Kovo 11-oji Palangoje turtinga renginių: nuo laiško Šimtmečio Lietuvai iki pagarbos prezidentinio laivo istorijai

Palanga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą švenčia jau kelias dienas. Per kurortą keliauja Šimtmečio laiškas – lauko instaliacija su gražiausiais miesto bendruomenės linkėjimais Lietuvai. O sekmadienį nuo ryto iki vakaro mieste gausu šventinių renginių, skirtų Kovo 11-ajai paminėti.

Laiškas Lietuvai
Specialiai Kovo 11-ajai sukurtame moderniame, erdviniame stende visą savaitę kurorto moksleiviai Lietuvai rašė arba piešė linkėjimus. Nuo rytojaus ryto kiekvienas, mylintis savo šalį, galės žodžiais ar vaizdais išreikšti savo jausmus gimtinei stende, pastatytame prie Kurhauzo. Keliaujantį Šimtmečio laišką bus galima pildyti iki pat pirmadienio ryto.
Pasibaigus Kovo 11-osios renginiams, ši lauko instaliacija, kurianti šimtmečio ir geros nuotaikos atmosferą, gali atkeliauti prie bet kurios miesto įstaigos – belieka išreikšti pageidavimą Palangos kultūros ir jaunimo centrui. Kurorto gyventojų surašyti linkėjimai Lietuvai lauks kitos valstybinės šventės – Mindaugo karūnavimo dienos liepos 6 d.

Tautinės muzikos festivalis
Šeštadienį 16 val., gaudžiant rago garsui, palangiškiai kviečiami į tautinės muzikos festivalio „Trimitatis“ šventinį koncertą „Skambėkime Lietuvai“ Palangos koncertų salėje, organizuojamą tautinės muzikos asociacijos „Trimitatis“ ir Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos. Čia skambės ir šių metų „Dainų šventei“ skirti kūriniai, scenoje pasirodys kurorto ikimokyklinių ugdymo įstaigų priešmokyklinukai su Juozo Statkevičiaus kurtais tautiniais kostiumais.
Jau aštuonioliktą kartą organizuojamame festivalyje dalyvaus visų tautinių instrumentų žanrų kolektyvai: tradicinių kanklių, skudučių, birbynių, koncertinių kanklių, folkloro ansambliai, mišrūs tautinių instrumentų ansambliai ir orkestrai, vokalinės grupės, šokių kolektyvai.
Kasmet organizuojamas vis kitame mieste, šiemet festivalis antrą sykį sugrįžo į Palangą (pirmą kartą mūsų mieste vyko 2006 m.). Pagrindiniai festivalio rėmėjai – Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

100 metimų Lietuvai
Sekmadienį – išskirtinę dieną mūsų valstybei – palangiškiams siūloma pradėti, pasitikrinant savo taiklumą Palangos sporto arenoje bei skiriant savo metimus į krepšį Lietuvai. Dalyviai registruojami trijose skirtingo amžiaus grupėse: moterų ir iki 13 m. vaikų, nuo 13 m. iki 19 m. amžiaus bei vyresnių nei 19 m. Pirmoji grupė mes baudas, kitos dvi grupės - tritaškius. Kiekvienas dalyvis per nustatytą laiko intervalą savo taiklumą išbandys 100 kartų, todėl Palangos sporto centro organizuojamas renginys ir pavadintas „100 metimų Lietuvai“. Taikliausiųjų laukia puikūs prizai – nuo krepšinio kamuolio iki apsilankymo „Atostogų parke“.
Padovanoję Lietuvai po 100 metimų į krepšį, vidurdienį palangiškiai laukiami susitelkimui Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šventose Mišiose už mūsų šalį, o 13-ą valandą senosiose kapinėse bus pagerbtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algimanto Vinco Ulbos atminimas – ant jo kapo bus padedamos gėlės.

Maršo ritmu
Po rimtosios šventės dalies miestiečiai laukiami Nepriklausomybės aikštėje prie muzikinio fontano, nuo kur 13.30 val. prasidės šventinė eisena Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga. Eiseną maršo ritmu ves Klaipėdos Vyturio progimnazijos būgnų orkestras Vytauto gatve link Kurhauzo. Čia pasiklausysime jaunųjų būgnininkų atliekamo trumpo koncerto, grožėdamiesi čia pat, ant Kurhauzo tvoros iškabintuose stenduose eksponuojamomis Lietuvos tautinių kostiumų nuotraukomis – tai yra Kauno technologijos universiteto fotostudijos paroda „Tautinė fotojuosta“ .
Kas dar nespėjo, galės ir užrašyti linkėjimus Lietuvai, pratęsdami laišką gimtinei.
Šventinių renginių maratoną pratęs 14.30 val. Kurhauze trečią kartą organizuojamas, jau tradiciniu šios dienos proga tapęs Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos pedagogų koncertas „Tėvyne, mano Tėvyne“. Išgirsime mokyklos smuikininkų, fleitininkų, akordeonistų ir kitų specialybių mokytojų atliekamus kūrinius.

Laivo „Prezidentas Smetona“ istorija
16 val. tiek Palangos, tiek Šventosios gyventojai kviečiami į filmų peržiūras. Palangos kurorto muziejuje bus pristatomas režisieriaus Lino Augučio filmas „Prezidentinis karo laivas“, Šventojoje, Šventosios g. 1 tuo pat metu – Giedrės Žickytės dokumentinė kino juosta „Kaip mes žaidėme revoliuciją“.
Po nepriklausomos kino kompanijos „Era film“ sukurto 55 minučių trukmės filmo peržiūros Kurorto muziejuje vyks ir susitikimas su visa kūrybine grupe: režisieriumi L. Augučiu, scenarijaus autore Rasa Miškinyte ir operatoriumi Valdu Jaručiu. Susitikimo metu palangiškiai susipažins su filmo priešistore. Prieš penkerius metus R. Miškinytė tvarkė mirusio savo senelio namus Kaune ir po lova aptiko maišelį su kino juosta. „Kadangi esu kino žmogus, šis radinys mane labai nudžiugino, – pasakojo vėliau filmo „motina“ pakrikštyta Rasa. – Man tai buvo tikras lobis! Vienoje iš juostų pastebėjau karinį laivą. Žinojau istoriją, kad laivas „Prezidentas Smetona“ nėra užfiksuotas kino kronikoje, yra išlikusių tik nuotraukų. Taip ir užsikabinau, vildamasi, kad čia ir bus tas laivas. Judantis laivas matyti 25 sekundes“.
Norint geriau susipažinti su jos turiniu, juostą teko skaitmenizuoti, o po metų, 2015-aisiais, Rasa pasikvietė kolegą režisierių L. Augutį. Prasidėjo darbas su specialistais, kad išaiškintų, koks gi laivas užfiksuotas šioje juostoje. „Čia matyti jūreiviai, minų paleidimas, o žinojau, kad „Prezidentas Smetona“ buvo rengiamas, kaip minininkas, tik iki galo taip tam ir neparengtas, – apie atsakymo paieškas pasakojo scenarijaus autorė. – Tačiau Lietuvoje neradau nė vieno specialisto, kuris man atsakytų. Kreipiausi ir į Latvijos bei Estijos specialistus, bet atsakymo irgi nesužinojau. Buvo svarstoma, ar čia anglų, ar vokiečių uniformos, bet kadangi jau žinojau, kad laivas tikrai ne mūsų, visa kita man nebebuvo svarbu. Tačiau bet kokiu atveju ši juosta mane užkabino kurti filmą. Kalbinau „Prezidento Smetonos“ laivo įgulos palikuonių vaikus ir anūkus. Vieno jūreivio duktė, klaipėdietė Aldona Grigaitė, pasirodys ir kino juostoje“.

Susitikimas su kūrybine grupe
Susibūrusi kūrybinė grupė žinojo ir apie 2016 m. spalį Klaipėdos universiteto profesoriaus Vlado Žulkaus planuotą ekspediciją laivo „Prezidentas Smetona“ nuolaužų paieškoms jūroje, kuri dėl audrų ir kitų netinkamų oro sąlygų buvo nukelta į 2017 m. birželio pabaigą ar liepos pradžią. Profesoriaus pakviesti, filmo kūrėjai irgi dalyvavo minimoje ekspedicijoje. Pirmojo Lietuvos karinio laivo „Prezidentas Smetona“, kūrusio mūsų šalies karinio laivyno tradicijas, likučiai buvo aptikti prie Estijos krantų kartu su kitų, karo metais nuskendusių tarpukario Lietuvos prekybinių, laivų: „Utena“, „Panevėžys“, „Kretinga“. Taigi, šioje kino juostoje ir atskleidžiama visa žymiojo mūsų šalies laivo istorija kartu su tiesos paieškomis bei ekspedicijos įspūdžiais bei patirtimi.
Daugiau apie filmo užkulisius bus galima išgirsti sekmadienį 16 val. Palangos kurorto muziejuje tiesiai iš pirmųjų lūpų.
„Prezidentinis karo laivas“ jau buvo kelis kartus pristatytas LRT televizijos žiūrovams, bet į Palangą juosta atvežama pirmą kartą. Pernai rugsėjį kurorto muziejuje buvo pristatytas kitas tos pačios tematikos ir panašaus pavadinimo filmas – režisieriaus Rimo Bružo „Karo laivas „Prezidentas Smetona“, bet į šį sekmadienį pristatomos kino juostos pristatymą kviečiami ir mačiusieji R. Bružo kūrinį. „Tai – skirtingi, skirtingų režisierių kūriniai“, - pabrėžė Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė. „R. Bružas pristato ekspediciją, o šiame filme atskleidžiama paties laivo istorija, ekspedicija – tik tos istorijos dalis“, – skirtumus akcentavo kultūrininkė.

Šventojiškiams – revoliucijos žaidimų prisiminimai
Kol palangiškiai susipažins su karo laivo „Prezidentas Smetona“ istorija, šventojiškiai prisimins, „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Tokiu pavadinimu kino juosta nukels į 1984–1990 metų įvykius – laikotarpį, kai mūsų šalyje vyko perversmas iš sovietų sąjungos į nepriklausomybę. Tai – 2011 m. režisierės Giedrės Žickytės filmas, pasakojantis apie devinto dešimtmečio viduryje naujametinio karnavalo metu juokais susikūrusią jaunųjų architektų roko grupę „ANTIS“ (šifruojama – Antisovietinė). Per šios grupės istoriją, prisimenant Roko maršo žygius per tuometę Lietuvą pasakojama, kaip Lietuva budo iš sąstingio.
„Filmas yra jaunatviškas, garso takelį jam kūrė grupės „Skamp“ narys Viktoras Diawara, todėl jis patrauklus jaunimui, bet aktualus ir tą laikotarpį gyvenusiems žmonėms, nes yra galimybė sugrįžti į prisiminimus, juos iš naujo išgyventi, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Jarulytė. – Filme kalbinami tų laikų judėjime veikę ir įvykius stebėję asmenys: filosofas Leonidas Donskis, architektė Audronė Kaušpėdienė, „Sąjūdžio“ įkūrėjas Vytautas Landsbergis ir kiti“.

Palangos m. savivaldybės inf.