Palangą šiemet klupdo ne tik vėsa, politika, euras, bet ir pigus svaras

Palangos tiltas, 2016-07-11
Peržiūrėta
1771
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangą šiemet klupdo ne tik vėsa, politika, euras, bet ir pigus svaras

Eglė PALUBINSKAITĖ
Salomėja GALDIKAITĖ

Palangos verslininkai ir vėl verkia, kad kurortas – apytuštis, o jie priversti skaičiuoti nuostolius. Regis, dar nebuvo nė vienos vasaros, kad nebūtų tokių kalbų, tačiau tuoj vidurvasaris, o poilsiautojų išties mažoka. Visi kurortai priklausomi nuo gero oro, tačiau, pasak kai kurių palangiškių, įvedus eurą, dažno tautiečio kišenėje vėjai švilpauja.

Tikisi karšto rugpjūčio
Liepos pradžia šiltais orais nelepina, tad ir poilsiautojai į pajūrį neskuba. Prie įvažiavimo į Palangą būriuojasi močiutės, siūlančios butus nuomai. Jei jų prie įvažiavimo ne viena ir ne dvi, vadinasi, Palangoje žmonių tikrai mažoka. J. Basanavičius gatvėje ir pajūryje esančiose kavinėse lankytojų taip pat nematyti, tad, panašu, verslininkai skundžiasi pagrįstai.
Štai, viena Palangos turgaus prekeivė, prekyvietėje vaisius ir daržoves siūlanti jau seniai, kalba, kad kiekvienais metais visi vis skundžiasi, bet ateina rugpjūtis, ir visi atsiima su kaupu. „Labai gerai atsimenu praėjusius metus, kada liepos mėnesį vaikščiojome su striukėmis, o žmonių visiškai nebuvo, bet atėjus rugpjūčiui su juo atkeliavo ir Lietuvai nebūdingi karščiai“, – pasakojo prekeivė. Štai tada, pasak moters, visi kurorto verslininkai atsigriebė.
Palangos rinkliavų centro vadovas Bronius Martinkus tik patvirtino, kad kurortui reikia gero oro: „Tada ir tos kainos, kaip teko įsitikinti ne kartą, darosi nebesvarbios“.
Tačiau pats vyras vis dėlto mano, kad pagrindinė šiuo metu apytuštės Palangos priežastis – euras. „Manau, kad praėjusiais metais žmonės dar eurą leido labai inertiškai, gyveno lyg su rožiniais akiniai, tačiau ilgainiui pamatė, kad pinigai piniginėje ėmė tirpte tirpti. Žmonės ėmė elgtis kiek atsargiau su naujais pinigais“, – sakė B. Martinkus.
Tačiau B. Martinkus nelinkęs vertinti visko labai skeptiškai: „Poilsiautojai kažkodėl labai jau bijo išeiti iš tos pagrindinės mūsų gatvės, o juk Palangoje pilna vietų, kur galima ir pigiau rasti nakvynę, ir pigiai, bet ne ką mažiau skaniai pavalgyti“.
Jis tikisi, kad rugpjūtį Palanga atsigaus. „Labai dažnai taip būna, kad paskui verslininkai gali kuo puikiausiai išgyventi. Tikiu, kad panašiai bus ir šiemet, o jei dar ir rugsėjo pradžia bus šilta, kaip pernai, tai visai nebus ko verkti“, – kalbėjo B. Martinkus.

Kainas tenka smarkiai mažinti
Sezoninis darbas į Palangą pritraukia nemažai darbuotojų iš kitų miestų, tačiau šiuo metu jie taip pat nedžiūgauja. Ypač tie, kurie dirba prekybos srityje ir jų atlyginimui skiriami priedai nuo pardavimų kiekių. Tačiau kiek liūdnomis nuotaikomis šiuo metu gyvena ir viešbučių savininkai. Viešbučio „Gamanta“ savininkas Alvydas Meškys „Palangos tiltui“ pasakojo, kad panašu, jog kartojasi praėjusių metų scenarijus. Jo teigimu, taip pat buvo ir pernai, kai rugpjūtis buvo karštas ir žmonių netrūko.
Pasak A. Meškio, viskas kurorte priklauso tik nuo gero oro: „Karštos Joninės – pats geriausias įrodymas, kad kaina darosi nebesvarbi. Laisvų vietų daugelyje viešbučių nebebuvo, vadinasi, tokiais atvejais į kainas nebelabai dairomasi. Žinoma, dar ir laisvos dienos buvo palankios – ilgasis savaitgalis padarė savo“.
Šiuo metu „Gamantos“ viešbutyje visos apgyvendinimo ir paslaugų kainos 30 procentų mažesnės nei pernai: „Esame priversti taip elgtis, tačiau juk puikiai visi supranta, kad jei nebus gero oro, negelbės net tos mažos kainos“. Paklausus, jei staiga orai pagerėtų ir į šalį atplūstų karščiai, ar paslaugų kaina keistųsi, pašnekobas atsakė: „Be jokios abejonės. Paklausa diktuoja pasiūlą, toks jau dėsnis, tad kainos nesmarkiai, bet kiltų“.
Anot jo, vasaros sezonui „Gamanta“, kaip ir kiti viešbučiai ar maitinimo įstaigos, įdarbina daugiau darbuotojų, tačiau iki šiol jie vis dar dirba nuostolingai. „Investuojame, rengiame mokymus, tačiau jau liepos vidurys, o kai kurie darbuotojai priversti dirbti ne pilnu krūviu, o mokesčiai juk yra mokami dideli“, – teigė pašnekovas.

Dalį turistų „nuviliojo“ Turkija
O štai greta Birutės parko esančio viešbučio „Gabija“ vadovė Nastasia Žutautaitė sako nelinkusi taip drastiškai teigti, kad Palanga tuščia: „Taip, poilsiautojų sulaukiame šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais, bet nėra taip jau blogai“. Vieną iš priežasčių, kodėl šiek tiek sumažėjo turistų srautai, Nastasia įvardija geopolitinę padėtį: „Turkijos ir Rusijos krizės, manau, prisidėjo prie to. Turkijoje poilsis gerokai šiuo metu atpigęs, tad visai tikėtina, kad dalis lietuvių, kurie anksčiau rinkdavosi poilsį pajūryje, šiemet mieliau renkasi užsienį – Turkiją“.
Pasak viešbučio vadovės, išsyk jaučiasi, kai pranašaujami geri orai: jaučiamas rezervacijų antplūdis, tačiau jei prognozės pasisuka prastesne linkme, padaugėja rezervacijų atšaukimų. N. Žutautaitė pokalbio metu pripažino, kad pastaruoju metu orai tikrai nedžiugina, tad natūralu, kad poilsiautojai, kurie turi tokią galimybę, perkelia atostogas kitam laikotarpiui.

Turizmo informacijos centre – žmonių gausu
Anot Palangos turizmo informacijos centro l.e.p. direktorės Egidijos Smilingienės, pas juos žmonių niekada netrūksta.
„Pas mus turizmo ir informacijos centre žmonių visada yra gausu, o ar šiais metais apskritai jų yra mažiau – sunku pasakyti, kol dar nėra statistinių duomenų. Mes siunčiame daug žmonių į viešbučius, į privatų sektorių, savaitgaliais užimtumas yra tikrai didelis. Buvo ir tokių savaitgalių, pavyzdžiui, per Jonines, kur užimtumas buvo net 100 procentų“, – aiškino Egidija.

Netinkami verslo metodai? Kainos?
Daugelis sako, kad poilsiautojų mažiau dėl itin sukilusių kainų, tam iš dalies pritaria ir E. Smilingienė. „Palangos verslininkai yra tokia kategorija, kuriems kiekviena vasara yra pati blogiausia. Galbūt verslo metodai yra kažkokie netinkami? Galbūt ne taip save reklamuoja, ne tokias paslaugas teikia? Pas kitus pasižiūri – pilna žmonių. Galima kritikos ir kavinėms duoti, kad jie kainas yra užsikėlę. Tikrai mes, kaip ir palangiškiai, tą matome: kainos kai kur tikrai yra baisios. Bet yra ir džiuginančių kainų. Ten kur jos džiugina, ten ir žmonių yra. Jeigu kavinėje yra kaina, kuri žmonėms neįkandama, tai aišku, kad žmonių bus mažiau“, – pasakojo laikinoji TIC direktorė.
E. Smilingienė teigė, kad pats miestas tikrai stengiasi pritraukti poilsiautojus: „Esama daug pramogų ir erdvių, kur galima išvis neišleisti pinigų. Tai ir įvairūs sporto užsiėmimai: dviračiai, joga, boksas, kalanetika. Galima su vaikais būti žaidimų aikštelėje, kuri yra nemokama. Fontanas, įvairūs koncertai, pavyzdžiui, „I love Palanga“ arba „Kablys: jūra. Kultūra“ nemokami. Taip pat „Vaidilutėj“ sukurta programa. Taigi, yra daug vietų, kur tu nemokėdamas gali pramogauti. Tai sukuria svetingumo įspūdį, kai gali kažką nuveikti ir nieko neišleisti. Pats miestas irgi gražinasi: ir gėlių daug prisodinta, ir paplūdimiai visuomet sutvarkyti. Taip pat mes, kaip Turizmo informacijos centras, kiekvieną savaitę organizuojame dvi nemokamas ekskursijas po Palangą: lietuvių ir rusų kalbomis. Norime, kad žmonės susipažintų su miestu ir jiems nieko nereiktų mokėti“.

Vasara itin prasta, o ir rusų beveik nebėra
J. Basanavičiaus gatvės pradžioje prekiaujančių amatininkų, tautodailininkų bei juvelyrų nuotaikos prastos – liepos mėnuo kol kas neša tik nuostolį.
„Palangos tiltas“ pakalbino jau 22 metus Palangoje savo darbais prekiaujantį Vytautą Šlepavičių. Šis tautodailininkas ir juvelyras teigia, kad tokios prastos vasaros dar neprisimena: „Net nėra ką ir bekalbėti, žmonių gerokai mažiau, kokie orai. Birželio mėnesį, kai buvo gražūs orai, buvo kas kita, pasiraitodavome rankoves. O dabar, kai šalta, tai tiesiog sėdim, niekas nieko nenori pirkti. Liepa išvis nieko gero. Atvažiuoju kas antrą, kas trečią dieną. Kelias valandas pasėdžiu, nes už vietą reikia mokėti daug, pavyzdžiui, šiandien pasėdėsiu ir po pietų važiuosiu namo, nes nėra prasmės ilgiau čia būti“.
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl tokia prasta prekyba, Vytautas įvardina tai, jog labai sumažėjo rusų tautybės žmonių. „Rusų labai mažai, anksčiau bendraudavom su jais, rusai mano kūrinius labai mėgdavo, dabar nėra su kuo bendrauti. Tokie kaip baltarusiai net nežiūri į tautodailininkų ir juvelyrų pusę. Ar jiems per brangu, ar neįdomu, nežinosi. Iš esmės, visur tas pats. Į Trakus pasiskambinau, tai ir ten panaši situacija. Nidoj išvis prastai, gerai, kad pas mus nepadarė to įvažiavimo mokesčio, tada išvis ne kas būtų“, – pasakojo Vytautas.
Palangos turizmo informacijos centro l.e.p direktorė Egidija pritaria, kad rusų yra gerokai sumažėję. „Rusų tikrai yra mažiau, tai akivaizdžiai matosi, tačiau šios tautybės poilsiautojus keičia kažkas kitas, pavyzdžiui, baltarusiai, ukrainiečiai“, – „Palangos tiltui“ sakė moteris.

Nors žmonių mažiau, nusivilti – anksti
Yra ir tokių verslininkų, kurie nepaisant silpno liepos mėnesio, yra nusiteikę gana pozityviai. Ne vienerius metus šeimos versle dirbantis Rapolas Valutis teigia, kad pavojaus varpais skambinti dar nevertėtų. Jau dvidešimt metų Šventosios ir Palangos kurortuose Valučių šeima užsiima įvairių ledų prekyba, taip pat Šventojoje nuomoja kambarius svečių namuose „Akmuo ant akmens“, o pernai atidarė lauko kavinę „Rapi coffe“ – todėl jiems nesunku palyginti vasaras. „Palyginus su kitomis vasaromis, galima būtų sakyti, kad žmonių tikrai mažiau, tačiau, žinant, kad sezono įkarštis dar tik prasideda, pavojaus varpais skambinti manau dar anksti. Visgi imant vidurkį, sezono pradžia silpnoka“, – pasakojo Rapolas.
Taip pat jis pridėjo, kad nepaisant gero birželio, liepos mėnuo verslininkams yra svarbesnis: „Taip, birželį orai buvo pakankamai neblogi, o liepos pradžia tikrai nedžiugina. Nusivylimą sustiprina ir tai, kad liepos mėnuo pajūrio verslininkams yra kur kas svarbesnis nei birželis, bet tai dar tik mėnesio pradžia, gal nereikėtų užbėgti įvykiams už akių. Birželio mėnuo didesniu pelnu tikrai neišsiskyrė. Iš ilgojo Joninių savaitgalio tikėjomės daugiau“.

Prisidėjo ir kritęs svaro kursas
Priežastis, kodėl poilsiautojų sumažėjo, Rapolas įvardina kelias: „Kiek daug žmonių bus sezono pradžioje pajūryje, labiausiai priklauso nuo oro sąlygų. Jie nebuvo labai jau prasti, tačiau per daug ir nelepino. Be to, galima būtų paminėti, kad vis didesnis kiekis lietuvių poilsiauti renkasi užsienio šalis. Euro įtakos mes nepajutome“.
Tačiau verslininkas Vaidas Šimaitis, be įvardintų priežasčių, priduria ir rekordiškai kritusį svarą.
„Skrydžiai yra, susisiekimas patogus, bet po Brexit-o labai smuko svaro vertė ir emigrantai lietuviai keičia planus – nevyksta atostogų į Lietuvą, o britams mes ir šiaip dar nesame labai įdomūs“, – samprotavo V. Šimaitis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Labai dažnai tenka išgirsti klausimą: kam jums to reikia? Ateikite, pasiklausykite ir sužinosite, kodėl reikia ginti tautiškumą. Susitikimas su knygos „Mes viską apie jus žinome“ autoriumi Jonu Gediminu Siauruku vyks gegužės 12 d. 17 val. Palangos bibliotekoje, adresu Vytauto 61.


Vietoje krepšinio arenos, futbolo stadiono, dviračių treko, karatė tatamio ar ledo aikštės – posėdžių salė. Sekmadienio rinkimai pusėje šalies savivaldybių sportą priartino prie politikos tiesiogine to žodžio prasme. 


Palangos miesto bendruomenė yra nemaloniai nustebinta, dar daugiau – pasipiktinusi, perskaičiusi naujieną apie tai, kaip viena Palangos miesto savivaldybės tarybos narė stojo ginti Palangos baseiną, sukurdama peticiją ir kviesdama gyventojus ją pasirašyti.


Šilti vasariški orai šiemet džiugino ne tik poilsiautojus, bet ir šeimas kurti nusprendusias poras bei jų artimuosius.


Praėjęs penktadienis ir visas savaitgalis pažėrė visą glėbį įspūdingų renginių – nuo politikos iki meno, sporto ir kitokių pramogų. Penktadienį, gegužės 26 d., Palangoje įvyko Vyriausybės išvažiuojamasis pasitarimas, kuriame buvo diskutuota šalies kurortams aktualiais klausimais. Pasibaigus jam įvyko grafų Tiškevičių alėjos atidarymo iškilminga ceremonija...


Įvykiai kelyje, regis, koją pakiš jau antram Palangos policijos komisariato viršininkui – prieš Alvydą Katkauską pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įtariama, kad jis šiemet tarpininkui ir nežinomam asmeniui sutiko „pagelbėti“ – susigrąžinti teismo atimtą vairuotojo pažymėjimą anksčiau laiko. Į tarpininkavimo istoriją...


Palangos verslininkai ir vėl verkia, kad kurortas – apytuštis, o jie priversti skaičiuoti nuostolius. Regis, dar nebuvo nė vienos vasaros, kad nebūtų tokių kalbų, tačiau tuoj vidurvasaris, o poilsiautojų išties mažoka. Visi kurortai priklausomi nuo gero oro, tačiau, pasak kai kurių palangiškių, įvedus eurą, dažno tautiečio kišenėje vėjai švilpauja....


Politika, kaip ir kitur, Palangoje daroma įvairiai, bet miesto Tarybos narys Arvydas Dočkus ją „daro“ „Labryčio“ bėgimo trasoje. „Beveik kiekvieną dieną bėgioju. Pastebėjau, kad pastaraisiais metais joje žymiai daugiau sportuojančių atsirado. Ir man tenka vis dažniau ranką sveikinantis kilnoti, delnais sumušti. Kartais ranką ir nuleisti nėra kada...


Beveik šimtui elektroninių adresatų – savivaldybininkams ir Tarybos nariams išsiuntinėjusi paslaptingo Aurimo pasirašytą laišką ir 17-os metų senumo teismo nuosprendį kurorto liberalsąjūdiečių naujojo pirmininko Eimučio Židanavičiaus baudžiamojoje byloje ne mažiau paslaptinga ponia Lina Pukelienė, matyt, įsivaizdavo „paslaptimi“ susprogdinsianti...


Švariose rankose politika visada švari

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 05 26 | Rubrika: Miestas

Kokie žmonės valdys Palangą ateinančius ketverius metus? „Palangos tiltas“ paprašė visų naujos Tarybos narių atsakyti į 10 pateiktų klausimų. Į klausimus atsakė Tarybos narys Albinas Stankus, kuris pateko į miesto savivaldybės Tarybą pagal Lietuvos centro partijos Palangos skyriaus sąrašą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius