Mero vizijose – apšviestas paplūdimio ruožas, linksmybės – prie oro uosto

Palangos miesto savivaldybės Taryba jau įpusėjo kadenciją. Jau mažiau kaip po dvejų metų įvyks kiti savivaldos rinkimai. Kokia Tarybos pusiaukelė yra jos lyderiui, merui Šarūnui Vaitkui? Kokias naujas, kurortą galinčias garsinti idėjas brandina miesto vadovas? Ar pavyks jam išlaikyti didelį palangiškių pasitikėjimą iki kitų rinkimų?
– Kada buvo sunkiau vadovauti Tarybai: kadencijos pradžioje, kai teko numatyti darbus, rasti su visais bendrą kalbą ar dabar, kai Tarybos kadencija įpusėta, o iki kitų savivaldos rinkimų liko mažiau nei du metai?
– Niekada nebuvo labai lengva. Taryboje esama įvairių politinių partijų atstovų, todėl natūralu, kad kiekvienas jų pirmiausia turi savo viziją, tikslus.
Pakartosiu, ką esu sakęs: labai džiaugiuosi, kad mums daugiau kaip prieš dvejus metus pavyko suformuoti dešiniųjų valdančiąją koaliciją, kuri per dvejus metus miestui ir gyventojams nuveikė išties daug.
Manau, kad daug kurorto gyventojų tai pastebėjo.
Nors, kaip minėjote, iki kitų savivaldos rinkimų lieka ne itin daug laiko, džiugu, kad koalicija dirba ir siekia uždavinių, numatytų koalicinėje programoje, įvykdymo.
Artėjant rinkimams, matyt, bus daugiau įvairesnių nuomonių, noro patikti rinkėjams, bet tikiu, kad valdančiosios koalicijos partijos bus brandžios kaip iki šiol.
– Iki šiol beveik visais klausimais vieningai balsavusi Taryba, vis dažniau ima balsuoti „margai“. Ar tai jau – artėjančių rinkimų požymis?
– Pirmiausia, tai nėra nesutampančių pozicijų požymis. Visiškai natūralu, kad Tarybos nariai – ir esantys valdančiojoje koalicijoje – turi įvairių nuomonių ir jas išreiškia balsuodami. Tikrai nesitikiu, kad už kiekvieną klausimą balsuos 15 ar 16 Tarybos narių.
Tikrai nėra buvę, kad prieš Tarybos posėdį, valdančiajai koalicijai sutarus balsuoti vienaip, per posėdį būtų balsuota kitaip. Tiesa, galbūt buvo atvejų, kuomet balsuojant per posėdį buvo susilaikyta, nors iki jo klausimui buvo išreikštas pritarimas.
Džiugu, kad posėdžiai vyksta labai sklandžiai ir dalykiškai. Galiu priminti visiems metus, kai dėl dažnai tuščių kivirčų posėdžiai vykdavo iki vakaro.
Pavyzdžiui, praėjusį posėdį, kurio darbotvarkėje buvo apie 60 klausimų, baigėme iki pietų.
– Bet, matyt, vertėtų pastebėti, kad, pavyzdžiui, dėl liberalsąjūdiečių, koalicijos partnerių, pozicijos valdančioji koalicija – ir jūs – turėjote atsisakyti sumanymo įvesti įvažiavimo į kurortą rinkliavą.
– Ne visiškai taip. Pasirodė, kad nėra reikiamų teisės aktų tai padaryti, todėl klausimas dėl įvažiavimo į kurortą rinkliavos tiesiog turėjo būti kol kas išbrauktas iš darbotvarkės.
Klausimą esame nekart apsvarstę ir komitetuose, bet, kartoju, negalėjome jo imtis dėl to, kad nėra tam reikalingos teisinės bazės.
Be to, patvirtinus Palangos aplinkkelio statybą, yra racionalu palaukti, kol ji per du metus, kaip numato projektas, ar dar greičiau, bus baigta. Kol ji vyks, prašysime Seimo nario Prano Žeimio, kad jis inicijuotų reikalingas įvažiavimo į kurorto mokesčiui įvesti įstatymų pataisas. Matyt, tai užtruks iki metų. Per juos parengsime visą reikalingą tokiai rinkliavai įvesti techninę dokumentaciją.
Aplinkkelis išspręs ir tokios rinkliavos surinkimo kaštų klausimą – vietoje anksčiau planuotų septynių rinkliavos surinkimo taškų, pastačius aplinkkelį, tereikės trijų.
Kalbant apie nemokamą parkavimą palangiškiams, mano nuomone, tai yra jau rinkiminis triukas, populizmas. Esu už tai, kad Tarybos nariai teiktų sprendimo projektus, bet jie turi būti teikiami atsižvelgiant į esamą teisinę bazę.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje aiškiai pasakė, kad dalies Tarybos narių pateiktas sprendimo projektas yra taisytinas.
Kita vertus, tie palangiškiai, kurių gatvėse yra pastatyti parkavimo automatai, tikrai neturi mokėti rinkliavos už automobilių statymą – tereikia įteikti prašymą atleisti nuo jos Savivaldybei, ir mes teiksime sprendimo projektą Tarybai, kad ji nustatytų, kaip numatė Vyriausybės atstovė, tam tikras išimtis tokiems palangiškiams.
Bet tai nėra itin aktualu Palangai, nes, kitaip nei Klaipėdoje, mes kurorte neturime parkomatų daugiabučių namų kiemuose.
– Kada paskutinį kartą esate vartęs valdančiosios koalicijos programą?
– Maždaug prieš pusantro mėnesio.
– Jūsų akimis, kiek jau jos yra įgyvendinta?
– Apie 80 procentų darbų, numatytų programoje, jau yra įgyvendinti ar pradėti.
– Tai, sutikite, – labai daug. Kitiems dviems metams telieka labai nedaug įgyvendintinų uždavinių. Ar nėra prasmės valdančiosios koalicijos programą papildyti naujais siekiniais ir siekti jų įgyvendinimo?
– Jeigu toks poreikis būtų, kodėl gi ne. Bet vyksta ir daug darbų, kurie nėra įtraukti į koalicinę programą. Todėl, matyt, nėra prasmės viską surašyti į ją.
– Ar yra naujienų dėl Kurhauzo restauracijos antrojo etapo darbų finansavimo šiais metais? Premjeras Algirdas Butkevičius pokalbio su „Palangos tiltu“ metu buvo sakęs, kad klausimas turėtų būti išspręstas iki gegužės...
– Ir šiuo metu yra atliekami kai kurie paskutiniai Kurhauzo restauracijos pirmojo etapo darbai. Per Kultūros paveldo departamentą yra paskelbtas konkursas atlikti Kurhauzo restauracijos antrojo etapo darbus. Manau, kad po pusantro mėnesio žinosime tų darbų rangovą.
Kaip esu minėjęs, jiems skirta 300 tūkst. litų iš Kultūros paveldo departamento. Neseniai kalbėjau su premjeru A. Butkevičiumi – jis mane dar kartą patikino, kad iki metų pabaigos finansavimas bus surastas.
Jei nesulauksime valstybės pagalbos, svarstysime kitus finansavimo šaltinius.
– Po Šventosios bendruomenės ketinimo atsiskirti nuo Palangos miesto savivaldybės ir prašytis priimamiems į Kretingos rajoną, buvo galima tikėtis, kad, siekiant nuraminti šventojiškius, jiems iš šių metų biudžeto bus skirta kur kas daugiau lėšų. Bet taip neatsitiko – Šventajai numatytas tik nežymiai didesnis biudžetas...
– Per visas biudžeto eilutes – programas – Šventajai yra numatytas šiemet didesnis finansavimas nei pernai. Miesto tvarkymui, kiek pamenu, Šventajai skirta tik šiek tiek mažiau nei pernai, nors Palangos miestui tam tikslui šiemet buvo skirta gerokai mažiau.
Šiemet Taryba numačiusi Šventojoje pastatyti naują krepšinio aikštelę, sutvarkyti visus takus, kopas, pastatyti vaikų žaidimo aikšteles – su administracijos vadovais buvome neseniai nuvažiavę į Šventąją pasižiūrėti, ko ir kiek reikia.
Jau baigiamas techninis projektas dėl Jūros gatvės rekonstrukcijos.
Gal kai kam norėtųsi įteigti, kad vietos valdžiai ir merui nerūpi Šventoji ir jos reikalai. Bet taip nėra: dažnai nuvažiuoju į Šventąją, bet reikia pasakyti atvirai: Šventojoje verslininkai yra apsileidę, matau tik kioskų „balaganą“. Betvarkė yra privačiuose sklypuose – net medžiai nenugenėti. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius stipriai „judina“ jų savininkus. Ir aš jau matau pažangą, nors šimtą metų nieko nebuvo realiai padaryta, tvarkant tą betvarkę.
Problema yra ta, kad Šventojoje turtas yra daug kur perimtas banko administratorių – ne visada yra iš ko reikalauti atsakomybės.
– Įdomi pasirodė jūsų mintis nors trijų kilometrų paplūdimio ruožą apšviesti. Ar jau yra žengta link tokios minties įgyvendinimo?
– Tam, be abejo, reikia pirmiausia rasti lėšų. O vadovas blogas tas, kuris neturi jokių idėjų.
Pati idėja nėra labai originali. Jeigu pažvelgtumėme į Kaliningrado srities Svetlogorsko miestą, su kuriuo Palanga yra pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, arba Latvijos Ventspilį, tai jau seniai padaryta. Man idėja dėl paplūdimio apšvietimo subrendo prieš gerus metus, kada, važiuodamas per Vokietiją, pamačiau, kaip greitkeliai yra apšviesti saulės jėgainių. Vadinasi, nereikia elektros kabelių, brangių kasimo darbų. Kasti mūsų paplūdimyje būtų problematiška – nei gamtosaugininkai leistų po žeme tiesti kabelius, nei mes to norėtumėme.
Kai grįžau iš Vokietijos, paprašiau Statybų skyrių paskaičiuoti, kiek kainuotų apšviesti paplūdimį – nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki gelbėjimo stoties. Manau, kad įgyvendinus tokią idėją, priviliotume daugiau miesto svečių ir tamsų rudenį ar žiemą.
– Gal įrengus apšvietimą paplūdimyje, būtų prasminga nustatyti ir tam tikras paplūdimio zonas, o jose leisti rengti renginius, ypač jaunimo, ir naktį. Galbūt tuomet atvirose zonose verslininkai galėtų mokėti didesnes rinkliavas, kad būtų kompensuojamos papildomos išlaidos paplūdimio tvarkymui?..
– Nemanau, kad paplūdimio apšvietimas turėtų ką nors labai daug bendro su tuo, ką jūs sakote –zonavimu ir paplūdimio infrastruktūra.
Manau, yra prasminga svarstyti pliažo suskirstymą į tam tikras zonas. Jaunimui skirtos zonos, kuriose galėtų vykti jaunimo renginiai, mano nuomone, turėtų būti kuo šiauriau – kuo toliau nuo gyvenamųjų vietų.
Bet kalbant apie apšviestą, tarkime, trijų kilometrų ruožą, matau jame estetiškus, nesudėtingus sporto įrenginius, sporto aikšteles, vaikų aikšteles. Kol esu meras, tikrai tokiame ruože nebus girdyklų ar nesibaigiančių pobūvių.
– Esate prasitaręs ir apie kitą įdomų sumanymą: teritorijoje prie oro uosto įrengti pramogų parką, į kurį galbūt kursuotų koks nors ekologiškas transportas iš Palangos ir į Palangą...
– Esmė paprasta – Palangai reikalingi dideli traukos objektai. Bet tik verslas gali investuoti į milijoninius projektus, todėl dedame daug pastangų, kad verslui ir investicijoms Palangoje būtų sukurtos labai palankios sąlygos.
Aplink oro uostą yra didelė nepanaudota teritorija – apie 55 hektarai, tai teritorijai mes rengiame detalųjį planą. Kodėl nepasvarsčius, kad visas kurorto pramogas iškelti būtent į tą teritoriją? Ir kurti ten visą pramogų industriją – nuo atrakcionų iki interaktyvių parkų, naktinių klubų?
Pagalvokime: Palangos centre apie vidurnaktį vasarą viskas užsidaro, o naktinis gyvenimas pradeda tik „virti“ vos už kelių kilometrų nuo Palangos?..
Kodėl gi ne? Bet tam reikia investuotojų.
Be abejonės, Palangai reikia turėti geoterminių baseinų, kuriuose būtų naudojamas geoterminis vanduo. Tai galėtų atsirasti įvairiose teritorijose, ir mes skatiname verslą, kad jie imtųsi tokių investicijų.
Jeigu Palangoje šios dvi idėjos artimiausioje ateityje būtų įgyvendintos – be to, atsirastų ir purvo gydyklos – manau, kad jos Palangą gerokai stumtelėtų pirmyn.
Jau gegužę Taryba tvirtins Vytauto g. 170 esančio sklypo detalųjį planą – siūlome verslui įkurti purvo gydyklas, prieinama kaina visiems Lietuvos žmonėms.
– Gal atsiradus gydykloms, ateis ir investuotojai, norintys prie jų steigti senelių globos namus?
– Be abejonės. Ne paslaptis, kad tokia galimybe domisi prancūzai, kurie dėl to neseniai buvo atvykę į Palangą. Jie apsilankė sklypuose netoli pajūrio – svarsto, ar imtis tokios investicijos.
Palanga jiems, kaip ir kitiems investitoriams, padės, kiek tik gali.