Pažinkime saugomas rūšis Lietuvoje: Baltijos jūros pakrantėje dairykitės nepaprastos išvaizdos paukščio

Palangos tiltas, 2022-11-11
Peržiūrėta
1794
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Sibirinė gaga (patinas) / S. Karaliaus nuotr.
Sibirinė gaga (patinas) / S. Karaliaus nuotr.

Lietuva tampa tarpine stotele daugybei migruojančių sparnuočių. Kai kurie jų – labai reti ir gyvai juos pamatyti pasiseka tikrai ne visiems. Štai vienas tokių – sibirinė gaga. Ją nuo lapkričio iki balandžio mėnesio galite sutikti Lietuvos pajūryje.

Sibirinė gaga yra migruojanti paukščių rūšis, kuri peri Eurazijos Arktyje nuo Jamalo pusiasalio vakaruose iki Kolymos upės deltos rytuose. Paukščiai, perintys į vakarus nuo Chatangos upės deltos, žiemoja Baltijos ir Barenco jūrose. Lietuvoje aptinkama migracijų ir žiemojimo laikotarpiais – lapkričio–balandžio mėn.

Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žinoma piečiausia šios rūšies žiemovietė Europoje – čia sibirinės gagos buvo stebimos nedideliame priekrantės ruože nuo Nemirsetos pietuose iki Kunigiškių šiaurėje. Kitur stebimi tik atsitiktiniai individai.

Biologija ir ekologija

Nedidelė jūrinė nardančioji antis, mažiausia iš gagų. Patinai išsiskiria ryškiu ir kontrastingu apdaru: balta galva su juoda dėme aplink tamsias akis, žalsvos spalvos kuoduku pakaušyje, žalsvomis dėmėmis tarp akių ir snapo, juodu smakru ir tamsiai pilku snapu. Kaklas juodas, krūtinė ir kūno šonai šviesiai rusvi, pereinantys į tamsiai rudą papilvę.

Nugara, antuodegis, pauodegys ir uodega juodi. Trečios eilės plasnojamosios plunksnos juodos su melsvu atspalviu ir baltais apvadais, todėl suglaustais sparnais nugara atrodo skersai dryžuota. Patelės apdaras yra tamsiai rudas.

Peri Arkties tundroje, prie įvairaus dydžio vandens telkinių, tačiau netoli jūros pakrantės. Jaunikliams išsiritus, persikelia į jūros priekrantės vandenis. Žiemoja jūriniuose vandenyse, dažniausiai pasirinkdamos seklias (iki 10 m gylio) akvatorijas. Žiemodamos maitinasi dugno bestuburiais, daugiausia moliuskais ir vėžiagyviais.

Populiacijos gausumas

Pirmą kartą šios rūšies individai Lietuvoje stebėti 1969 m. Vėliau gausumas pamažu augo, ypač smarkiai – nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio, kol 1996–1997 m. pasiekė apie 2000 žiemojančių individų. Po to šios rūšies gausumas ėmė staigiai mažėti, o nuo 2010 m. rūšis beveik išnyko Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje – ne kasmet yra stebimi tik pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Staigų gausumo mažėjimą Lietuvos priekrantėje, manoma, bent iš dalies nulėmė žiemoviečių persiskirstymas, kuriam galbūt turėjo įtakos klimato kaita – yra duomenų, kad vis didesnė dalis paukščių pastaraisiais metais nebeskrenda žiemoti į Baltijos jūrą, o pasilieka Barenco jūroje.

Tarp pagrindinių grėsmių šiai rūšiai minima ir priegauda verslinės žvejybos įrankiuose ir naftos produktų išsiliejimai žiemovietėse, plėšrūnų įtaka perimvietėse.

Neigiamą įtaką gali daryti ir invazinės svetimžemės žuvų rūšys. Svarbios priemonės šios rūšies būklei pagerinti yra verslinės žvejybos ribojimas rūšies sankaupų vietose ir priegaudos mažinimo priemonių įdiegimas verslinėje žvejyboje.

Parengta pagal Lietuvos raudonąją knygą.

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Iš visų kultūros institucijų muziejai yra vieninteliai, kurių pareiga – rinkti ir saugoti autentiškus tikrovės objektus, reikšmingus dabarties ir ateitiems žmonėms.


„Kodėl už savivaldybių ir valstybių lėšas pastatyti objektai turi pereiti į privačias rankas ir kas nenorėtų turėti verslo, kur nereikia investuoti?“ – retorinį klausimą kėlė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. 


Lietuva tampa tarpine stotele daugybei migruojančių sparnuočių. Kai kurie jų – labai reti ir gyvai juos pamatyti pasiseka tikrai ne visiems.


Artimiausią dešimtmetį mūsų pajūris bus saugomas nuo audrų, kitų gamtinių procesų neigiamo poveikio kopagūbrį tvirtinant žabų tvorelėmis, šakų klojiniais, o krantą papildant smėliu.


Pajūryje prie Palangos pastebėtas įspūdingos išvaizdos gyvis – ilgoji skorpionblakė (Rantra linearis). Šis vabzdys yra viena iš dviejų Lietuvoje gyvenančių skorpionblakių rūšių.  


Nuo 2021 metų Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą numatyta atlikti skirtingais metų sezonais – pavasarį, vasarą ir rudenį. Šiukšlės planuojamos tirti ne tik pakrantėje, bet ir vandenyje bei dugno nuosėdose. Monitoringo programoje numatytos mažiausiai 4 stebėjimo vietos paplūdimiuose ties Klaipėda-Karkle, Nemirseta-Palanga ir Kuršių...



Palangos lopšelio-darželio „Nykštukas“ bendruomenė jaučiasi laiminga, turėdama gilią tradiciją – Palangos žymių menininkų-dailininkų, fotografų darbų eksponavimą darželio erdvėse. Šios parodos ne tik puošia įstaigos patalpas, bet ir padeda visiems intuityviai ugdyti estetinę nuojautą ir nuovoką, suvokti kas yra tikrasis menas.


Atlikta apklausa parodė, kad moterys nežino, jog skirtingi maistiniai aliejai turi skirtingas paskirtis. Komentuodama rezultatus, gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar mažai apie tai kalbama, o aliejaus pasirinkimą formuoja įpročiai ar mada, kas ne visada yra teisinga.


„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“

Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 14 | Rubrika: Miestas

Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius