Krepšinio aikštelėje – grumtynės su varžovais, už jos – atremiant įsmeigtus pirštus ir žvilgsnius

Palanga baigia atstatyti Kurhauzą. Naujaisiais iškels pabaigtuvių vainikus virš kitų modernių statinių. Bet kurorto gyventojai – stebėtinai provincialūs, kai išvysta kitokį žmogų. Ir kažin ar padėtį pataisytų ir tuzinas naujų skrydžių į Vakarus, kurių kurortas labai siekia. „Kai kurie žmonės čia atvirai baksnoja pirštais, net sustoję rodo į mane. Truputį keistoka, bet ką darysi – yra kaip yra, jau įpratau. Kai pasakau jiems „labas“, jie pradeda šypsotis. Tai – gerai“, – šyptelėjo juodaodis „Palangos“ krepšinio komandos legionierius iš Čikagos Jermaine Love.

Palanga – pirmoji stotelė Europoje
Jau anksčiau už reprezentacinę miesto komandą žaidę afroamerikiečiai, su kuriais Jermaine bičiuliauja socialiniuose tinkluose, turėjo įspėti naująjį „Palangos“ legionierių, kad Palanga – Europos užkampis, kuriame kitoniškumas sulaukia rodymo pirštais, įkyrių ar pašaipių žvilgsnių, ir – ne paslaptis – juodaodžių atveju, įžeidžiančio „negras“ pavymui.
Apie tai šių eilučių autoriui nekart yra prisipažinę ir kiti anksčiau už „Palangą“ žaidę juodaodžiai amerikiečiai.
„Mano agentas man kartojo: „Žaisk, stenkis, rodyk pasiekimus, ir rasiu tavo talento vertą komandą Europoje pradėti profesionalaus krepšininko karjerą“. Ir štai aš – Palangoje. Ji – mano pirmoji stotelė Europoje“, – šypsosi amerikietis.
Kai agentas jam paliepė krautis daiktus skrydžiui į Lietuvą, vaikinas sako net šiek tiek sumišęs – apie Lietuvą buvo girdėjęs nedaug.
„Ir, žinoma, nieko apie Palangą. Kai Vilniuje įsėdau į mašiną, ir man pasakė, kad teks į Palangą važiuoti net tris valandas, pamaniau: maža šalis, o tokie dideli atstumai“, – pastebėjo Jermaine.
Gimusį ir augusį milijoninėje Čikagoje, jį studijos atvedė į Pietų Ilinojaus Carbondale universitetą.
„Palanga – kaip Carbondale: tyli, rami, kur dauguma vieni kitus pažįsta, – sako „Palangos“ legionierius. – Aš galiu prisitaikyti“.
Juodaodis krepšininkas prisipažįsta, kad Palangoje kartais sulaukiąs perdėto dėmesio, kurio, jei galėtų, mielai vengtų.
„Kai kurie žmonės čia rodo į mane pirštais, net sustoja. Tai nėra pats maloniausias dalykas, kuris gali nutikti, bet, tikiu, jie tai daro ne iš blogos valios“, – sakė vaikinas.

Jaunimas gerai kalba
angliškai
Linkęs bendrauti amerikietis teigia, kad nuolat jam tenka svarstyti, kuris pašnekovas gali kalbėti angliškai, kuriam tai sekasi prasčiau, o kas kalbos nemoka.
„Pastebėjau, kad beveik visi jauni žmonės gan neblogai kalba angliškai“, – sako Jermaine. Pasak jo, beveik visi komandos vaikinai ir treneris puikiai kalba angliškai. „Tai labai šaunu, gerokai pagreitina adaptaciją“, – pastebi Jermaine, į „Palangą“ atvykęs spalio pradžioje.
Krepšininkas iki šiol daug bendrauja su pernai „Palangoje“ žaidusiu čikagiečiu Parrish Brown.
„Pasaulis išties mažas – aš jį pažinojau dar iki mums abiems atvykstant į Lietuvą, Palangą“, – sako krepšininkas. Iš jo „Palangos“ legionierius susilaukė vertingo patarimo – vengti banguoto žaidimo, siekti pastovumo. „Žinau, kad galėčiau žaisti kur kas geriau. Mano žaidimas šiek tiek bangavo iki šiol. Bet žinau, kad mano geriausios dienos aikštelėje dar bus“, – sakė legionierius, kol kas vidutiniškai į varžovų krepšį įmetantis apie 12 taškų.
Egzotiškai Palangoje atrodantis vaikinas neslepia susilaukiąs ir merginų dėmesio. „Bet kol kas merginos į mane žiūri smalsiai. Tai irgi gerai, – nusijuokia amerikietis. – Be to, aš joms negalėčiau skirti laiko – treniruojamės kiekvieną dieną dukart, gyvenu komandos viešbutyje, savaitgaliais – varžybos. Žinoma, niekas nedraudžia krepšininkams bendrauti su merginomis, bet būtų blogai, jeigu tas bendravimas kliudytų žaidimui“.

Šeimoje – olimpiečiai
Jermaine kelias į Palangą – ir į krepšinį – nebuvo paprastas. Mokydamasis Ilinojaus universitete Jermaine buvo jo lengvosios atletikos rinktinės narys. „Greitai bėgiojau, ypač 400 metrų rungtį, mano „firminę“, ir mane pastebėjo“, – sako lakoniškai.
Kad pasirinko lengvąją atletiką, vaikinas sako, lėmė ir šeimos tradicijos – net du Jermaine šeimos nariai – pusbrolis ir dėdė yra dalyvavę Olimpinėse žaidynėse, abu – bėgimo rungtyse.
„Mano pusbrolis Wallace Spearmon yra daugkartinis Jungtinių Amerikos Valstijų čempionas 200  metrų rungtyje. Jis dalyvavo ir Pekino Olimpiadoje, ir jau rankoje laikė bronzos medalį, bet buvo diskvalifikuotas, paaiškėjus, kad jis bėgdamas įžengė į priešininko takelį“, – pasakojo krepšininkas.
Anot pašnekovo, nors rezultatai bėgimo takelyje nebuvo prasti, jis troško žaisti krepšinį. „Bet lengvosios atletikos rinktinės treneris man vis sakydavo, kad aš netinkamas žaisti krepšinį. Susiraukdavau, bet ką darysi – susitaikiau, kad turiu bėgti“, – pasakojo J. Love.
Bet galop jis atsirado Ilinojaus Spring Fields universitete „krimsti“  komunikacijos mokslų.
„Galite mane taip pat vadinti šiokiu tokiu žurnalistu, nes tai buvo studijų dalis“, – pastebi Jermaine.

Bėgikas tapęs
krepšininku
Trečioje per trumpą laiką aukštojoje mokykloje pagaliau buvo pastebėti jo talentai krepšinio aikštelėje – vaikino taiklūs metimai skrodė krepšinio tinklelį, visus žavėjo puiki jo kamuolio valdymo technika, pasiaukojimas komandai.
„Matyt, labai bijojau, kad gali mane vėl sugrąžinti į lengvosios atletikos takelį, tad verčiausi per galvą, įrodinėdamas savo sugebėjimus krepšinio aikštelėje, – juokiasi čikagietis. – Be to, norėjau įrodyti ir tiems vaikystės draugams, kurie teigė, kad žaisti krepšinį esu pernelyg plonas ir silpnas“.
Pastangos neliko bevaisės – Jermaine buvo išrinktas į geriausių Amerikos koledžų krepšininkų simbolinę rinktinę, ir taip patraukė akylų krepšinio agentų akis.
Jis prisipažįsta, kad Lietuvoje – o ją 24-erių metų vaikinui kol kas labiausiai atskleidžia gyvenimas Palangoje – viskas labai nauja ir skiriasi nuo Čikagos.
„Atsimenu, prieš kelionę į Europą visi mane įspėjo: „Nedaryk ten to. Nevalgyk ano, ir panašiai“, – prisimena krepšininkas. O norinčiųjų patarti šeimoje buvo labai daug – Jermaine turi dar 9 brolius ir 4 seseris. Tiesa, dauguma jų yra išsiblaškę po visas Jungtines Amerikos Valstijas.
„Tik mano viena sesuo ištekėjusi gyvena Islandijoje“, – sakė krepšininkas.

Labai patinka
lietuviškas maistas
Bet visi į kairę, ir dešinę žarstę patarimus, ko nevalgyti, ir kaip rengtis Lietuvoje, anot jo, buvo neteisūs. „Ypač daug patarimų girdėjau dėl maisto. O jis čia, Palangoje, pasirodė esąs išties puikus. Nuostabu, kad vietos virėjai padaro jį tokį skanų“, – stebisi legionierius.
Vaikinas nesvarsto, kokiu keliu, į kokių kitų šalių krepšinio aikšteles nuves jį krepšinis. „Pirmiausia galvoju ne apie save, o komandą, kad ji rodytų puikius pasiekimus“, – sakė amerikietis.
Kai jis turi valandėlę laisvo laiko, jį skiria bendravimui su šeimos nariais ir draugais JAV. „Aktyviai naudojuosi socialiniais tinklais, šaunu, kad turiu 24 valandas veikiantį internetą“, – sakė Jermaine.
Taip pat jis laisvalaikiu labai daug žiūri filmų, klauso įvairios muzikos, skaito, ypač apie daiktų kilmę. „Kai tik sužinojau, kad lietuviai gintarą vadina Lietuvos auksu, puoliau į interneto paiešką pasidomėti, kas yra gintaras, iš ko jis kilęs, kodėl jis toks brangus lietuviams, – sakė Jermaine. – Taip pat man labai patinka motyvuojanti literatūra“.
Jo malonus atradimas Palangoje buvo J. Basanavičiaus gatvė, vedanti į paplūdimį.
„Net nežinojau atvykęs, kad Palangoje yra jūra su puikiu paplūdimiu, – pastebėjo pašnekovas. – Kartą po treniruotės visi subrido į jūrą, aš taip pat, buvo malonu jausti, kaip šaltokas spalio vanduo žnaibo pavargusias po treniruotės kojas. Bet, svarbiausia, numalšino jų skausmą“.

Dievina guminukus
Per beveik du mėnesius jis jau spėjo pamatyti Klaipėdą, bet dar nespėjo nukakti į Vilnių.
„Klaipėda – labai didelis miestas. Buvome dideliame supermarkete („Akropolyje“ – aut.), o paskui nuėjau užkąsti į „McDonalds“. Man sumuštiniai jame pasirodė skanesni nei Čikagoje, – pastebėjo legionierius. – Valgau viską, bet stengiuosi nekimšti visko – užtenka užkąsti, paragauti, vengiu „Koka kolos“, kitų panašių gėrimų“.
Jermaine prisipažįsta dievinąs saldainius guminukus. „Labai apsidžiaugiau, kai vietos parduotuvėse jų pamačiau. Juos valgau kiekvieną dieną, nors norėčiau atprasti juos kramsnoti kiekvieną dieną“, – prisipažino krepšininkas.
Lengvai bendraujantis ir optimistiškas legionierius, paklaustas, kas jį varo iš proto, sakė: „Kai valgydami žmonės garsiai čepsi“.
24-erių krepšininkas sakė ketinąs dar ne vienerius metus praleisti krepšinio aikštelėje. „Tobulėti, būti naudingu kitiems aikštelėje ir gyvenime. Mėgautis tuo, ką darau geriausiai – žaisti krepšinį – ir per jį pamatyti pasaulį“, – atskleidė J. Love.