Mero Šarūno Vaitkaus brolis Bronius Vaitkus, jauniausias Tarybos narys: „Prieš pradėdamas savo politinę karjerą, įsivaizdavau kitokį politinį procesą, bet laikui bėgant, supratau, jog mano lūkesčiai buvo toli nuo realybės"

Praėjusią savaitę, trečiadienį, Bronius Vaitkus, jauniausias miesto Savivaldybės Tarybos narys, kurorto mero Šarūno Vaitkaus brolis, sulaukė trisdešimtmečio, o su juo – ir krūvos dovanų, tačiau vyras jubiliejaus šventę planuoja po karantino. Jis atsakė į „Palangos tilto“ klausimus. 

–Ar nenusivylėte kol kas politika?
–Politika – labai platus žodis, apimantis daug procesų. Prieš pradėdamas savo polinę karjerą, įsivaizdavau kitokį politinį procesą, bet laikui bėgant, supratau, jog mano lūkesčiai buvo toli nuo realybės. Negalėčiau sakyti, kad nusivyliau politika, tiesiog įsivaizdavau labiau komandinį darbą. To pasigendu labiausiai – esame labai skirtingų žmonių komanda, todėl tai padaryti yra sunku. Taip, tikrai turiu iš ko pasimokyti ir pasisemti patirties, bet manau, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kur tiek daug naujovių ir informacijos, politikai neturėtų užsnūsti, o žengti koja kojon su vis greičiau besikeičiančiu pasauliu.
– Kaip švęsite savo jubiliejų, trisdešimtmetį?
–Pakviesiu savo geriausius draugus ir šeimos narius pusryčių prie jūros arba kur nors pušyne. Manau, kad tam prireiks baltos staltiesės, stalo, pledų, skanaus maisto, dar saulės ir nors +20 laipsnių šilumos, greičiausiai jau vasarą (šypsosi) ir, žinoma, šventė vyks jau po karantino. Taigi, gimtadienio šventė vyks vėliau, bet tikrai ji bus ne prastesnė. Svarbu, jog pandemijos situacija pasaulyje ir Lietuvoje pasikeistų, ir mes vsii galėtume švęsti gimtadienius didesniame būryje (šypsosi).
–Kas jus pirmiausia pasveikino su neeiliniu gimtadieniu?
–Pirmiausia pasveikino sužadėtinė Rūta ir dukryte Saule.
–O kokių dovanų jau sulaukėte?
–Sulaukiau vintažinio patefono, stiprintuvo, garso kolonėlių ir plokštelių, kitaip sakant muzikos melomano rinkinio, už tai esu dėkingas savo draugams. Dar vienos unikalios dovanos sulaukiau iš draugo, kuris „išbėgo“ žemėlapio kontūrus, kuriame buvo mano inicialai, 30Bro. Tikrai įspūdinga dovana!
–Kuri jų yra ypač jums svarbi?
–Viena iš svarbiausių dovanų buvo video filmukas, kuriame mano šeimos nariai ir draugai iš viso pasaulio sveikino mane su gimtadieniu. Žiūrėdamas jį jaučiausi pakilėtai ir labai laimingas, nes dar kartą pajutau, kokius puikius žmones turiu aplink save.
– O jūsų brolis Šarūnas kaip jus pasveikino?
–Šarūnas su šeima taip pat buvo filmuotame video reportaže ir išsakė sveikinimus (šypsosi) Taip pat abu susiskambinome telefonu.
–Kai jaučiatės įžengęs į ketvirtą dešimtmetį?
–Nepasakyčiau, jog jaučiuosi kažkaip kitaip nei žengdamas į trečią dešimtį. Jaučiuosi žmogus, jaučiuosi tvirtai stovintis ant žemės, kartais griūnantis ir atsikeliantis nuo jos (šypsosi – aut.) Jaučiu, kad gyvenu.
–Jūs esate jauniausias miesto Tarybos narys. Ar pasveikino jus Tarybos kolegos?
–Taip, kol kas esu jauniausias Tarybos narys , bet jau nebe „šviežiausias”, nes Tarybos nariu esu išrinktas jau antrą kadenciją. Labai viliuosi, jog kituose savivaldos rinkimuose bus išrinktų už mane jaunesnių Tarybos narių. Kolegų sveikinimų sulaukiau per daugumos posėdį vakar, ketvirtadienį.
– Ar dalyvausite naujos Tarybos rinkimuose po dvejų metų?
–Apie tai dar negalvojau, norisi šioje kadencijoje užbaigti pagrindinius darbus kuriuos inicijavau jau pirmoje kadencijoje. Turiu omeny jaunimo centro statybą ir įveiklinimą bei naujo betoninio riedlenčių parko projekto įgyvendinimą.
–Kaip išgyvenate karantiną?
–Karantiną išgyvenu prisitaikydamas prie esamos situacijos, darbai persikėlė į virtualią erdvę ir vyksta visai sklandžiai. Taip pat namie turime didelį džiaugsmą, augančią dukrytę. Esu laimingas, jog galiu daug laiko praleisti su ja ir matyti kaip ji vystosi, mokosi naujų dalykų. Jei ne karantinas, tokios privilegijos neturėčiau, nes darbai vyktų už namų ribų.
– O kaip jūsų verslą paveikė pandemija ir karantinas?
–Dirbu IT sektoriuje, todėl didelio poveikio karantinas man nepadarė.
–Beje, jūs dar nevedęs...
–Taip, kol kas su Rūta esame susižadėję. Ji – mano geriausia draugė. Rūta mėgsta organizuoti gimtadienius, tai –jos stichija. Visų pirma, gimtadienio rytą radau išpuoštus dekoracijomis namus, ji tai pat surinko sveikinimus iš mano draugų ir artimųjų ir sumontnavo 25 minučių sveikinimų video klipą, apie kurį minėjau anksčiau. Tai buvo nerealu.
–Kas jums gyvenime šiame etape svarbiausia?
–Manau ir šiame ir ankstesniuose etapuose man yra ir buvo svarbu išlikti savimi – tikru, tokiu, koks esu žmogumi, nesilygiuojant su niekuo ir gyvenant savo, o ne kažkieno kito gyvenimą. Man svarbu yra kaupti patirtis įvairiose srityse, mokytis naujų dalykų, būti apsuptam įdomių žmonių, neužsisėdėti ir mėgautis gyvenimu, priimant jį tokį, koks jis yra.
–Kokie trys žodžiai jus geriausiai apibūdina?
–Saulė, jūra, Rūta.
– Ar turite ydų, blogų įpročių, kurių norėtumėte žengdamas į ketvirtą dešimtmetį atsikratyti? Kokie jie?

–Tikriausiai tai būtų su smaližiavimu susiję dalykai (šypsosi).
–Beje, jūs gimėte dešimt dienų po tragiškų sausio 13-osios įvykių. Ką mama jums yra papasakojusi apie savo išgyvenimus tą baisiąją naktį?
–Kai paaugau, iš tėvų ir mokytojų supratau, kokia svarbi mūsų valstybei yra ši diena ir kiek daug dėl laisvės žmonės buvo pasiryžę aukotis. Didelę pagarbą tiems žmonėms jaučiu ir šiandien. Mama pasakojo, kad tą naktį buvo tikrai baisu, bet žmonės buvo stipresni už tankus.
– Ar jūs laimingas?
–Taip, aš manau kad šiuo metu esu laimingas ir tikiuosi, kad žinau, kas yra laimė.
–Vis tik prisipažinkite: ar savaitgalį visi Vaitkai saugiai rinksis jūsų jubiliejaus progai mamos pietų?
– Labai norėčiau, būtų tikrai smagu susitikti su šeima namie ir pabūti visiems drauge. Deja, šiuo metu privalome laikytis reikalavimų ir būti atsakingi, todėl šį susitikimą reikės atidėti (šypsosi).