Meras Šarūnas Vaitkus: „Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos rūpestį“

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-10-29
Peržiūrėta
1175
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Meras Šarūnas Vaitkus: „Energetikos ministras Dainius Kreivys  sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos rūpestį“

Penktadienį, spalio 29 d., Palangoje lankėsi Energetikos ministras Dainius Kreivys su viceministre Daiva Garbaliauskaite.

Po jų apsilankymo Palangos meras Šarūnas Vaitkus paliko tokį įrašą Meta (Facebook): „Energetikos ministras Dainius Kreivys  sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad jos būtų matomos nuo Palangos krantų, todėl šiandien ministras su viceministre Daiva Garbaliauskaite atvyko į Palangos miesto savivaldybę, šio susitikimo metu tarėmės, kaip būtų galima išspręsti šią problemą.  Sutarėme, kad bus parengtas detalūs kraštovaizdžio tyrimai, šių dokumentų viešinimas (parengiant stendus su vizualizacijomis) bus surengtas Palangoje, kad visos šalies gyventojai turėtų galimybę su jais susipažinti ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Ministerija patikino, kad atlikus papildomus vertinimus, bus išsamiai išanalizuotas galimos vizualinės taršos poveikis ir dedamos visos pastangos, kad vėjo jėgainės nuo kranto nebūtų matomos. Esu dėkingas ministrui D. Kreiviui ir viceministrei D. Garbaliauskaitei už konstruktyvią diskusiją ir dėmesį šiam didelį bendruomenės  susirūpinimą keliančiam jautriam klausimui.“

PT primena, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus spalio 6 dieną kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.

Buvusi Sauliaus Skvernelio vyriausybės priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo panaudojimo plėtrai – keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.

„Grafas jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus,“ –į meras Š. Vaitkus sakė savo spalio 6 d. įraše Facebook. „Mes išsakome tvirtą mūsų poziciją, jog kategoriškai nesutinkame laužyti šimtametes Tiškevičių tradicijas, kurios padėjo susiformuoti kurortui ir jam augti.“

„Grafas tam ir puoselėjo pliažus, pastatė tiltą, kad žmonės čia vaikščiotų bei grožėtųsi beribiu jūros horizontu ir besileidžiančia saule, pajustų išskirtinį sąlytį su gamta ir vandens stichija, o ne tam, kad nuo kranto ar tilto žiūrėtume į vėjo malūnus. Vizualiai neužterštas jūros kraštovaizdis ir tradicijos, kurios susiformavo per šimtą metų, tai išskirtinė Palangos vizitinė kortelė,“ – teigė meras savo Facebook įraše.

Anot jo, įgyvendinus vėjo elektrinių parko statybas pagal dabar diskutuojamus parametrus, įrenginius nesunkiai matytume nuo kranto ir plika akimi, o tie, kas būtų ant jūros tilto, vadinamuosius vėjo malūnus išvystų dar iš arčiau – jie priartėtų beveik 460 metrų ir būtų labai gerai įžiūrimi.

„Grafas Tiškevičius, statydamas jūros tiltą, rūpinosi, kad net šis statinys netrukdytų gėrėtis jūros horizontu ir saulėlydžiais, o dabar kalbame apie hektarus gerai matomų vėjo elektrinių. Norint pamatyti vėjo elektrines, visai nebūtina važiuoti į pajūrį. O tiems, kas gyvena ar atvyks prie jūros, tikrai nepriimtina, kad horizontą užgožtų tankiai styrantys įrenginiai. Tokia vizualinė kraštovaizdžio tarša gali turėti nemažos įtakos kurorto populiarumui, sumenkinti jo turistinį potencialą,“ – sako Š. Vaitkus.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis,  kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 26 – 32 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.

Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.

Iš viso Lietuva planuoja įrengti keturis jūrinius vėjo jėgainių parkus, jiems numatyta 644,33 kv. km teritorija Baltijos jūroje, priklausančioje Lietuvai ar jos išskirtinei ekonominei zonai.

Visuose parkuose turėtų būti statomos 250 metrų aukščio, 12 MW galios vėjo elektrinės, tačiau pabrėžta, kad pasirinkimai priklausys nuo rinkos pasiūlymų.

Jau pirmuoju etapu planuojamas vėjo jėgainių Baltijoe jūroje parkas numatomas teritorijose nuo Klaipėdos iki Būtingės. Be kitų aspektų, tai ypač palies uostamiesčio, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybes dėl esminių kraštovaizdžio pokyčių, keliama klausimų ir dėl to, ar nebus sudaroma trukdžių laivybai.

Lietuvos bendrasis planas: mėlynomis rodyklėmis pažymėjome teritorijas, kuriose jūroje numatoma įrengti vėjo jėgainių parkus. Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu pirmuoju etapu siekia 137,5 kv. km ir jūroje apglėbia visą Palangą nuo Karklės iki Monciškių.

Energetikos ministerijos užsakymu dabar rengiamas Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (Vystymo planas) ir atliktas Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV).

Remiantis Vystymo plano sprendiniais potencialiai atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija yra Baltijos jūroje ties Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėmis. Mažiausias atstumas nuo planuojamos teritorijos iki Palangos pakrantės yra apie 26 km.

Būtent į tai kategoriškai sureagavo Palangos savivaldybė.

„Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą gamtinis Lietuvos Baltijos jūros kraštovaizdis bus papildomas technogeniniais objektais. Naujų raiškių vertikalių dominančių atsiradimas pakeis šiuo metu esantį jūrinį kraštovaizdį ir sukels itin didelį visuomenės nepasitenkinimą“, – sako meras Š.Vaitkus.

Palangos vadovas priminė, kad Lietuvos Baltijos jūros kranto zona, Pajūrio arealas priskirti labai didelio potencialo rekreacinių arealų grupei. Lietuvos Bendrajame plane pagal gamtos ir kultūros paveldo išteklių turtingumą ir aplinkos sveikumą Pajūrio arealas užima pirmąją vietą. 

Svarbiausi rekreaciniai ištekliai yra smulkaus smėlio paplūdimiai, vandens erdvė, smėlio kopų kraštovaizdis, užkopės pušynai ir mišrūs miškai, uosto ar infrastruktūros įrenginiais neužstatytos teritorijos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ko gero, to  niekada Palangoje dar nebuvo – dvi dienas iš eilės kurorte lankėsi ministrai: ketvirtadienį, liepos 21 d., energetikos ministras Dainius Kreivys, o penktadienį, liepos 22 d. – Kultūros ministras Simonas Kairys.


Penktadienį, balandžio 15 d., minint Tarptautinę kultūros dieną, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės administracijos  vadovai pasveikino bei išlydėjom gražių užtarnautų atostogų du mūsų miesto muzikos žiburius – Jūratę ir Jurgį Žalimus.


Į tiesų „Palangos tilto“ klausimą, ar kitais metais ves Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyrių į naujus savivaldybės Tarybos rinkimus, Šarūnas Vaitkus, TS-LKD Palangos skyriaus pirmininkas ir Palangos miesto meras, neatsakė.


Į žinią Delfi.lt, kad, Palangą talžant didelei vėtrai, penktadienį, sausio 21 d., įgriuvo poilsio namai „Auska“, sureagavo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, kuris penktadienį, sausio 21 d., vakare savo Facebook paskelbė tokį įrašą.


Penktadienį, spalio 29 d., Palangoje lankėsi Energetikos ministras Dainius Kreivys su viceministre Daiva Garbaliauskaite. Po jų apsilankymo Palangos meras Šarūnas Vaitkus paliko tokį įrašą Meta (Facebook).


Dujų ir biokuro kainoms pasiekus rekordines aukštumas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ramina miestelėnus, kad, jeigu šiluma kurorte ir brangs, kol kas neaišku kiek.


2021 metų rugsėjo 20-25 dienomis  Palangoje ir Šventojoje vyko tradicinis Lietuvos Kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) kūrybinis pleneras. Trys kūrybinės grupės sudarytos iš kraštovaizdžio architektų, architektų, menininkų, bendruomenės atstovų rengė Šventosios upės vingių parko (nuo Liepojos plento iki Šventosios uosto) koncepcijas. Tokio pobūdžio LKAS plenerų rengimas įvairiose...


Giminė – už mylios, o kaimynas – už tvoros. Taip savo įrašą savo Facebook puslapy antradienį, balandžio 6 d., pradėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Šį pastaruoju metu itin aktualų posakį šiandien mums nuotaikingai priminė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas. Pasirodo, mūsų kaimynai – Klaipėdos rajono savivaldybė...


Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimas, liepos viduryje turėjęs vykti Palangoje, atšauktas – pranešė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.


Inauguruotas miesto meras Šarūnas Vaitkus

"Palangos tilto" informacija, 2019 06 02 | Rubrika: Miestas

Vakar, vykstant Palangos kurorto sezono atidarymo šventei, iškilmingame renginyje Kurhauze buvo inauguruotas meras Šarūnas Vaitkus. Jo inauguracijos šventė prasidėjo vidurdienį šventomis mišiomis Palangos bažnyčioje. Po to į Kurhauzą susirinkusi naujai išrinktoji Palangos taryba, kviestiniai svečiai, kiti palangiškiai tapo liudininkais...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius