Kurhauzo restauracija: netrukus miesto promenadą darkiusi tvora pasitrauks

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-10-25
Peržiūrėta
1854
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kurhauzo restauracija: netrukus miesto  promenadą darkiusi tvora pasitrauks

Gegužės 30-ąją pradėtas restauruoti beveik dešimt metų sudegusiais pastato griaučiais palangiškius ir miesto svečius gąsdinęs Palangos Kurhauzas mažiau nei per pusę metų atgavo savo grožį. Kol kas praeiviai į restauruotąją Savivaldybei priklausančią vieno iš kurorto simbolių dalį žvelgia pro tvorą, tačiau iki lapkričio vidurio jos turėtų nelikti.

Išorės darbų – keletui dienų
Einantys pro Kurhauzą juosiančią tvorą, kurios dalis palei J.Basanavičiaus gatvę papuošta istorinėmis šio pastato nuotraukomis, palangiškiai ir atvažiuojantys į kurortą poilsiautojai, dažniau apsilankantys Palangoje, jau nuo vasaros antrosios pusės nebemato – o gal jau net baigia pamiršti – degėsių krūvos, kuria kurorto simbolį buvo pavertęs 2002-ųjų rugpjūčio 25-osios gaisras. Jau liepos 18-ąją čia švęstos kazilinės, rugpjūčio antroje pusėje Savivaldybei priklausanti restauruojama mūrinė Kurhauzo dalis pasipuošė nauju stogu.
O iki lapkričio vidurio bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas bei jo pavaduotojas statybai – beje, palangiškis – Algimantas Zokaitis žada, jog bus nuimtos ir pastatą juosiančios statybų tvoros. Beje, šį darbą atliks „Palangos komunalinio ūkio“ darbininkai, kurie, kaip minėjo šios bendrovės direktorius Konstantinas Skierus, iškart pradės keisti Vytauto g. šaligatvio plyteles ties Kurhauzu.
„Išorės darbus – stogus, fasadus, langus – mes planavome baigti iki šalčių, tą ir padarėme, – sakė A.Kliukas. – Šiemet dar reikia sutvarkyti įėjimus, įstatyti laukujes duris, dar porą dienų padirbėti prie terasos. Bet tai tik dienų klausimas, ir tvorą praktiškai galėtume nuimti ir lapkričio pradžioje. Lieka vidaus darbai, kurie nepriklauso nuo orų, ir jų mes neforsuosime. Net geriau, jei objektas – „gyvas“, jeigu jame dar vyksta darbai, kurių žmonės jau nematys“.

Padaryta daugiau nei planuota
Gražų restauruoto Kurhauzo fasadą darko, ir, deja, dar kurį laiką darkys, „uodega“ – iš šiaurės vakarų pusės stūksantis nudegusios sienos gabalas.
„Deja, čia jau mes nieko padaryti negalime, – atsiduso A.Zokaitis. – Ši „Berlyno siena“ Savivaldybei nepriklauso, ji įeina į pastato bendrasavininkams Jackoms priklausančią dalį. Tą problemą, mūsų nuomone, turėtų spręsti valstybinės institucijos, pradedant Kultūros paveldo departamentu. Nes ši siena tiesiog kelia pavojų: ji nestabili, jau nebekalbam apie estetinį vaizdą. Tačiau kažkaip niekas nesiryžta tos likusios piktžaizdės pajudinti“.
Pasiteiravome restauratorių: o ar teko atlikti projekte nenumatytų darbų? Nes bendrovės direktorius yra minėjęs, jog paveldo objektų tokia jau specifika: ne visada iš pradžių būna aišku, kiek darbų iš tikrųjų reikės atlikti, toli gražu ne visada žinai, ką pradėjęs darbus ir pajudinęs objektą rasi. Ir su Kurhauzu: manyta, kad autentiško mūro pavyks išsaugoti daugiau, o pradėjus ardyti gaisro ir per beveik dešimtmetį vandens ir kitų gamtos faktorių pažeistas sienas, paaiškėjo, kad net plaktukų nereikia: ranka palieti – ir trupa, o kai kur – iki pat žemės. Panaši padėtis buvusi ir su pamatais.
„Visos šios problemos buvo, dar išlindo daugiau dekoro elementų, nei buvo numatyta projekte. Bėdų buvo ir su stogais: projektuotojai, apžiūrėję tai, kas buvo likę, manė, kad po išlikusia skarda stogų konstrukcijos yra tvirtesnės, nei buvo iš tikrųjų, o jas teko perrinkinėti“, – prisipažino A.Gulbinskas.

Kitais metais – pabaigtuvės
Pasiteiravus, kokie darbai numatyti kitiems metams, „Pamario restauratoriaus“ vadovai paminėjo, jog pagal sutartį kitais metais jų darbininkai privalės sutvarkyti laiptus, lubų ir sienų lipdinius, panelius – žodžiu, Kurhauzo salės dekorą, išskyrus grindis. Tačiau su sąlyga, jeigu bus sutvarkytos inžinerinės komunikacijos, kurios įeina į Kurhauzo pritaikymo miesto reikmėms projekto dalį.
„Dabar mes atliekame vadinamojo pirmojo rekonstrukcijos etapo darbus, – aiškino A.Kliukas. – Atstatomiesiems paveldosaugos darbams buvo skirta apie 1,8 mln. Lt, iš jų – 1 mln. 400 tūkst. Lt skirti šių metų darbams, likusieji – 2013-ieisiems. O kita dalis, kaip minėjome, Kurhauzo pritaikymas. Čia jau ir grindys, ir elektra, ir santechnika, ir tinkavimas“.
„Šiek tiek sunkumų sudaro tai, kad projektą finansuoja valstybė. O jos biudžetas, kaip žinia, tvirtinamas vasarį – kovą, ir pinigai konkrečius projektus „pasiekia“ balandį-gegužę. Ir tada jau tenka darbus forsuoti. Nieko nepaskubinsi, juolab pagal Viešųjų pirkimų įstatymą negalima anksčiau skelbti konkurso darbus atliksiančiam rangovui parinkti, kol nėra garantuotos lėšos tiems darbams finansuoti“, – papildė kolegą A.Gulbinskas, pridūręs, kad paprasčiau dirbti prie Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų.
Tačiau sprendžiant iš to, kaip spėriai judėjo pirmojo etapo darbi, galima viltis, kad ir antrasis etapas bus baigtas kaip planuojama – kitų metų pabaigoje, ir Kultūros sostine kitąmet tapsianti bei miesto 760-ąjį gimtadienį minėsianti Palanga baigiamuosius metų renginius galės pravesti atgimusiame Kurhauze.

Jūsų komentaras:

jonas 2013-03-30 05:55 (IP: 78.61.224.151)
reikia VISA statini pabaigt, o tada twora nukelt, kaip wald. rumuose

algis 2012-12-11 13:56 ([email protected] / IP: 90.130.139.175)
Prie fasado paliktas snarglys,darot kaip mazi vaikai,samatoje yrapunktai,nenumatyti darbai.tap pat uzsakovo rezervas.Ar negalima nupirktikeleta ploksciu ,apsiuti ir nudazyti fasado spalva.Kiekvienam atvykusiam sveciui ,kap paaiskinsite,kad yra dar vienas savininkas ir pakabinsite dideli ,, PLAKATA,.Savivaldibe nebeturi lesu o kitas savininkas neduoda.Samatoje yra nenumatyti darbai ir uzsakovo rezervas.Darot kap mazi vaikai.

Ačiū mūsų energingam merui 2012-11-27 21:14 (IP: 78.61.214.75)
Ačiū merui už šią dovaną Palangai. Jos laukėme 10 metų, o dabar džiaugiamės.

algis 2012-11-27 14:44 ([email protected] / IP: 90.130.149.162)
graziai atrestauruota,restauratoriainegadinkitsavo gero VARDO,nuo estrados puses bokstelis apskardintas nesilaikantis statybos tehniniu reikalavimo,skarda lieciasi su muru.

Taip pat skaitykite

Verslo konsultantas, prekių ženklo „Ž Jewellery“ įkūrėjas Žilvinas Grigaitis karališkosios linijos segių kolekciją papildė naujomis segėmis.


32-ąjį kartą iš įvairių Lietuvos vietų susirinkę folkloro ansambliai balandžio 22-24 dienomis kvies palangiškius ir miesto svečius į Jurginių festivalio veiklas gamtoje – nuo skambančių eitynių iki slibino ugnies misterijos pajūryje. 


Palangos miesto savivaldybė informuoja, kad šiuo metu iki gegužės 12 d. registruojami Palangos miesto 55-64 m. ir 45-54 m. amžiaus grupės gyventojai vakcinuotis nuo COVID-19 „Vaxzevria“ vakcina.


Naujajame laikraščio „Palangos tiltas“ numeryje rašome, kad miesto Taryba jau pažymėjo savo pusiaukelę. Ta proga „Palangos tiltas“ šnekino įvairius miesto politikus, buvusius Tarybos narius. Dainius Želvys, vienas labiausiai patyrusių miesto politikų ir šios Tarybos narys, „Palangos tiltui“ sakė, kad viskas, kas buvo suplanuota...


„Man brangūs visi mano projektuoti objektai. Tačiau Palangos kurhauzas – ypatingas: prie jo restauracijos nuo projekto parengimo iki jo realizavimo su pertraukomis dirbau trisdešimt metų“, – "Pajūrio naujienų" žurnalistei Livijai Grajauskienei sakė 2013 metais atstatytos Palangos kurorto simboliu vadinamo kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir...


Valstybės vardu Kultūros paveldo departamentas (KPD) apsisprendė Jackų šeimai priklausančią Palangos Kurhauzo dalį perimti į savo nuosavybę. KPD kreipėsi į teismą, kad būtų apribota Jackų šeimos teisė disponuoti savo pastato dalimi. Prieš tai departamentas pranešė Gediminui Jackai, vienam Kurhauzo bendrasavininkų, kad KPD neleis jam net pradėti atstatymo darbų...


Lietuvos statistikos departamentas pranešė optimizmo nekeliančius skaičius: naudojantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst. 429 nuolatiniai gyventojai. Palangoje jų suskaičiuota 15 tūkst. 732.


Gegužės 30-ąją pradėtas restauruoti beveik dešimt metų sudegusiais pastato griaučiais palangiškius ir miesto svečius gąsdinęs Palangos Kurhauzas mažiau nei per pusę metų atgavo savo grožį. Kol kas praeiviai į restauruotąją Savivaldybei priklausančią vieno iš kurorto simbolių dalį žvelgia pro tvorą, tačiau iki lapkričio vidurio jos turėtų nelikti.


Palangos savivaldybei pradė jus restauruoti kurhauzo savodalį, paveldosaugininkai sulaukė ir Gedimino Jackos prašymo leisti tvarkyti jam priklausančią dalį. Tačiau jo pageidavimą specialistai įvardina gana keistu ir vadina restauracijos imitavimu. Prašo projektavimo sąlygų Medinę kurhauzo dalį valdantis palangiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento...


Restauruojamo Palangos kurhauzo tvorą papuošė istorinės nuotraukos

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 06 28 | Rubrika: Miestas

Restauruojamą Palangos kurhauzą juosianti tvora papuošta senosiomis šio pastato nuotraukomis, tad J. Basanavičiaus gatve einantys miestiečiai ir svečiai turi puikią progą susipažinti su atstatomos kultūros vertybės istorija. Tokią istorijos pamoką besidomintiems pateikė kurhauzą restauruojančios Klaipėdos bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius