„Litesko“: „Patys siūlėme sutartį nutraukti anksčiau – Palangoje esame apsisprendę nedirbti“

Linas JEGELEVIČIUS, 2014-10-13
Peržiūrėta
1662
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Likus vos šiek tiek daugiau nei metams iki savivaldybės sutarties su UAB „Litesko“ galiojimo pabaigos, miesto Taryba sutvirtino savo apsisprendimą nepratęsti po 2016-ųjų sutarties dėl miesto šildymo su privačia bendrove. Nors miesto politikai perša mintį, kad „Litesko“ kaišioja pagalius į miesto „ratus“, bendrovė turi savo nuomonę. „Kai kurie Palangos politikai nenustoja politikuoti šildymo klausimais, o miestas pats nevykdo „Litesko“ sutartinių įsipareigojimų. O pagaliai mus pasiekia jau susmulkinti – mes juos beriame į biokuro katilą ir šildome miestą“, – ne be ironijos sakė „Litesko“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, sutikęs atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

– Palanga netrukus paleis biokuro katilą, kurorte šį šildymo sezoną sumažės apie 8 procentus šilumos kaina. Ir katilo pastatymas ir mažesnės šilumos kainos formavimas nebūtų įmanomas be „Litesko“ bendradarbiavimo, pozityvumo. Ar tai reiškia, kad savivaldybė ir šilumos tiekėja „Litesko“ tapo labiau bendradarbiaujančios partnerės?
– Kol kas tiksli data, kada pradės veikti naujasis biokuro katilas, nėra aiški. Statybos darbai pradėti rugsėjo mėnesį ir šiandien jau stovi katilinės priestato ir kuro sandėlio pamatai. Taip pat buvo iškeltas vandentiekis, kuris pateko po statomu pastatu, ir katilinės kolektoriuose sumontuotos sklendės statomam katilui prijungti.
Pastačius katilinės priestatą, kuro sandėlį, sumontavus katilą ir kitus įrenginius, investicijos į katilinės rekonstrukciją turės būti pateiktos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tvirtinimui. Katilas turės būti pradėtas eksploatuoti ir mažiausiai mėnesį dirbti, kad būtų realiai nustatytas jo efektyvumas ir įtaka kuro struktūrai, kuro sąnaudoms.
Tuomet Kainų komisijai turės būti pateikti šilumos kainos paskaičiavimai, įvertinus katilinės rodiklius, susijusius su naujo katilo darbu. Reikia pažymėti, kad katilo eksploatacija negalima be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.
Dar vasario mėnesį raštu kreipėmės į „Palangos šilumos tinklus“, kad būtų ištaisytos katilo statybos projekto klaidos oro taršos skaičiavimuose, bet atsakymo iki šiol negavome. Neištaisius klaidų negalime kreiptis dėl naujo TIPK leidimo. Visiems minėtiems darbams ir procedūroms, kurios daugeliu atvejų nuo „Litesko“ nepriklauso, reikia laiko, ir ne vieno mėnesio. Todėl šiandien neįmanoma pasakyti, kada ir kiek sumažės šilumos kaina dėl biokuro katilo statybos.
Ir dar viena svarbi tema – neatsižvelgiant į „Litesko“ pastabas katilo statybos projektui, „Palangos šilumos tinklai“ nesprendžia kuro krautuvo įsigijimo klausimo. Krautuvas yra būtinas, nes projekte numatytas 5 metrų aukščio vertikalus kuro sandėlis. Be krautuvo katilas neveiks, nes nebus paduodamas kuras.
– Prieš praėjusius savivaldos rinkimus 2011-aisiais prieš „Litesko“ Palangoje buvo surengtas piketas, TS-LKD Palangos skyrius, vėliau tapęs Tarybos valdančios koalicijos pagrindine politine jėga, deklaravo, kad sutartis su „Litesko“ po 2016-ųjų bus nutraukta, buvo užsakytas virš 100 tūkstančių kainavęs „Litesko“ veiklos auditas. Tai – gan deklaratyvūs veiksmai. Kokių kitų veiksmų prieš „Litesko“ ėmėsi Palangos savivaldybė, kad sutartis būtų nutraukta taip, kaip numatyta toje pačioje sutartyje?
– Sulaukėme tik vieno veiksmo – šių metų rugsėjo 30 d. savivaldybės Taryba priėmė sprendimą nepratęsti šilumos ūkio nuomos sutarties. Nors ir šio veiksmo negalime vertinti kaip nukreipto prieš „Litesko“, nes prieš metus patys siūlėme sutartį nutraukti.
– Kaip jūs aiškinate, kad likus šiek tiek daugiau nei metams iki galiojančios sutarties su „Litesko“ pabaigos, ją ketinanti nutraukti savivaldybė dar neinicijavo derybinės grupės tam tikslui?
– Mums savivaldybės nenoras sudaryti derybinę grupę ir realiai dirbti yra nesuprantamas. Mes dėl tokios grupės sudarymo į savivaldybę raštu kreipėmės 2013 metų sausio 28 dieną ir 2013-ųjų kovo 20 dieną, o taip pat ne kartą – ir žodžiu. Deja, jokio atsakymo nesulaukėme.
– Glaustai kalbant, kokia turi būti sutarties nutraukimo procedūra pagal Palangos savivaldybės ir „Litesko“ sutartį?
– Sutartyje pažymėta, kad sutartis galioja iki 2016 metų birželio 15 dienos, bet ne trumpiau kaip 15 šildymo sezonų nuo 2001 metų rudens šildymo sezono pradžios. Taip pat užfiksuota: „Sutarčiai netekus galios, šalių pareigos, kilusios sutarties galiojimo metu, lieka galioti ir galioja tol, kol tokias pareigas įgavusi šalis jas visiškai įvykdys“.
– Beje, Palangos savivaldybininkai prieš ketverius metus važinėjo į Ukmergę „semtis patirties kovojant prieš Litesko“. Kokia, jūsų žiniomis, šilumos ūkio padėtis šiandien Ukmergėje, jai nutraukus sutartį su „Litesko“? Ar išspręsti visi šilumos ūkio perdavimo klausimai? Ar pasibaigė teisiniai procesai? Ką vertėtų žinoti Palangai, visuomenei prieš ketverius metus teikusiai Ukmergės pavyzdį?
– ,,Litesko“ Ukmergėje niekuomet nedirbo ir šilumos ūkio nuomos sutarties nebuvo sudariusi, tačiau, mano žiniomis, šilumos ūkio situacija šiame mieste – daugiau nei prasta.
Visų pirma, šilumos kaina gyventojams nesumažėjo, priešingai – išaugo trečdaliu. Į savivaldybės rankas perimta UAB „Ukmergės šiluma“ skendi skolose ir yra gelbėjama viso rajono gyventojų pinigais. Įmonei 75 proc. sumažintas nekilnojamojo turto mokestis, ji atleista nuo žemės nuomos mokesčio, „Ukmergės šiluma“ nė vienais metais savivaldybei nemokėjo dividendų.
Net ir pradėjus veikti pirmajai Ukmergės savivaldybės pastatytai biokuro katilinei, meras viešai pareiškė, kad šilumos kaina dėl to nesumažės, kol neatsipirks investicijos.
Žiniasklaidoje teigiama, kad prasiskolinusi Ukmergės savivaldybė kasmet advokatams išleidžia po 250 tūkstančių litų bylinėjimuisi su išvarytu nuomininku UAB „Miesto energija“.
– Kokie šiuo metu yra pagrindiniai neišspręsti klausimai tarp Palangos savivaldybės ir „Litesko“? Ypač miesto Tarybai prieš kelias savaites pakartojus apsisprendimą nepratęsti sutarties su „Litesko“ po 2016-ųjų?
– Neišspręstų klausimų daug. Štai, bazinė šilumos kaina paskutinį kartą buvo nustatyta 2005 m. gegužės 20 dieną. Palangos miesto savivaldybei nederinant net penkis kartus teiktų „Litesko“ investicinių planų, negalime pateikti VKEKK komisijai bei Savivaldybei naujos bazinės kainos kintamųjų projekto.
Pagal 2005 metais Komisijos patvirtintą šilumos bazinę kainą, remonto darbams yra numatyta skirti tik 111 tūkst. litų per metus. Šiuo metu daugiau nei prieš devynerius metus numatytos remonto sąnaudos neatitinka realaus poreikio. Taikant VKEKK patvirtintą kainų nustatymo metodiką, remonto sąnaudos šiuo metu turėtų būti pustrečio karto didesnės.
Siekdama užtikrinti šilumos ūkio pastatų ir įrenginių nuolatinį atnaujinimą ir reikiamą būklę, „Litesko“ jau keletą metų priversta remontui skirti daugiau lėšų. Dėl to įmonė patiria tiesioginius nuostolius. Apie esamą situaciją ne kartą informavome savivaldybę, Komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją. Maža to, nevykdydama sutarties, savivaldybė nuo 2002 metų iki šio laiko nesugebėjo perduoti „Litesko“ eksploatuoti virš 6 kilometrų šilumos tinklų, kurie šiuo metu yra labai prastos būklės. Žinant, kad bendras miesto šilumos tinklų ilgis yra vos 34 kilometrai, neperduoti tinklai gerokai blogina bendrą situaciją.
Priešingai nei kitos Lietuvos savivaldybės, Palangos savivaldybė iki šiol nėra nustačiusi karšto vandens apskaitos prietaisų mokesčio, nors tai – įstatymuose numatyta savivaldybės pareiga. Savivaldybei nevykdant teisės aktų reikalavimų, ,,Litesko“ negali vykdyti Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintos pareigos butuose įrengti naujus karšto vandens tiekėjui priklausančius apskaitos prietaisus ir juos prižiūrėti.
Apmaudu konstatuoti, kad savivaldybei užkirtus kelią tinkamam karšto vandens tiekėjo veiklos vykdymui, vis didesnę žalą patiria ne tik „Litesko“, bet ir visi karšto vandens vartotojai Palangoje.
– Kaip yra sprendžiamas virš 7 milijonų litų neužskaitytų „Litesko“ investicijų į Palangos šilumos ūkį klausimas?
– Šis klausimas nesprendžiamas. Teoriškai, savivaldybė turėtų būti suinteresuota tuo, kad 7 milijonai litų atitektų savivaldybės įmonei. Toks neveikimas yra daugiau negu keistas, žinant, kad šios sumos užginčyti neįmanoma, nes visi turtiniai vienetai turi dokumentus ir yra priimti valstybinių komisijų.
– Ar savivaldybė po atidėliojimo jau suderino investicijų plano laikotarpiui naujas bazines kainas? Redakcijos žiniomis, iki šiol Palangoje vėluoja bazinės šilumos kainos nustatymas.
– Palangos savivaldybė investicijų planų nesuderino, todėl šiuo metu bazinės šilumos kainos skaičiavimai yra ruošiami be suderintų planų.
– „Pakibęs“ klausimas dėl apie 400 tūkst. litų, kuriuos „Litesko“ investavo į daugiabučių šilumos punktus. Kaip siūlote išspręsti šį klausimą?
– Tiek fiziškai, tiek ir juridiškai šilumos punktai yra sugrąžinti „Palangos šilumos tinklams“, tačiau įmonė nenori to pripažinti ir atsiskaityti už likutinę punktų vertę. Mums tai nėra skubus klausimas, tokia situacija kuria mokestines problemas „Palangos šilumos tinklams“, o ne „Litesko“. Klausimą siūlysime spręsti derybų arba teisiniu keliu.
– Dar vienas Palangos ir „Litesko“ ginčijamas klausimas – dėl viršnorminės šilumos energijos. Šnekama apie 70 tūkst. litų sąskaitas UAB „Palangos šilumos tinklams“ už viršnorminę suvartotą gyventojų šilumos energiją, kitaip tariant, „Litesko“ patirtus šilumos nuostolius. Kokį sprendimą čia siūlote?
– „Palangos šilumos tinklai“ eksploatuoja nemažą dalį miesto gyvenamų namų šildymo ir karšto vandens sistemų ir yra tiesiogiai atsakingi už tų sistemų būklę. Jei šilumos karšto vandens sistemose yra suvartojama daugiau nei yra nustačiusi Kainų komisija, viršnormatyvinį šilumos kiekį privalo apmokėti „Palangos šilumos tinklai“. Jeigu nepavyks susitarti, skola bus išieškoma teisiniu keliu. Šiuo metu kelias analogiškas bylas kituose miestuose jau esame laimėję.
– Prieš daugiau kaip metus sakėte, kad „biokuro katilinės projektas žlugs ir mes už šią nekompetenciją nesiruošiame būti atsakingi“. Kokias nuolaidas padarė savivaldybė ir „Litesko“, kad katilinės statyba, nors ir vėluodama daugiau kaip metus, jau yra baigiama?
– Tiksliau būtų sakyti, kad katilinės rekonstrukcija įrengiant dar vieną biokuro katilą yra ne baigiama, o pradėta. Laukiančių darbų, procedūrų ir reikalingų dokumentų yra dar labai daug. Apie tai jau minėjau pradžioje. Šį projektą išgelbėjo faktas, kad ES fondų paramos lėšų įsisavinimui skirtas terminas buvo pratęstas net iki ateinančių metų gruodžio mėnesio. Norėčiau pabrėžti, kad „Litesko“ niekad nesudarė ir nekels jokių kliūčių katilo statybai.
– Kiek jūsų duomenimis, nuo 2000 metų yra investuota į Palangos šilumos ūkį? Biokurą ir gamybą? Šilumos punktus? Trasas?
– Nuo nuomos sutarties pradžios iš viso į Palangos šilumos ūkį investavome 24,8 mln. litų, įskaitant ir 3,97 mln. litų ES fondų paramos lėšas.
Verta paminėti, kad net dukart pateikėme savivaldybei išsamius paaiškinimus dėl atliktų investicijų, tačiau savivaldybė pripažino tik 13,7 mln. litų investicijų. Tokio elgesio rezultatas – ženklus šilumos kainos augimas pasibaigus sutarčiai.
– Prieš porą savaičių miesto savivaldybės Tarybos sprendimas nepratęsti su „Litesko“ sutarties po 2016-ųjų sulaukė kai kurių Tarybos narių nuogąstavimų, kad tokio pareiškimo paskelbimas paskatins „Litesko“ neprižiūrėti nuomojamo turto, trukdyti, atrodo, neišvengiamam perėmimo procesui ir galop padidins kainas šilumos vartotojams? Dėl didesnių kainų nuogąstavimai, regis, buvo nepagrįsti. O kaip dėl nepriežiūros ir trukdymų?
– Mes patys siūlėme sutartį nutraukti anksčiau termino. Tas pasiūlymas neatšauktas, Palangoje esame apsisprendę nedirbti, todėl trukdyti perėmimo procesui neturime jokio motyvo. Įrenginių priežiūra energetikoje yra pakankamai reglamentuota, tad nerimauti dėl galimų sutrikimų nėra pagrindo. Po sutarties pabaigos įrenginius toliau eksploatuos daugelis šiandien dirbančių specialistų, kurie taip pat nėra suinteresuoti prižiūrėti atsainiai – visas problemas sprendžia ir gali išspręsti tiktai jie patys.
– Taryba jau 2012-aisiais yra priėmusi sprendimą, jog „Litesko“ neinvestuotų 1,2 milijono litų į nuomotojo „Palangos šilumos tinklai“ ūkį ir sumokėtų virš 800 tūkst. litų turto nuomos mokestį. Ši nuomos mokesčio suma turėjo būti mokama palaipsniui iki 2015-ųjų. Kodėl „Litesko“ atsisakė mokėti nuomos mokestį? Ar ketina jį sumokėti? Kada? Ar sulaukėte iš savivaldybės reikalavimų jį sumokėti?
– Vadovaujantis sutartimi, ši suma gali būti sumokėta tik šalims susitarus. Jokio susitarimo šiuo klausimu nėra, taigi, ir jokio reikalavimo būti negali.
Sutartyje pažymėta: ,,Nuomininkas, Tarybos nuožiūra gali investuoti 1,2 mln. litų į šilumos ūkį arba mokėti papildomai nuomos mokestį nuo 2011 iki 2015 metų, iš viso per 5 kalendorinius metus sumokant 875 tūkst. litų. Dėl šiame punkte minėtos papildomos nuomininko investicijos arba nuomos mokesčio mokėjimo šalys susitaria papildomai“.
– Meras Š. Vaitkus teigia, kad per dvejus metus nebuvo kreiptasi į teismą dėl „Litesko“ nuomos mokesčio nemokėjimo dėl paprastos priežasties – kad nebūtų kaišiojami pagaliai į ratus, savivaldybei laimėjus projektus dėl biokuro katilų statymo Palangoje ir Šventojoje. Ar iš tiesų taip? Ar „Litesko“ koncesijos savivaldybės nežeidžia bendrovės interesų?
– Merą kažkas suklaidino. Savivaldybė nesikreipia į teismą, nes nėra jokio pagrindo bylinėjimuisi dėl nuomos mokesčio sumokėjimo pinigais. O pagaliai mus pasiekia jau susmulkinti, mes juos beriame į biokuro katilą ir šildome miestą. Pagalių ratuose nėra.
– Ar „Litesko“ ekonomiškai apsimokėtų vykdyti veiklą Palangoje, šilumos gamybos daliai iš biokuro resursų pasiekus beveik 40 procentų?
– 40 proc. šilumos iš biokuro pagaminame jau dabar. Pastačius naują biokuro katilą, šilumos gamyba iš vietinio kuro sudarys apie 75 procentus. Su ekonomine veiklos nauda šis rodiklis nesusijęs, visa kuro kaina tiesiogiai patenka į sąskaitas už šildymą.
– Su „Litesko“ teikimu jau šią žiemą šildymo kaina Palangoje mažės apie 8 procentus. Ar „Litesko“ sutiko tokioms nuolaidoms dėl kainos formavimo aukodama dalį savo pelno? Ar tai – tik pigesnių dujų pasekmė? Gal rodydama lankstumą „Litesko“ taip pat siunčia žinią, kad ji pasirengusi Palangą šildyti ir po 2016-ųjų, jeigu miesto politikai apsispręstų kitaip? Kokiomis sąlygomis „Litesko“ sutiktų pratęsti sutartį ir po 2016-ųjų?
– Mažesnį šilumos tarifą lemia tik dujų kainos sumažėjimas. Šilumos kainą pagal vienodą tvarką visoms Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms nustato VKEKK komisija. Nei savivaldybės, nei šilumos tiekėjai neturi jokios įtakos kainos nustatymui.
Kad sutartis nebus pratęsta, sutaria abi pusės. Jeigu savivaldybėje būtų svarstomas koks nors kitas šiluminės energetikos projektas ir savivaldybei reiktų technologinio partnerio, mes esame pasiruošę bendradarbiauti.
– Ar realu savivaldybei tikėtis, kad neišsprendus investicijų užskaitymo ir kitų esminių klausimų, po 2016-ųjų bus nutraukta sutartis su „Litesko“?
– 2016 metai yra sutarties pabaiga, tai – faktas. Koks bus sutarties finalas, nežinome. Apie pesimistinį scenarijų daugiau kaip prieš metus savivaldybę informavo „Palangos šilumos tinklų“ auditoriai, tas scenarijus yra „Palangos šilumos tinklų“ bankrotas. Labai nesinorėtų sulaukti situacijos, kad pusėms nesusitarus pelnytųsi advokatai. Optimistinis pabaigos scenarijus – nauji projektai ir iššūkiai.

Jūsų komentaras:

Pagaliau, f i a s k o !.. 2014-10-15 05:56 (. / IP: 86.100.63.40)
paskutinis "litesko' pasispardymas prieš dvesiant...

Taip pat skaitykite

Kviečiame palangiškių ir ukrainiečių bendruomenes vasario 24 d., penktadienį, 17.30 val. susitikti Jūratės ir Kastyčio skvere prie Palangos tilto bei dalyvauti Ukrainos palaikymo akcijoje „Mes esame kartu“. 


Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nutraukti tyrimą dėl Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės elgesio. VTEK aiškinosi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) ribojimo atstovauti. Šis teisės aktas draudžia valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar...


Palangos jaunimas nori atgaivinti anksčiau vykusią tradiciją – Jaunimo apdovanojimus


Aktyvusis kurortinis sezonas Palangoje šiemet prasidės gerokai anksčiau nei iki šiol.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Likus vos šiek tiek daugiau nei metams iki savivaldybės sutarties su UAB „Litesko“ galiojimo pabaigos, miesto Taryba sutvirtino savo apsisprendimą nepratęsti po 2016-ųjų sutarties dėl miesto šildymo su privačia bendrove. Nors miesto politikai perša mintį, kad „Litesko“ kaišioja pagalius į miesto „ratus“, bendrovė turi savo...


Palangos miesto savivaldybės Peticijų komisijoje pripažinta, jog šį rudenį mitingavusių palangiškių parengtoje peticijoje reikalavimas  nutraukti sutartį  su UAB „Litesko“, pagrįstas. Regis, turi būti startas nutraukti neskaidriai ir netinkamai vykdomą sutartį, tačiau aktyvioji bendruomenės dalis pradėjo pagrįstai nuogąstauti, kad valdžia vilkina priimti sprendimą.


Viešųjų pirkimų tarnybai užkliuvo praėjusių metų miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų ir įstaigų papildomų paslaugų pirkimas. Tarnybai kilo abejonių dėl apie pustrečio milijono litų pirktos papildomos paslaugos šiukšlėms vežti iš vienintelio tiekėjo „Palangos komunalinis ūkis“. Tarnybos konstatuota, jog sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu yra...


Apklausą organizuos ne valdžia, o patys gyventojai

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2010 04 23 | Rubrika: Miestas

Palangoje referendumo dėl sutarties su „Litesko“ nutraukimo organizavimas atiduodamas į palangiškių rankas. Miesto gyventojai patys nuspręs, ar reikia surengti žmonių apklausą.


Krizė baigsis anksčiau

Aistas MENDEIKA, 2009 04 28 | Rubrika: Miestas

Praėjusį šeštadienį kurorte svečiavęsis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius „Palangos tiltui“ teigė, jog šalies gyventojus į neviltį varantis sunkmetis gali baigtis anksčiau nei iki šiol buvo prognozuojama.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius