Palangos turizmo mama Alla Valužienė gali ilsėtis ramiai – jos darbai patikimose rankose

Prieš metus laiko amžinybėn iškeliavo Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė.
Nustojus tiksėti gyvenimo laikrodžiui, žmogaus ateitis,pasislėpusi už horizonto, suspindi kitoje – sakralinėje šviesoje. Jos paslapčių mes neįminsime. Tai – ne žmogaus prerogatyva. Tačiau,kalbėdami apie didžio žmogaus gyvenimą,mes galime didžiuotis tomis nepakartojamomis bendravimosu juo akimirkomis, nes jų šviesoje augome patys, – įsitikinęPalangos turizmo informacinio centro vadybininkai Alma Slaboševičienė, MindaugasSurblys,buvusi bendradarbėEgidija Smilingienė, buhalteris Jonas Paulauskas ir dabartinė centro direktorė Rasa Kmitienė.

„Mano mergaitė“
Susėdusios už stiklinio stalo, kurio viršų laiko dekoratyvinės „meškos letenos“ (Allos Valužienės asmeninė dovana centrui),A. Slaboševičienės klausiu: „Dešimt metų kartu.Tai – ne mažas laiko tarpas. Kas tau labiausiai įstrigo bendraujant su Alla? Ko išmokai iš darbdavio,pradėjusi dirbti Palangos turizmo informacijos centre?“
– Kai pamačiau skelbimą viename miesto laikraštyje, atėjau prašytis darbo.Allos visai nepažinojau. Man labai įstrigo tada jos pasakyti žodžiai:„Šis darbas yra toks,jog tu vienądieną bendrausi su ministru, o kitą –galbūt grindis plausi.Ir man tai teko daryti. Toks yraturizmas, tu negali sėdėti ir laukti“. Šie žodžiaiman,atėjusiai iš tokios sferos,kur nežinojau kas yra turizmas,suformavo naują požiūrį į darbą.Direktorė visada sakydavo:ateik, nebijok,klausk,parodysiu. Žinoma, dirbant visko pasitaikydavo. Kartais direktorė ir pabardavo, ir patardavo, bet niekada nebuvaupažeminta, įžeista. Ji mokino,augino ir visada aš jai buvau „jos mergaitė“.

„Palanga buvo Allos“
– Kažkada aš jai buvau sakiusi,jog gyvenime norėčiau turėti tiek draugų,kiek turi ji, mylėti juos taip,kaip ji myli juos. Aš Allą gerbiau,gerbiu ir gerbsiu, nes ji manprofesionalumo,meilės darbui, pagarbos ir mokėjimo bendrauti pavyzdys. Visiems linkėčiau gyvenime jausti begalinę meilę žmonėms ir žmonių meilę sau pačiam. Manau, Alla Valužienė buvo laimingas žmogus.
Direktorė turėjo draugų visame pasaulyje. Pagarba ir žmonių atsidavimas jaučiasi iki šiol.Dalyvaujant įvairiose parodose, susitikimuose tenka sutikti žmonių,kurieiki šiol negali patikėti,kad direktorės nebėra. Kad ir Allos draugė Iročka, keletai dienų iš Smolensko (Allos gimtinės) atvykusi į Vilnių, šiandien atskubėjo įPalangą. „Kaip aš galėčiau neaplankyti savo draugės?“ – susitikusimane gatvėje, klausė ji.– Palanga buvo Allos.Iki šiol jaučiasi Jos trūkumas. Gerbiu Ją už jos profesionalumą ir nesuvaidintą meilę“.
– Artėja vasaros sezonas. Turizmo centrui – taip pat pats darbymetis. Ko norėtum palinkėti palangiškiams?
– Matyti miestą atvykstančiųjų žmonių akimis, kurie sako,kokia graži Palanga, jos paplūdimiai, kaip jūs čia gražiai gyvenate, ir tai taria, pavyzdžiui, vokietis.Esu jurbarkietė. Prieš dvidešimt metų atvykau gyventi į Palangą,žavėjausi jūra,gamta. O dabar, dėka Allos,kuri šį miestąmylėjo besąlygiškai(nepriklausomai nuo valdžios, žmonių, nuo nieko), neįsivaizduoju savo gyvenimo be Palangos. Manau, palangiškiai turėtų nepaskęsti kasdienybėje, mažiau bambėti, o kiekvieną pavasarįnaujomis akimis pažvelgti į žalumą ir išmokti vertinti tai,ką turime šiandien.

Jonui Allos labai trūksta
Palangos turizmo informacijos centro buhalteris J. Paulauskas,kuris su A. Valužiene pradėjo dirbti nuo pat Palangos informacinio centro įkūrimo(1999m. liepos 10 d.)pradžios yra tas žmogus, kuriuo ji visada pasitikėjo. Finansai, buhalterija – dalykas rimtas, planuojantvisą centro darbą. Anot darbuotojų,vadovė Joną vadindavo Joneliu ir puikiai su juo sutardavo. Darbuotojams išvykus į parodas ar kitus renginius, ofise Joną palikdavo,nes šis viską žinodavęs.Ponas Jonas–kuklus žmogus. Kalbėti apie save nėra linkęs. Tačiau ir jam labai Allos trūksta. Anot jo, ji buvo labai geras žmogus ir puiki vadovė.

Mindaugas dėkingas buvusiai direktorei
Turizmo vadybininkas M. Surblys,prisimindamas pirmuosius darboturizmo centre žingsnius,yra dėkingas A. Valužienei už tai,kad jį,jauną specialistą (turėdamas istorijos bakalauro diplomą),priėmė į darbą.Dirbdamas TIC, Mindaugas turėjo galimybę užbaigti magistrantūros mokslus,kurie jam atvėrė kelią į turizmą.Šiandieną palangiškis dirba ten,kur visada ir norėjo dirbti. Mindaugas su vadove bendravo tik porą metų, tačiau jam užteko laiko suprasti,jog A. Valužienė yra Palangos turizmo mama. Anot jo, atminimas apie šį puikų žmogų ir vadovą turi būti rašomas didžiosiomis raidėmis.
Prasidedant vasaros sezonui Mindaugas linki visiems optimizmo,nusiteikti gerai vasarai, daug dirbti ir pasiekti gerų rezultatų.

Rasa ir Alla – pažįstamos
Dabartinė Palangos turizmo informacijos centro direktorė R. Kmitienė – sena A. Valužienės pažįstama. Jas abi vienijo darbas turizme. Ponia Rasa – šilutiškė,laimėjusi konkursą Palangos turizmo informacijos centro direktorės pareigoms užimti,pasakojo:„Alla buvo tas žmogus,kuris mane mokė turizmoir tas žmogus,kuriam galėjau pasiguosti.Ėjau į konkursą su tatendencija, kad ji man padės.Simboliškaisusiklostė taip, kad iš vakaro prieš konkursą Ji išėjo...
Šiandieną galvoju, jog man nusišypsojo laimės spindulėlis–mudvi pasišnekėdavome, ji man duodavo patarimų įvairiomis temomis. Ir šiandien,kada reikia priimti kokius sprendimus,dažnai pagalvoju:okaip Alla darytų?
Manau, mūsų visųpagrindinis tikslas,kad ji,„ten“ būdama,visada jaustų ir žinotų, jog Palanga yra gerose rankose, jos darbai yra tęsiami. Kaip kiekvienas žmogus turi savo Angelą Sargą,taip ir mes turime Ją. Ji yra tas Baltas Angelas,kuris ateina tada,kai mums to labai reikia.
Palangiškiamsir miesto svečiams linkiu,kad Palangoje turizmo sezono atidarymas įvyktų sausio pirmą dieną, o jo uždarymas –kitų metų sausio pirmąją. Manau,jog ir Alla to visada norėjo“.

Ją buvo sunku matyti silpną...
Egidija Smilingienė, Palangos turizmo informacijos centrepradėjusi dirbti nuo 2001m., šiandieną darbuojasi kitoje kompanijoje. „Kai tiek daug metų dirbi su profesionalu– tave inspiruoja“ (įkvepia, – aut.past.), – sako ji.– Labai sunku buvo matyti ją sergančią. Ji nemėgo lankytis nei ligoninėse,nei laidotuvėse, todėl kai jai atsitiko nelaimė – vedė uždarą gyvenimo būdą.Alla buvo ne tik vadovas. Ji buvo mentorius.Mentorius – vadovas gyvenimo prasme. Kai man pačiai reikėdavo priimti kokius rimtus sprendimus,visų pirma jai pasakydavau“.
Pasak Egidijos, turizmo vadovė kompiuterio kabinete neturėjo,viską atlikdavo telefonu ir tiesioginiu bendravimu. Jeigu jai žmogus patikdavo, ji juo visapusiškai rūpinosi.Mylėjo savo darbuotojus. Niekada nepamiršdavo pasveikinti gimtadienio proga. O kiek porų yra palaiminusi... „Gera piršlienė buvo“, – šypsosi Egidija.
– Aštuonerius metusėjau direktorės pavaduotojospareigas. Ji labai norėjo, kad išlaikyčiau teises. Išlaikiau,gavau vairuotojo pažymėjimą, bet jau tada,kai ji sirgo.Atvirai pasakius, aš ją nuvyliau. Ji tikėjosi iš manęs žymiai daugiau,bet gyvenimas yra gyvenimas. Jame teka ir povandeninės srovės. Šiandien aš laiminga, turiu mėgstamą darbą. Jissusietas taip pat su turizmu(Egidija Smilingienė – administracijos direktorė „Sala Plateliai resort“ kompanijoje). Žinau, jog Allai būtų labai patikę pas mane atvažiuoti.Buvau jai kaip dukra,o ji man –kaip mama. Mano mama gyveno toli,o ji ilgėjosi savo sūnaus.
Iš Platelių į namus grįžtu kaip į Niujorką. Palangiškiams linkiu nekreipti dėmesio į blogus komentarus, o eiti pirmyn.Daugiautokio miestokaip Palanganėra(nei Lietuvoje,nei kuruž jos).

Kam skamba varpai?
Dar ilgai tą vakarą mano ausyse skambėjo Palangos turizmo mamos – Allos Valužienės kolegų išsakytos mintys.Alma pasakojo,jog Alla ją išmokė gerti žalią arbatą (iki tol ji jos nemėgusi)ir būtinai su saldumynais (protui reikia).O kokie būdavę Allos gimtadieniai...Jos draugai ir kolegos dar ilgai atmins tas nuostabias vasaros pabaigas...Egidijai įstrigo vadovės neeilinis skonis pasirenkant restoranus ar kavines. Jei Alla išsirinkdavo, vadinasi šis restoranas ar kavinė Palangoje – geriausi. Alma žavėdavosi „beprotiška“ vadovės atmintimi (darbus planuodavo keliems metams į priekį).
Atsiminimų daug. Visko nesutalpinsi į baltą popieriaus lapą. Jie, ar nuotraukos,kuriose užfiksuota tai,ko niekada niekas iš širdies ištrinti negali. Tai amžina, kaip amžinas varpas, pakvietęs maldai.
P.S.Šv.Mišios už velionę įvyks Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje birželio 6 d. 8 val.

Irena VALUŽĖ