Laimingas žmogus yra tas, kuris visą gyvenimą daro tai, kas jam patinka

Milda TROLYTĖ

Palangos kurhauzo pastate, kuriame įsikūręs Palangos kultūros ir jaunimo centras (PKJC), kultūrinis gyvenimas virte verda. Prieš beveik dvejus metus jam pradėjo vadovauti klaipėdietė Vita Petrauskienė. „Čia į darbų sūkurį įsitraukę visi, ne tik aš“, – sakė direktorė, kuri mielai sutiko „Palangos tiltui“ papasakoti apie centro veiklą bei savo potyrius naujajame darbe.

„Esu laimingas žmogus“
Pasiteiravus, kas paskatino savo karjerą sieti su kultūrine sritimi, V. Petrauskienė atsakė: „Aš tikrai esu laimingas žmogus, nes visą gyvenimą darau tai, kas man patinka. Nuo pat studijų baigimo dirbu kultūros paslaugų sektoriuje. Man niekada nebuvo prioritetas atlygis, kiek aš uždirbsiu, buvo ir yra svarbu daryti tai, ką aš geriausiai moku. Per savo darbinę karjerą turėjau 3 svarbius etapus, tris darbo vietas, kurios man labai brangios. Sutikau daug kultūros srities profesionalų, iš kurių mokiausi ir esu jiems labai dėkinga. Mano nuomone, kultūros srityje turi dirbti tie žmonės, kurie tikrai tą darbą myli“, – apie pasišventimą darbui kalbėjo pašnekovė.
Ji prasitarė, jog būdama klaipėdiete net nesusimąstydavo, kad į kurortą keliaus ne ilsėtis, o dirbti. „Jeigu man būtų kas nors pasakęs, kad kada nors aš dirbsiu Palangoje, būčiau pasakius, jog tai visiška nesąmonė, bet gyvenime galioja posakis – „niekada nesakyk niekada“, kartais jis papokštauja“, – juokavo Palangos kultūros ir jaunimo centro vadovė V. Petrauskienė.

Mestas iššūkis
„Labai atsitiktinai atsiradau Palangoje, nes baigiau vieną savo darbinės veiklos etapą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, turėjau pasiūlymų Klaipėdoje, bet apsisprendimą atvykti į Palangą nulėmė netikėtas kolegos skambutis – jis man parodė paskelbtą konkursą, likus vos trim dienom iki konkurso pabaigos. Daugelis mano, kad vyresni žmonės sunkiau susiranda darbus, tad pagalvojau, jog reikėtų mesti sau iššūkį, bent jau pabandyti sudalyvauti. Rinkau daug medžiagos apie Palangą, rengiau trijų metų veiklos programą ir laimėjau konkursą. Po konkurso einu, lyja lietus, o aš galvoju, ką aš čia veiksiu... Iššūkis pačiai sau mestas, priimtas, reikėjo tik su juo susitaikyti. Tikrai iki konkurso nepažinojau nė vieno žmogaus – nė Savivaldybėje, nė kitur, viską dariau savo jėgomis, o dabar jau dirbu net 20 mėnesių“, – apie savo karjeros pradžią pasakojo V. Petrauskienė.

Kad žmonės pažintų, suprastų, pamiltų
„Palangos kultūros ir jaunimo centrą matau kaip atvirą ir modernią kultūrinės edukacijos erdvę, skatinančią visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių bendruomenės saviraišką, puoselėjančią etninę kultūrą ir profesionalaus meno sklaidą, pasižyminčia daugiasluoksne veikla, kuri skatina reflektyvų kultūrinės veiklos procesą. Tokia yra mūsų kultūros centro vizija. Palangos kultūros ir jaunimo centras atlieka labai daug funkcijų. Organizuojame kalendorines, valstybines šventes, vykdome profesionalaus meno sklaidą Kurhauzo koncertų salėje ir vis didesnį dėmesį skiriame projektinei veiklai bei kultūrinei edukacijai. Kultūros centre savo veiklą vykdo 8 meno kolektyvai, kurie apjungia per 200 dalyvių. Meno kolektyvų vadovai – labai kūrybingi, tikri savo srities profesionalai, turintys daug idėjų. Svarbu visas jas išgirsti, kuruoti, viešinti, pristatyti. Daugelis palangiškių, kaip bebūtų liūdna, dar nežino, kad Palangoje yra kultūros ir jaunimo centras. Natūralu, kad kultūros centras įkurdintas būtent Kurhauze, istoriniame pastate, kur intensyviai vykdoma koncertinė veikla, čia repetuoja ir rodo spektaklius „Grubusis“ teatras, po pamokų į atvirą jaunimo erdvę renkasi jaunimas. Kiti kolektyvai laikinai repetuoja kitose Palangos miesto įstaigų patalpose. Mūsų siekiamybė yra skleisti informaciją apie savo veiklą visais kanalais, kad žmonės mus pažintų, suprastų, pamiltų“, – sakė pašnekovė.

Dinamiška, smagi ir sudėtinga
Anot pašnekovės, kultūra yra sudėtinga veiklos sritis, kuomet visų akys nukreiptos į tave, visi laukia svarių rezultatų, sėkmingų renginių.
„Šis darbas niekada nebuvo lengvas. Yra gausybė nematomų, nežinomų darbo niuansų, kurių žmonės nepastebi. Tad mūsų siekiamybė yra ir edukuoti žmones, rodyti netgi užkulisius. Štai, kad ir situacija su dainuojančia ir šokančia Kalėdų egle. Ji turėjo nustatytu laiku šokti, bet, va, gaunamas atsiliepimas, kad nustatytu laiku, minutės tikslumu ji nešoko. Bet žmonės nežino, jog tam, kad eglė šoktų ir grotų, reikalingos „lindiko“ pareigos. Žmogus turi įlįsti į eglę, pajungti aparatūrą ir vėl išlįsti iš jos. Po trijų valandų šį veiksmą pakartoti. Tai nepasiteisinimas, bet, manau, kad kartais reikia būti supratingesniems, nes atsiranda ir žmogiškasis faktorius. Kad mūsų tarpusavio komunikacija gerėtų, labai tikimės ir siekiame kuo didesnės bendruomenės įtraukties į kultūrinį veiksmą per savanorystę, kuri padeda geriau susišnekėti ir suprasti mūsų darbo specifiką. Žaviausia mano darbe – pats darbas, nes yra susiformavusi puiki komanda darbuotojų, kurie tikrai pasišventę kultūrininkai, kūrėjai. Čia yra ir jaunų, užsidegusių, kartais keistų, siekiančių tobulybės ir klystančių žmonių, kurie dirba Palangos kultūros labui“, – apie dinamišką veiklą pasakojo PKJC direktorė.

Kuria linkme sukasi pasaulis?
„Mūsų įstaigoje yra dvi grupės darbuotojų: daugiau nei 20 meno kolektyvų vadovų ir administracijos personalas. Kiekvieno iš jų darbas yra labai svarbus. Neretai kultūros žmonės įsivaizduoja esantys vieninteliai ir pasaulis privalo suktis tik aplink juos. Bet yra ir kitas personalas, administracija, be kurios jų kūrybinė veikla taip pat negali vykti. Džiaugiuosi, kad per pakankamai trumpą laiką kultūros centro veikla stabilizavosi daugeliu aspektų – bendromis visų darbuotojų pastangomis pavyko pasiekti gražių rezultatų, atsirado kolektyvinis supratimas, vis labiau ryškėja efektyviai veikiančios kultūros įstaigos kontūrai. Visi šie veiksniai prisideda prie gero mikroklimato kūrimo įstaigos viduje, darbuotojų motyvacijos ir kokybiškesnių kultūros paslaugų kūrimo. Kultūros ir jaunimo centras siekia, kad į Palangos miesto kultūrinį gyvenimą įsitrauktų kuo didesnė bendruomenės ir atvykusių turistų dalis, kurie per kultūros paslaugas kūrybiškai stiprintų savo kultūrinius potyrius. Manau, kad organizacija sėkmingai ir efektyviai veikia tik tuomet, kai visi jos nariai supranta organizacijos misiją, nebijo keistis, ieško naujų renginių pateikimo formų ir eina su laiku. Kokybiškas darbas be intrigų yra svarbiausia“, – sakė pašnekovė.
Palangoje ypatingai populiarūs – teatro, šokio, dainavimo, etnokultūros žanrai. Veikia „Grubusis” teatras, šokių kolektyvai „Banguolis” ir „Bočiai”, vokaliniai ansambliai „Guboja” ir „Eldija”, folkloro ansamblis „Mėguva”, kamerinis ir Jūros šaulių chorai. Kolektyvuose dalyvių amžius – labai įvairus. Teatras ir folkloro ansamblis atviras visoms amžiaus grupėms, šokio ir dainavimo žanrai – suaugusiems nuo 18 metų iki senjoro, tad mėgstamą veiklą gali atrasti kiekvienas. Šiuo metu Palangos kultūros ir jaunimo centro meninėje veikloje dalyvauja daugiau nei 200 įvairaus amžiaus dalyvių. Meno kolektyvai neapsiriboja vien repeticijų procesu ir dalyvavimu Dainų šventėse. Jie aktyviai įsitraukia į Palangos kultūrinį gyvenimą, dalyvauja svarbiausiuose miesto renginiuose ne tik pristatydami savo menines programas, spektaklius, bet ir reprezentuoja Palangą tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose. Be to, įvairių renginių metu, meno kolektyvų dalyviai įsijungia į savanorišką veiklą.
„Kadangi mums pavesta organizuoti valstybines ir kalendorines šventes, reikėtų išskirti ir etninės kultūros bei tautiškumo svarbą Palangoje. Tautiškumas, etninė kultūra yra bendrosios kurorto kultūros sudedamoji dalis. Mes esame didžiausias Lietuvos kurortas, į kurį atvažiuoja daug svečių, jie keliauja, mato. Turime jiems pristatyti ir savo krašto tradicijas, jas parodyti, bet gerbti ir mūsų svečius. Palangos kurorte klesti ne tik kultūra, bet ir verslas, kuris taikosi prie svečių poreikių. Džiugu, kad kultūrinės tradicijos Palangoje kuriasi atsigręžiant į istorines ištakas, Tiškevičius. Naujos kultūrinės erdvės padeda atskleisti tikrąjį Palangos tapatumą“ – atviravo apie savo darbo niuansus V. Petrauskienė.

Svarbu abipusis bendradarbiavimas
Direktorė atvirai dalinosi savo planais. „Ateities planų yra labai daug, norisi įnikti į projektinę veiklą. Tai yra rizikingas darbas, nes niekada nėra garantijų, kad gausi finansavimą. Norėtume stiprinti visų Palangos kultūrinių įstaigų bendradarbiavimą, kad nesidubliuotų veiklos ir renginiai, o papildytų vienas kitą. Norėtųsi, kad vieną dieną nevyktų 10 vienos tematikos renginių tuo pačiu laiku. Norisi išjudinti ir Šventąją, kad čia atsirastų daugiau užimtumo šeimoms, įvairių kultūrinių iniciatyvų. Tačiau iniciatyvą turi rodyti ir patys šventojiškiai. Reikia ateiti, išsakyti savo poreikį, siūlyti. Šventoji yra dalis Palangos, svarbu, kad vyktų abipusis bendradarbiavimas“, – pabrėžė kultūros sklaidos svarbą ir Šventojoje PKJC direktorė.