Macius. – O kas dabar neleidžia rinktis, kur, į kokį sportinį būrelį vesti savo vaiką?“.
Jis apgailestavo, kad jam vienam tenka atremti ne visiškai pagrįstus kaltinimus.
„Ne aš, ir ne administracija viską sprendžia Sporto centre – yra Sporto centro tėvų, o taip pat ir pedagogų taryba, su kuriomis yra tariamasi“, – pabrėžė A. Macius.
Vis tik E. Doržinkevičius laikėsi savo minties: savivaldybė turi pasirūpinti kiekvienu vaiku, nesvarbu, ar jis lanko Sporto centro būrelį ar privatų.
„Jeigu vaikas lanko Sporto centrą, jis nemoka (už būrelį). Jeigu pasirenka privatų sporto klubą, tuomet jau tenka mokėti. Kaip tėvas klausiu: kodėl, jeigu vaikas su tėvais pasirinko privatų paslaugos tiekėją? Taip nebūtų, jeigu neformaliojo švietimo pinigai būtų tiesiog priskirti mano vaikui, ne įstaigai“, – įrodinėjo E. Doržinkevičius.
„Palangos tilto“ klausimas, ar yra gerai, kad jau būrį vaikų treniruojantiems privatiems sporto klubams Sporto centre kuriami alternatyvūs būreliai, sukėlė tikrą erzelį.
„O kodėl Sporto centras turėtų žvalgytis, ką ir kaip daro kiti? Esame miesto sporto įstaiga su savo įstatais ir vykdome ne privačių sporto klubų politiką, o savo“, – karščiavosi A. Macius. Jis linktelėjo į M. Balasanovo pusę: „Marseli, jūs gi įkūrėte savo futbolo klubą „Gintaras“, nors puikiai žinojote, kad vaikų futbolo grupės veikia ir Sporto centre“.
„Gintaro“ vadovas atšovė: „Rinkau vaikų amžiaus grupes, kurių jūsų centras neturėjo. Jums primygtinai siūliau dirbtinai nekonkuruoti ir nekurti jau pas mus esančių vaikų amžiaus grupių, bet jūs neklausėte. Jas surinkote iškart po manęs. Taip – nesąžininga“.
E. Doržinkevičius priminė, kad Sporto centras steigia dziudo trenerio etatą, nors „Palangos sambo akademijoje“ galima užsiimti dziudo, sambo ir graplingu jau nuo 2013 metų.
„Įsteigęs akademiją, dešimtis kartų kalbėjausi jau su buvusiu direktoriumi (Kazlausku), kad jis leistų naudotis Sporto centro sportine baze, bet jis vis kartodavo, kad tokios bazės su inventoriumi tiesiog nėra. Tačiau šiais metais Sporto centras kreipėsi raštu į miesto merą, kad Sporto centre būtų suburtas ne tik aerobikos būrelis, bet ir dziudo būrelis. O kam?“ – klausė E. Doržinkevičius.
„Mūsų paprašė – esame savivaldybės įstaiga ir norime savo veiklą plėsti. Kas čia bloga?“ – atkirto A. Macius.
„O kodėl ne graikų romėnų būrelį įsteigėte? Juk tam yra poreikis“, – neatlyžo E. Doržinkevičius.
Prieš kelias savaites trys privatūs miesto sporto klubai – VšĮ „Palangos sambo akademija“, FK „Gintaras“ bei meninės gimnastikos klubas „Gintarinė fėja“ įkūrė Palangos sporto sąjungą, kuri vienys privačius miesto sporto klubus.Jos tikslas – ruošti sporto programas, rengti dokumentus finansavimui bei atstovauti privatiems sporto klubams savivaldos lygmenyje.
„Tikimės, kad ji padės apginti mūsų, privačių sporto klubų, interesus“, – sakė „Palangos sambo akademijos“ vadovas.
Diskusijoje labiau klausęsis kitų, nei reiškęs savo nuomonę V. Trakys vėl priminė, kad padėtis Palangoje niekuo neišsiskiria, palyginti su kitomis savivaldybėmis.
„Jeigu Sporto centras pasyviai žiūrės, ką daro privatūs sporto klubai, iškart sulauks priekaištų, kad nieko nedaro. Ši problema, dėl kurios čia ginčijamės, būdinga visoms savivaldybėms“, – sakė čempioniškos „Palangos“ vyr. treneris.
Iš mieste mokyklas lankančių apie 1700 vaikų, neformaliojo ugdymo veikloje dalyvauja apie 1300.
Krepšinioklubo„Palanga“ vadovasA.Vaitulionisstebėjosi, kad, anot jo, „kiekvienas treneris“, dirbantis Sporto centre, turi ir „savo klubą“.
Buvo minimas boksininkų atvejis, nors jų trenerio Sauliaus Simės pavardė nebuvo paminėta.
A.Macius aiškino, kad taip yra todėl, kad Sporto centre dirbantys treneriai „nepasidalija“ į „bendrą katilą“ surinktais pinigais iš dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio, kurį kiekvieną pavasarį centrui skiria Sporto centro auklėtinių tėvai.
„Ar jūs juokaujate? Ar tiesą sakote? – antakius pakėlė A. Vaitulionis. – Kažkokia nesąmonė: treneriai dirba Sporto centre ir dar turi savo privačius sporto klubus, ir dar gauna savo klubams pinigų iš dviejų procentų tėvų sumokėtų Sporto centrui“.
„Treneriai vaikams perka sportinę aprangą iš tų pinigų“, – sakė A. Macius.
„Absurdas!“ – karščiavosi A. Vaitulionis.
„Absurdas, kad tokie treneriai dar dalyvauja kaip savo klubų vadovai savivaldybės sporto programose ir gauna pinigus“, – pridūrė E. Doržinkevičius.
„Taip yra visur“, – ramino visus V. Trakys.
Visi kėlė ir kitą problemą – prirašytas „negyvas sielas“ Sporto centrui priklausančiuose sporto būreliuose.
„Vėlgi, taip nebūtų, jeigu vaiko neformaliojo švietimo krepšelio pinigai eitų paskui kiekvieną vaiką, o neatitektų vienai įstaigai, – kirbėjo E. Doržinkevičius. – Reikia registro vaikams – panašiai kaip Nekilnojamo turto registro, tuomet tokių „popierinių“ vaikų sporto būreliuose nebūtų“.
Į klausimą, ką reikėtų keisti, kad visi būtų patenkinti, niekas nepasiūlė vienintelio recepto.
„Siūlau miesto valdžiai, ypač merui, giliau įsigilinti į visas miesto sporto problemas“, – sakė E. Balasanovas.
„Susikūrusi Palangos sporto sąjunga kreipėsi raštu į merą, kad būtų sustabdytas naujų sporto būrelių trenerių etatų kūrimas. Tikiuosi, kad buldozerio principu nebus einama“, – vylėsi E. Doržinkevičius.
„Mano, kaip mamos, pageidavimas, kad pinigai būtų priskirti ne institucijai, kurioje būrelį lanko vaikas, o pačiam vaikui, ir kad tėvai galėtų rinktis, kur ir į kokį būrelį leisti savo vaiką. Konkurencija turi būti, bet sveika, o ne dirbtina ir žlugdanti labai gerai jau dirbančius sporto klubus“, – sakė V. Terpelytė.
„Mums, aukštojo meistriškumo krepšininkams, būtų labai gerai, kad miesto pinigų „krepšelis“ aukštojo meistriškumo sportininkams gerokai išaugtų. Antra, miesto švietimo įstaigos, ir Sporto centras dėmesį turi telkti švietimui, vaikų ugdymui, ne sporto bazių valdymui ir leisti spręsti, kas gali jomis naudotis, o kas ne“, – pageidavimą išreiškė A. Vaitulionis.
„Visi nori daugiau finansavimo. Bet visoje Lietuvoje jau krypstama link modelio, apie kurį čia buvo kalbama: pinigai pasiekia tiesiogiai konkretų vaiką, o ne įstaigą“, – sakė V. Trakys.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kai skaitote šio straipsnio pirmąją eilutę, Erikas Cchovrebovas, Palangos sporto centro dziudo treneris, ant parterio, apsuptas vaikų, ko gero, atlieka eilinį metimą, kuriuos per dieną jis skaičiuoja šimtais. Kurorto vaikų mėgstamas treneris spalio pradžioje pasidabino aukso medaliu pasaulio IGF graplingo čempionate. „Noriu, kad (mano treniruojami) vaikai būtų laimingi – ir varžybose, ir...


Palangos Sporto centro trenerių vienybė bliūkšta – iš Sporto centro trenerių laiško dėl miesto Tarybos narės Svetlanos Grigorian opuso šalies žiniasklaidoje dėl galimo mobingo Sporto centre savo parašą atšaukė vienas treneris. „Man Macius (Arūnas Macius – laikinasis Palangos Sporto centro direktorius – aut.)  atnešė lapus pasirašyti, tipo kažkokia boba (Svetlana Grigorian – PT) pavarė...


Jau keletą savaičių intensyviai žiniasklaidoje bei socialiniuose puslapiuose Všį futbolo klubo „Gintaras“ vadovas Marselis Balasanovas bei Všį „Palangos sambo akademija“ vadovas Ernestas Doržinkevičius reiškia nepasitenkinimą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei Palangos sporto centro darbu (apie tai rašė ir „Palangos...


Nors Palanga tampa vis labiau sportiškesnė, tačiau kalbai pasisukus apie neformaliajam vaikų švietimui skirtas lėšas ir jų skirstymą, sportinę veiklą kurorte vykdantys privatūs sporto klubai ir Palangos sporto centras (PSC) – pastaroji yra miesto savivaldybės įstaiga, vieni kitiems vis aršiau kimba į atlapus.


Jaunieji sporto centro futbolininkai – stipriausi

Palangos SC, „Palangos tilto“ inf., 2016 06 30 | Rubrika: Sportas

Birželio 27 d. Palangos miesto centriniame stadione vyko atkaklios kovos – Lietuvos jaunių U-15 antros lygos futbolo pirmenybių Vakarų ir Rytų zonų finalinio etapo varžybos. Kartu su Telšių FC „Džiugas“, Visagino SC rungtyniavo ir Palangos sporto centro vaikinų, gimusių 2001 m., komanda, treniruojama Gvido Juškos.  


Lietuvos piliečiai, kasmet deklaruojantys pajamas, raginami skirti 2 procentus nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos kariuomenei. Iniciatyvos informuoti visuomenę apie tokį plačiai prieinamą būdą paremti šalies ginkluotąsias pajėgas ėmėsi Antano Guogos paramos fondas ir Lietuvos kariuomenė.


Prieš Kalėdas Palangoje V. Jurgučio pagrindinės mokyklos sporto salėje vyko Kalėdinis jaunių tinklinio turnyras, skirtas 2014 metų Sporto centro taurei laimėti. Turnyre dalyvavo keturios jaunių vaikinų komandos iš Kretingos, Darbėnų ir Palangos.


Palangos sporto centro jaunieji futbolininkai (treneris Arūnas Macius), gimę 2002–2003 metais, sėkmingai baigė Lietuvos mokinių 2014/2015 metų futbolo 9x9 čempionato Vakarų regiono pirmo rato varžybas.


Palangos sporto centro jauniai krepšininkai – Lietuvos čempionai

„Palangos tilto” informacija, 2013 05 13 | Rubrika: Sportas

Šeštadienį pusfinalio, o sekmadienį finalo rungtynėmis Šventojoje baigėsi Lietuvos moksleivių krepšinio lygos jaunių (gim. 1996 m.) čempionatas. Tik prieš metus vietą stipriausiųjų komandų dešimtuke iškovojusi Palangos sporto centro komanda, reguliaraus sezono kovas baigė būdama trečioje vietoje, o per atkrintamąsias varžybas įveikusi A....


Palangos sporto centro jaunių komandos (treneris Regimantas Juška) sėkmingai rungtyniauja Lietuvos moksleivių krepšinio lygos čempionatuose. 1995 metais gimusių vaikinų čempionate mūsų miesto komanda kovodama III divizione, pirmajame etape, keturiolikoje rungtynių iškovojo dvylika pergalių ir tarp aštuonių Žemaitijos komandų užėmė antrą vietą. Antrajame čempionato...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius