Pagerbtas didis žmogus, palikęs pėdsaką ne tik Lietuvoje

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-09-25
Peržiūrėta
2702
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Konferenciją pristatė edukologė Diana Kanclerė, o po jos paskaitą apie įvairius botaninius atradimus skaitė žolintė Danutė Kunčienė.
Konferenciją pristatė edukologė Diana Kanclerė, o po jos paskaitą apie įvairius botaninius atradimus skaitė žolintė Danutė Kunčienė.

Penktadienį Palangos gintaro muziejuje vyko kultūrinė mokslinė konferencija „Tautos atminties beieškant“, skirta Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui paminėti. Atvykusieji į konferenciją išgirdo daug įdomių pranešimų, kuriuos skaitė įvairių sričių specialistai.
Konferencijos dalyvių pasveikinti atvyko Palangos miesto mero patarėjas Pranas Žeimys, pripažinęs, jog tomis dienomis kurortas tiesiog ūžė, rengdamasis Baltų vienybės dienai, o ši konferencija tapo tarsi šios minimos dienos pradžios renginiu. „Šiomis dienomis Palangoje daug ko vyksta, džiaugiuosi, jog būtent toks renginys tapo tarsi startu pradedant minėti Baltų vienybės dieną. Domėjausi ir aš didžiu žmogumi A. J. Greimu ir, turiu pripažinti, ne visas teorijas supratau, bet pažadėjau sau, kad jo darbus paanalizuosiu giliau“, – pasižadėjimą išsakė P. Žeimys.
Pasak organizatorių, ši konferencija rengiama švietėjiškais tikslais, telkiant atmintį apie nueitą lietuvių kelią po ledynmečio, grįžtant į senas jų buvimo vietas prie Baltijos. Todėl ir pranešėjai atskleidė daug įdomių dalykų apie lietuvių nuo seno puoselėjamas tradicijas, vertybes.
Nepamirštas ir pats konferencijos kaltininkas A. J. Greimas, apie kurį daugiau papasakojo konferencijos vedėja, edukologė Diana Kanclerė.
„Kas aš pats sau? Kas aš Lietuvai, kas man Lietuva?“ – klausė savęs Algirdas Julius Greimas, kartu suprasdamas, kad tik kolektyvinių pastangų dėka galima atsakyti į tokius dvasinio, einant per kartų kartas, tapsmo lietuviais klausimus. Kokia dvasinio lygmens jėga grąžino mus į senąsias vietas prie Baltijos? Tokie klausimai kyla ir šių dienų gyvenimo iššūkiuose, tapatinant save su savimi ir Lietuva. Ir tik kolektyvinių pastangų dėka galima į šiuos klausimus atsakyti.
A. J. Greimas – lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas, eseistas. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane). Jau būdamas 12 metų parašė avantiūrinį romaną. Daug skaitydavo Šiaulių miesto bibliotekoje, tad skaitymas pamėgdžiojo vaikų avantiūras ir parašė šį nuotykių romaną. Pirmoji Greimo prakalba buvusi apie Vaižgantą, kai kartą per metus visa gimnazija būdavo sušaukiama ir vienas mokinys skaitydavo paskaitą.
Konferencijos pranešėjai apžvelgė dvasinius ir materialinius lietuvių gyvenimo paliktus pėdsakus, pradedant nuo Šiaurinės Afrikos krantų ir baigiant šių dienų geografinėmis platumomis.
Edukologė, žolintė, kaip save įvardino, Danutė Kunčienė pasakojo apie kunigo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos botanikos darbus, pasidalijo savo atradimais, kokias gėrybes teikia gamta.
Klaipėdos universiteto docentė Rūta Vildžiūnienė kalbėjo apie lietuvių dainas, pabrėžė, jog muzikoje slypi visa didybė, tik per muziką tauta gali atskleisti savo didybę. Apie mitologinius lietuvių liaudies dainų kodus kalbėjo ir Vilniaus dailės akademijos docentas Virginijus Kašinskas.
Pranešimus skaitė ir istorikas Gintaras Ronkaitis (apie protėvių sodus), Vilniaus universiteto docentė Jurgita Girkantaitė-Rumšienė (aisčių pėdsakai).
Be kitų temų, daug dėmesio buvo skiriama Palangos astronomijos observatorijai.Konferencijos metu dalyviams, svečiams ir miesto visuomenei buvo parodytas veikiantis tokios observatorijos darbo modelis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Per 4 mėnesius inžinieriui-rangovui Rapolui Žigui (1891–1942) vadovaujant, buvo pastatytas modernus, su erdviomis klasėmis ir kabinetais mokyklos pastatas, kuriame Lietuvos švietimo ministerija nuo 1932 m. spalio 1 d. leido steigti privačią gimnaziją.


Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužalotas pirmadienį greta Palangos susidūrus sunkvežimiui ir lengvajam automobiliui „Toyota Yaris“.


Dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) – geriausiai žinomas XIX–XX a. Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, gydytojas. Jo dėka buvo padėti pamatai ne tik Lietuvos tautiniam judėjimui, bet ir Lietuvos valstybei. Daktaras buvo pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorių, kartu su kitais 19 tautos veikėjų suformavo ir pasirašė Lietuvos...


Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Kovo 11-ąją pagerbtas Kovo 11-osios Akto signataro, buvusio Palangos miesto mero Algimanto Vinco Ulbos atminimas. Visų palangiškių vardu Palangos meras Šarūnas Vaitkus padėjo ant signataro kapo gėlių.


Trečiadienio rytą, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Lietuvos Respublikos vėliava ties Palangos miesto savivaldybės pastatu buvo gedulingai nuleista. Taip atiduota pagarba genocido aukoms.


Rugpjūčio 31 d., pirmadienį, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad Palangoje užpultas žmogus.


Pirmadienį, spalio 21-ąją, Savivaldybėje meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, administracios direktorė Akvilė Kilijonienė priėmė ir su garbingu devyniasdešimtmečio jubiliejumi pasveikino garbų svečią - buvusį Palangos miesto vyriausiąjį architektą Leoną Mardosą.


Penktadienį Palangos gintaro muziejuje vyko kultūrinė mokslinė konferencija „Tautos atminties beieškant“, skirta Algirdo Juliaus Greimo 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui paminėti. Atvykusieji į konferenciją išgirdo daug įdomių pranešimų, kuriuos skaitė įvairių sričių specialistai.


Dvidešimt keturių metų Eugene Harris, sužinojęs iš krepšinio agento Šveicarijoje, kad teks žaisti Lietuvoje, mažyčiame jos miestelyje Palanga, pirmiausia puolė prie kompiuterio ir  „Google“ paieškoje įvedė labai mažai girdėtos šalies pavadinimą ir miesto pavadinimą, kurį norint taisyklingai ištarti, galima susilaužyti liežuvį. „Pirmieji paieškos rezultatai mane truputį nustebino –...


Klebonas, įspaudęs gilų pėdsaką miesto istorijoje

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto gyventojas, 2010 08 16 | Rubrika: Miestas

Šį sekmadienį Palanga išlydi Palangos bendruomenės Pilietį. Rytoj per Žolines Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas ir dekanas dr. Algis Genutis atsisveikins su parapijiečiais. Po pajūryje praleistų septynerių metų dr. A.Genutis perkeliamas dirbti į Šilalės parapiją. Tačiau per tuos septynerius metus bažnyčios klebonas savo parapijos tikintiesiems ir pačiam...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius