Palangos kultūrinis gyvenimas pandemijos akivaizdoje – ne tik nestoja, bet ir skleidžiasi naujomis formomis

Praėjusieji 2021-ieji metai Palangos kultūriniam gyvenimui buvo išskirtiniai – be kitų renginių, kurortas minėjo Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metį, žymaus menininko Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines. Šiuos įvykius metų pabaigoje vainikavo aukščiausias įvertinimas Palangai – Auksinė krivūlė už kultūros puoselėjimą. 

Ta proga kviečiame susipažinti su pagrindinių Palangos kultūros srities darbuotojų, kurių dėka kultūra, tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas gražiai ir prasmingai puoselėjamas, mintimis bei žvalgomis apie tai kertinius Palangos kultūrinio gyvenimo įvykius, ryškiausiais pasiekimais, renginiais ir gerąja patirtimi.

Jūratė Mitkevičiūtė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, atsakinga už Savivaldybės tarptautinį bendradarbiavimą:

2021 m. Lietuvą, kaip ir visą pasaulį, apėmusi COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo ir Palangos miesto kultūrinį gyvenimą, taip pat – tarptautinį bendradarbiavimą. Iki liepos 1 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas, tuo metu Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo uždrausti žmonių susibūrimai. Dėl koronaviruso pandemijos teko atšaukti ar į vėlesnę datą perkelti ne tik didelę dalį tradicinių kultūrinių renginių, bet ir iš anksto suplanuotus vizitus, komandiruotes į užsienio šalis, taip pat teko atsisakyti planų į Palangą įvairių švenčių proga pasikviesti miestų-partnerių iš užsienio valstybių atstovus. Tiesa, vasarą kultūrinis Palangos miesto gyvenimas gerokai suintensyvėjo, tačiau rudenį išaugus susirgimų COVID-19 skaičiui, dalies suplanuotų kultūrinių renginių teko vėl atsisakyti.

Nepaisant pasaulį apėmusios pandemijos nei Lietuvoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos, 2021 m. Palangos miesto savivaldybė, pagal galimybes puoselėjo bei propagavo Europos vienybės idėją, plėtojo tarptautinius ryšius bei skatino miesto bendruomenės narius, ypač jaunimą, dar labiau stiprinti ryšius su partneriais iš užsienio, užmegzti naujus tarptautinius kontaktus. Kalbant apie tarptautinį bendradarbiavimą, kaip reikšmingiausius įvykius verta įvardinti kovo 4 d. nuotoliniu būdu paminėtą Palanga ir Bergeno miesto Riugene (Vokietija) 10 metų draugystės bei bendradarbiavimo sukaktį bei gegužės 10 d. paminėtą Palangos ir Simrishamno (Švedija) miestų draugystės trisdešimtmetį. 

Jolanta Mažrimė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, kuruojanti kultūros įstaigų kultūrinę veiklą:

Nepaisant to, dėl pandemijos praėjusieji metai buvo sunkūs, 2021-aisiais iškilmingai atšventėme Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti skirtų renginių buvo įvairių, tačiau galbūt labiausiai įsimintinas buvo istorinis žygis ir renginys ant Birutės kalno. Taip pat ne mažiau reikšmingi 100-mečio renginiai – iškilmingas koncertas, Palangos kurorto muziejaus istorinis leidinys „Palanga grįžta Lietuvai“ bei ant jūros tilto surengta paroda „Palangos šimtmečio akimirkos“. Šimtmetis dar labiau suvienijo mus visus – norėdami šią datą paminėti kuo iškilmingiau, glaudžiai bendradarbiavome su įstaigomis, visuomenininkais, bendrijomis. Visus šimtmečio renginius, sveikinimus, iškilmingas akimirkas buvo galima dar kartą peržvelgti Savivaldybes internetiniame puslapyje sukurtoje Šimtmečio minėjimo nuorodoje.

Įspūdingai šiais metais buvo atšvęstos ir Jurgines – jų turinys dėl pandemijos suvaržymų buvo kitoks, nei įprasta, bet tikrai ne prastesnis. Ir nors karantinas neleido džiaugtis visais tradiciniais renginiais, tačiau nepamirštamai praūžė „1006 km lenktynės“, Baikerių festivalis, visus džiugino tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, „Pasaulio balsai“, „Laumės juosta“, „Karamba“.

Gaila, bet jau antrus metus kultūros įstaigų kolektyvai negali išvykti į užsienį ir Palangą pristatyti kaip muzikuojanti kurortą, tačiau kolektyvai stengėsi kuo daugiau koncertuoti savame mieste ir kitose savivaldybėse, daugiau koncertų įvyko lauke, laikantis saugaus socialinio atstumo.

Labai džiaugiuosi galėjusi sudalyvauti mokymuose „Kūrybiškumo pamokos parke“ – tai buvo tarsi naujas gūsis į nusistovėjusį kultūrinį mąstymą. Dalyvaudama mokymuose ne tik išmokau naujų dalykų, bet ir susipažinau su dalyviais iš regiono, pasidalinome patirtimi, pasisėmėme idėjų. 

Metai buvo sunkus vien dėl to, kad nemažai darbų teko nuveikti ne komandoje, o vienam dirbant nuotolyje, tačiau atsigręžus atgal matyti, jog pavyko pasiekti gerų rezultatų. Aišku, didžiausią džiaugsmą kelia tai, kad Savivaldybės darbus įvertino Kultūros ministerija ir už kultūros puoselėjimą kurorte Palangos miesto savivaldybei buvo įteikta Auksinė krivūlė. 

Janina Balužė, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, kuruojanti Palangos kultūros paveldą ir etninę kultūrą:

Džiugu, kad praėjusiais ketais. minint 100-ąsias Antano Mončio gimimo metines, buvo atnaujintas Antano Mončio namų-muziejaus skveras, taip pat galime pasidžiaugti, kad liepos 3 d. visuomenei pristatyta skulptūra-meninis akcentas, skirtas Dž. J. Simpsonui ir derybinei grupei dėl grąžinimo Lietuvai įamžinti. Taipogi atnaujinti paminklų tekstai: pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo, genocido aukoms skirto akmens, esančio Palangos miesto Birutės parke, ir žydų palaidojimo vietos, esančios Palangos miesto civilinėse kapinėse.

Kaip ir kasmet, rugsėjo mėnesį vyko Europos paveldo dienos Palangoje, šių metų tema buvo – „Įtraukiantis paveldas“. Renginio metu buvo siūloma nemokamai apsilankyti A. Mončio namuose-muziejuje, J. Šliūpo muziejuje, sudaryta galimybė dalyvauti konferencijoje „Palanga grįžta Lietuvai“ bei ekskursijoje „Atrask senąsias Palangos vilas“. 

Šiemet įgyvendinta daugiau kaip dešimt etninės kultūros plėtros programos projektų, gaila, bet kai kurie projektai dėl esamos COVID-19 pandemijos Lietuvoje negalėjo įvykti. Galime pasidžiaugti, kad pateikta Jurginių tradicijos paraiška į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Palangos miestas sulaukė garsios menininkės Rūtos Jusionytės skulptūros „Angelas“, kurią Palangai padovanojo Andrius Pranckevičius, norėdamas įprasminti Zigmo Stankevičiaus atminimą. Karantino metu buvo gausi pasiūla seminarų, mokymų, diskusijų, kurie susijusių su mano kuruojama sritimi – paveldu. Labai patiko vieno seminaro metu lektoriaus pasakyta mintis – kultūra yra plonytis sluoksnelis, kurį gali ir lietus nuplauti (Erich Maria Remarque). Vienas sakinys, bet užtikrintai nusako, kiek mums, visuomenei, turi būti svarbi kultūra, kaip kiekvienas iš mūsų turime puoselėti ir prisidėti prie savo kultūros gyvavimo. 

Aura Banevičienė, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja:

Metai bibliotekoje buvo labai intensyvūs. Įgyventi du dalinai Kultūros tarybos finansuoti projektai. Vyko projekto „Kūrybinis žvilgsnis į rytojų“ mokymai, kuriuose dalyvavo mūsų bibliotekos bei Palangos švietimo įstaigų bibliotekininkai bei kolegos iš Kretingos, Skuodo, Šilutės. Projekto „Inovatyvios technologijos bibliotekoje“ mokymuose dalyvavo Palangos ir Skuodo bibliotekininkai, kurie pasisėmė ne tik daugiau žinių, bet jie mokymų metu išmokyti, kaip praktiškai ir iš karto galės pritaikyti inovatyvias technologijas savo darbe.

Gruodžio 16 d. bibliotekoje vyko gražus renginys pirmokams – edukacinis užsiėmimas apie M. K. Čiurlionį „Šiandien karaliai mums pasakas seka“. Milda Pleitaitė, smuikininkė ir knygos autorė, pasakojo apie M.K. Čiurlionį, jo gyvenimą nuo vaikystės, smuiku griežė jo kūrinius, ekrane demonstravo dailininko paveikslus, bei pristatė to paties pavadinimo knygą su CD, kurias vėliau padovanojo kiekvienai klasei. Vaikai, savaip interpretuodami, spalvino M. K. Čiurlionio paveikslą „Pilis“. Vienas iš paskutiniųjų renginių, kuris vietoj įprastos 1 val. trukmės užtruko apie 3 val. – Selemono Paltanavičiaus paskaita-pasakojimas suaugusiems apie Nacionalinės ekspedicijos užkulisius.

Virginija Paluckienė, Palangos kurorto muziejaus direktorė:

Be abejonės, 2021-ieji metai pirmiausia buvo itin svarbūs ir įsiminti dėl to, jog minėjome Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Palangos kurorto muziejuje šiam įvykiui pažymėti per metus įgyvendinta nemažai sėkmingų ir įdomių renginių, projektų, kurie pasiekė gana plačią auditoriją ir buvo skirti tiek jaunimui, tiek ir vyresniojo amžiaus lankytojams. Skyrėsi ir jų pateikimo forma – nuo interaktyvaus vaizdo siužeto, platinamo internete, iki parodos ant jūros tilto. 

Rugsėjo 18 d. Palangos kurorto muziejuje įvyko mokslinė konferencija „Palanga grįžta Lietuvai“, skirta Palangos ir Šventosios įtraukimo į Lietuvos sudėtį šimtmečiui paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitė istorijos tyrimų patirtį turintys mokslininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Atsižvelgiant į tai, kad pandemijos metu buvo ribojamas renginių dalyvių skaičius, konferencija nufilmuota ir pranešimai patalpinti muziejaus socialiniuose tinkluose. Ypač didžiuojamės, jog metų pabaigą vainikavo mokslinės konferencijos „Palanga grįžta Lietuvai“ leidiniu tuo pačiu pavadinimu, kaip ir pati konferencija. Neabejoju, kad šis leidinys, kuriame savo publikacijas pristatė istorijos tyrimų patirtį turintys mokslininkai iš Lietuvos ir Latvijos, reikšmingai papildys Palangos istoriografiją ir padės geriau suvokti jos istoriją.

Kaip ir kiekvieni metai, 2021-ieji buvo kupini naujų pažinčių, įdomių susitikimų, perspektyvių bendradarbiavimo galimybių. Ypač norisi pasidžiaugti, kad Palangos kultūros bendruomenė kasdieninius džiaugsmus ir iššūkius pasitinka susitelkusi bei vieninga. O tai ne tik šiuo nelengvu pandemijos metu, bet ir kasdieniniame darbe, yra labai svarbu.

Vygantas Rekašius, VšĮ „Palangos orkestras“ direktorius:

Paminėčiau 2 reikšmingus metų proveržio projektus: sukurta edukacinė programa „Skambantis miškas“, įvyko 4 pasirodymai ir „MCC Palanga“.

Edukacinė programa – kompozitoriaus Tado Šileikos sukurtas 1 val. trukmės kūrinys ir Aistės Šeštokaitės scenografija yra skirta 3–4 klasių moksleiviams – tai jų pažintis su muzikos instrumentais. Spektaklio metu personažai vedė vaikus įvairių instrumentų pažinimo keliu per gamtą, per skambantį mišką. Ši edukacija bus tęsiama ir 2022 metais, tad moksleiviai, pasinaudoję Kultūros paso programa, galės joje sudalyvauti jau vasario 4 d.

Pagrindinė mūsų kaip Palangos orkestro veikla – koncertinė, o jos reikšmė atrodo nematoma, bet didelė. Kiekvieno koncerto metu įvyksta orkestro ir žiūrovo susitikimas per muziką, todėl muzikos reikšmė, kuri gyvuoja tūkstančius metų, yra neapčiuopiama, dažnai ir piniginės grąžos nėra. 

Projektas „MCC Palanga“ susietas su Palanga, kurios pagrindinė tema – Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metis. Konkurso metu Lietuvos kompozitoriai sukūrė 7 kūrinius, skirtus pučiamiesiems orkestrams. Nedidelė Palangos orkestro komanda turėjo idėją, vėliau pasitelkė vienus iš geriausių pasaulinio lygio ekspertų – kompozitorių, vienas iš jų buvo Lietuvos atstovas Kazys Daugėla. Iš idėjos atsirado rezultatas – kūriniai, skirti Palangai, ir kuriuos bet koks orkestras gali atlikti visame pasaulyje. Modelis pasiteisino, buvo labai gerai įvertintas ekspertų.

Vita Petrauskienė, Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė:

Iš daugiau negu 100 organizuotų renginių norėčiau paminėti keletą svarbiausių – menų festivalį vaikams „Kurhauzo nykštukas“, forumą „Kultūros jūra“, gruodžio mėnesio renginių ciklą „Spindinčios Kalėdos kurhauze“ ir „Muzikos vakarai kurhauze“. Tačiau detaliau norėčiau papasakoti apie, mano manymu, labai reikšmingą Lietuvos regioninės kultūros plėtros prasme projektą – forumą „Kultūros jūra“. Tai jau kelis metus besitęsiantis projektas, kurio geografija sparčiai plečiasi – dalyvių sulaukta iš beveik visos Lietuvos. Pasiteisino nestandartinis ir nenuobodus projekto formatas – tai buvo ne tiek konferencinio, o labiau pažintinio pobūdžio renginys, kurio metu, pasitelkiant gerąsias patirtis, dalyviai buvo ne tik supažindinami, bet ir mokomi, kaip jas pritaikyti savo praktikoje. Dar vienas džiugus faktas yra tai, kad kultūros forume dalyvavo ne tik kultūros paslaugų sektoriaus atstovai, bet ir kunigai, senjorai, Trečio amžiaus universiteto studentai, Palangos bendruomenės „Santarvė“ atstovai. Labai džiugu, kad palangiškiams yra įdomūs kultūriniai virsmai, jie noriai dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse ir diskusijose. Tai – atviras forumas ne tik siauram segmentui, bet visiems, kam yra svarbi kultūra. 

Loreta Turauskaitė, VšĮ Antano Mončio namų-muziejaus direktorė:                  

Buvo smagu, kad Palangos miesto savivaldybė ne tik globojo A. Mončio gimimo 100-čio programą, bet kartu su Lietuvos kultūros taryba, privačiais rėmėjais finansiškai parėmė jubiliejaus veiklas. Labai svarbus muziejaus bičiulių - Tue ir Asta Freltoft indėlis - jų dėka muziejus turi nuolatinės ekspozicijos 3D turą, skirtą plačiai A. Mončio muziejaus ir jame esančio meno rinkinio sklaidai, pažinimui. Talentingos tapytojos Kristinos Mažeikaitės dovanotas darbas muziejui, autorės valia 2022 m. keliaus į meno kūrinių „Vilniaus aukcioną“, kad tokiu būdu finansiškai paremti muziejų. Metų pabaigoje muziejų pasiekė „Šiaulių banko” Klaipėdos regiono skirta finansinė parama muziejui - turėti tokį rėmėją - kiekvieno muziejaus svajonė, o Antano Mončio namams-muziejui - tai jau yra realybė!

2021-uosius vadinu „filtrų“ metais, nes jie ne tik išryškino A. Mončio kūrybos vietą šių dienų Lietuvos meno scenoje, bet tuo pačiu išgrynino ir Antano Mončio namų-muziejaus dalininkų užimamas pozicijas įstaigos atžvilgiu, ir vieno iš jų – Palangos savivaldybės nuolatinį palaikymą ir prisidėjimą ne žodžiais, o darbais.

A. Mončio (1921-1993) gimimo šimtmetis įprasmintas išliekamąją vertę sukurtais rezultatais: išleista vinilinė plokštelė „DONIS. Švilpiai“, tarptautinio projekto „Mail Art“ parodos katalogas. Į domėjimąsi A. Mončio kūryba, tuo pačiu ir Palanga, buvo įtraukti ne tik Lietuvos, bet ir Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Kanados, Urugvajaus, Japonijos menininkai. Apie šimtmečio programą Palangoje ir muziejuje, išspausdintas straipsnis JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ priede „Kultūra“. 

2021 metais Antano Mončio namų muziejaus meninės veiklos buvo koncentruotos į skulptoriaus gimimo 100-ųjų metinių įprasminimą ne tik Palangoje, bet ir jo biografijos, kūrybos palikimo pagrindu geografiškai apimant gimtinę Mončių kaime, Grūšlaukę (Kretingos raj.), Anykščius, Varšuvą, Paryžių, Laoną (Prancūzija), Berlyną, o kalbant apie valstybes – Kanadą, Italiją, Ispaniją, Urugvajų, Japoniją. Muziejus užmezgė ir praplėtė iki šiol natūraliai egzistuojančius ryšius su Prancūzija, o bendradarbiavimas su Lenkijos menininkais suteikė ne tik naujos biografinės informacijos apie A. Mončio asmenybę, kūrybą, bet ir atvėrė Palangai partnerystės kelius, galimybes tarptautinio bendradarbiavimo su kaimyninės Lenkijos šalies menininkais A. Mončio kūrybos pagrindu galimybes. Įgyvendinti projektai „WSPAK: įtampos ir garsai“, tarptautinis „Mail Art“ projektas yra toms galimybėms sukurtas pagrindas ateičiai.

Džiaugiuosi, kad muziejus bendradarbiavo su Strasbūre veikiančia Alzaso-Lietuvos istorijos draugija, vadovaujama Philippe Edel, identifikuojant, įvardijant Strasbūro kapinėse esantį antkapinio paminklo Ugnės Karvelis motinai Veronikai Karvelienei-Bakštytei autorių Antaną Mončį ir ruošiant straipsnį apie 1953 m. A. Mončio sukurtą Pietą Strasbūre žurnale „Cahiers Lituaniens“ (Nr. 20, Automne 2021-22 année, psl. 32-34). Buvo malonu sulaukti asmeninės p. Philippe Edel padėkos už malonumą kartu dirbti ir atsiųstą žurnalą su straipsniu.