Pasirinkimas auga: kiek kainuoja įsigyti elektromobilį?

Palangos tiltas, 2022-09-12
Peržiūrėta
1365
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Nors Europos gyventojai vis noriau persėda iš vidaus degimo varikliais varomo transporto į elektromobilius, ne vieną vairuotoją vis dar atbaido pastebimai didesnė elektrinių automobilių įsigijimo kaina. Tačiau gamintojai nesnaudžia ir sparčiai plečia teršalų neišmetančių modelių pasiūlą, tad akyliau pasidairius rinkoje jau galima aptikti įvairiausio gylio kišenei tinkamų elektromobilių, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Jungtinėje Karalystėje birželį paskelbto tyrimo rezultatai atskleidė, kad šiuolaikiniai elektromobiliai jau atitinka didelės dalies pirkėjų biudžeto ir pasiūlos poreikius, tačiau jų nepasiekia ši informacija.

Populiarų portalą „Carbuyer“ patronuojančios bendrovės „Autovia“ užsakytoje apklausoje dalyvavo dešimtys tūkstančių automobilių pirkėjų. Buvo nustatyta, jog dauguma žmonių, laukiančių, kol rinkoje pasirodys didesnius nuotolius viena įkrova nuvažiuojantys ir turimą biudžetą atitinkantys elektromobiliai, iš tiesų jau dabar gali rinktis pagal pageidaujamus kriterijus.

Pardavėjai dažnai įvardija kelias populiariausias psichologines kainų ribas – naujo automobilio besidairantys pirkėjai stengiasi jų neperžengti. Lietuvoje jos dažnu atveju sukasi apie 35 tūkst. eurų, tad ar galima už šią sumą įsigyti pakankamai komfortišką ir kasdienius poreikius atliepiantį elektromobilį?

Turi savo pranašumų

Šiuo metu Lietuvoje už panašią sumą galima nusipirkti bent keletą elektra varomų modelių, kurie turi tiek juos vienijančių, tiek ir skiriančių bruožų. Dėl to jie patenkina gana skirtingus pirkėjų poreikius.

Štai nedidelis SUV elektromobilis „Mazda MX-30“ kainuoja nuo 35 990 Eur, mažyliai hečbekai „Honda e“ ir „Peugeot e-208“ atsieina atitinkamai nuo 38 080 Eur ir nuo 34 700 Eur, o už miesto automobiliuką „Fiat 500e“ prašoma nuo 29 490 Eur.

Skiriamasis visų šių modelių bruožas – santykinai mažesnės talpos baterijos. Japoniškieji „Mazda MX-30“ ir „Honda e“ turi 35,5 kWh talpos baterijas, o kiek didesniu akumuliatoriumi išsiskiria prancūzų elektromobilis e-208 – jame montuojamas 50 kWh talpos energijos kaupiklis.

Pigiausiame „Fiat 500e“ įrengtas tik 23,8 kWh akumuliatorius, leidžiantis nuvažiuoti iki 185 km (pagal WLTP metodiką). Gamintojas nurodo, kad modelis su talpesne 42 kWh baterija nuriedės iki 320 km, tačiau už jį prašo nuo 34 230 Eur.

„Mazda“ elektromobilis viena įkrova įveikia iki 200 km, „Honda“ nuvažiuoja iki 222 km, o didžiausią bateriją tarp šių modelių turintis „Peugeot“ – iki 340 km. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nedaug, tačiau specialistas pažymi, jog gamintojai tokius parametrus parinko tikslingai ir elektromobiliai su mažomis baterijomis turi savitų pranašumų.

„Pagrindiniai privalumai yra mažesnis svoris, geresnės valdymo savybės, menkesnės energijos sąnaudos, kompaktiškesnis baterijų paketas ir patrauklesnė kaina“, – vardija „Lietuvos metų automobilio“ konkurso komisijos narys, žurnalistas Egidijus Babelis.

Miesto vairuotojams

Visų šių modelių gamintojai nė negalvotų ginčytis, kad jie geriausiai atspindi miesto gyventojų poreikius. Mažiausiasis „Fiat“ yra vos 3 632 mm ilgio, atstumas tarp jo ašių siekia viso labo 2 322 mm – būtent šis rodiklis geriausiai iliustruoja salono erdvę.

Toliau pagal dydį rikiuojasi „Honda“ – 3 894 mm ilgis ir 2 530 mm atstumas tarp ašių. „Peugeot“ elektromobilio ilgis siekia 4 055 mm, o atstumas tarp ašių – 2 540 mm.

Savo dydžiu visus juos aiškiai pranoksta populiaraus SUV kėbulo „Mazda“, kurios ilgis – 4 395 mm. Atitinkamai šiame modelyje daugiausia vietos viduje, mat jo atstumas tarp ašių – 2 655 mm. Toks rodiklis būdingas didesnio segmento automobiliams.

Nepaisant jų dydžio, elektromobiliai tradiciškai pasižymi gausia komforto įranga, vairuotojo pagalbos sistemomis bei aukšto lygio saugumu.

Pavyzdžiui, Lietuvoje parduodami ne žemesnio nei „Exclusive Line“ įrangos lygio MX-30, todėl visi šio modelio elektromobiliai turi 18 colių lengvojo lydinio ratlankius, priekinius LED žibintus su automatine tolimųjų šviesų valdymo sistema, projekciniu vairuotojo ekranu, šildomuoju vairu bei šildomomis priekinėmis sėdynėmis. Per nepriklausomos saugumo vertintojos „Euro NCAP“ bandymus MX-30 buvo suteiktas maksimalus penkių žvaigždučių įvertinimas.

Visų išvardytų elektromobilių galia – panaši, tik „Fiat“ būdingas menkesnis galingumas. Italijos gamintojo modelyje elektros variklis, priklausomai nuo baterijos paketo, išvysto 70 arba 87 kW galią. Atsižvelgiant į komplektaciją, „Honda“ pasiekia 100 arba 113 kW, „Peugeot“ – 100 kW, o „Mazda“ – 105 kW galią.

E. Babelio teigimu, kiekvienas gamintojas savaip siūlosi vairuotojui, tačiau visi šie rodikliai patvirtina strateginę kryptį – pasiūlyti netaršią individualią transporto priemonę miesto gyventojui. Tam tinkamiausi mažesni automobiliai su tinkamo dydžio baterijomis.

„Kam miesto mašinoje, per dieną įveikiančioje keliolika ar keliasdešimt kilometrų, vežiotis pusę tonos papildomo svorio, kurio tu nenaudoji? Tam vienam kartui per metus minant į Palangą? Dažniausiai tokių elektromobilių pirkėjai turi ir antrą mašiną, skirtą važinėti toliau. O miesto mašinėlei visiškai nereikia didelės baterijos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Greičiau įkraunami

E. Babelis atkreipia dėmesį, kad ir santykinai nedidelės baterijos vis vien leidžia realiomis sąlygomis sukarti 150–200 km, ko, įvertinus Lietuvos dydį, visai pakanka. Vidutinis Europos gyventojas nuvažiuoja 48 km per dieną, taigi net mažas baterijas turinčių elektromobilių nebūtina krauti kasdien.

„Na, ir stotelėje mažesnė baterija greičiau įsikrauna nei didelė“, – reziumuoja žurnalistas.

Štai minėtoji „Mazda“ šiemet pristatė keletą MX-30 modelio naujinių, tarp kurių – 10-ia kW spartesnė, iki 50 kW galios baterijos įkrova. Tai reiškia, kad automobilio energijos atsargos naudojant viešąsias sparčiojo įkrovimo stoteles gali būti visiškai papildytos vos per 26 minutes.

Beveik visi be išimties nedideles baterijas turintys modeliai per naktį nesunkiai visiškai įkraunami naudojant buitinį kištukinį lizdą, tad nereikia papildomų išlaidų sieninėms įkrovimo stotelėms.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Prieš nosį – ilgasis savaitgalis. Tautiečiai jį stengsis išnaudoti maksimaliai, dalis lietuvių be abejonės patrauks į pajūrį. 


Tūkstančiai lietuvių šiuo metu žiemoja Ispanijos saloje Tenerifėje. Nenuostabu, kad sala vadinama antrąja Palanga – lietuvius čia sutiksi ant kiekvieno kampo. 


Šią vasarą po Lietuvą keliaujantis DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas kartu su viena gražiausių Lietuvos scenos moterų, dainininke, grupės „Saulės kliošas“ vokaliste Juste Starinskaite nutarė aplankyti Kretingą. 


Nors Europos gyventojai vis noriau persėda iš vidaus degimo varikliais varomo transporto į elektromobilius, ne vieną vairuotoją vis dar atbaido pastebimai didesnė elektrinių automobilių įsigijimo kaina.


Visiškai įprasta, kad dauguma žmonių nori aukščiausios kokybės gaminių už kiek įmanoma mažesnę kainą.


Vasara įsibėgėja, o kartu su šiltais orais bei vis dar ilgais vakarais bunda ir noras nuvažiuoti prie jūros.


Lietuviai pamėgę Latvijos pajūrio kurortus nebe reikalo: gausu nemokamų, o jei mokamų, tai nebrangių pramogų vaikams bei suaugusiems, švarūs ir platūs paplūdimiai su įrengtomis poilsio ir sporto zonomis, mažiau žmonių, daugiau pigesnės nakvynės pasirinkimo variantų. Ieškantiems visiškos ramybės - atviri laukiniai Latvijos paplūdimiai, ramūs, jaukūs kaimeliai ir miesteliai...


Šiandien išsiųsti siuntą iš Lietuvoje pajūryje įsikūrusiosPalangos labai paprasta. Tad nestebina kiekvieną dieną didesnis ar mažesnis siuntinių skaičius, iškeliaujantis iš čia įvairiomis kryptimis. Ir ne tik į įvairius Lietuvos miestus bei miestelius,bet ir kur kas toliau – į svečias šalis. Palangos strateginė padėtis suponuoja, kad nemažas...


Palangos krepšinio klubas informuoja, kad jau nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. 1 dienos bus galima įsigyti 2016–2017 m. krepšinio sezono abonementus. Jie galios visoms reguliaraus Nacionalinės krepšinio lygos sezono rungtynėms, kuriose žais Palangos komanda. Sirgaliams siūlome įsigyti sezono abonementus, kurių kaina – 50 eurų. Studentams, moksleiviams bei senjorams...


Už kiek galėčiau įsigyti butą Palangoje?

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 02 09 | Rubrika: Miestas

Kadangi praėjusį trečiadienį bandžiau imti iš banko kreditą būstui, tai šį trečiadienį jau bandau pirkti sau prieinama kaina būstą Palangoje. Internete šiuo metu galima rasti daugybę skelbimų, pranešančių apie parduodamus būstus. Ieškojau tinkamiausių ir, žinoma, pigiausių variantų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius