Protmūšių vunderkindė iš Palangos dievina visas jūros gėrybes ir laukinę mėsą – briedieną, elnieną, šernieną, net bebrieną

Linas JEGELEVIČIUS, 2022-02-24
Peržiūrėta
1924
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Mūza su „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ studijoje suvedėju Robertu Petrausku
Mūza su „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ studijoje suvedėju Robertu Petrausku

Sausio 27-29 dienomis Palangos gimnazistė Mūza Svetickaitė dalyvavo „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” filmavimuose LRT. Ir, cha – ar jau ką nors nustebinsi? – laimėjusi I vietą vienuoliktokų pusfinalyje ir iškovojusi kelialapį į vienuoliktokų finalą, jame nurungė visus varžovus ir trečiąkart iš eilės tapo „Lietuvos tūkstantmečio vienuoliktoke”. Palangiškė mielai atsakė į „Palangos tilto“ klausimus. Kaip ilsina smegenis – taip pat!

Ar jūs – absoliuti rekordininkė? Ar yra buvę įspūdingesnių laimėjimų „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” konkurse?

– Turiu jau šešias „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ statulėles, t. y., esu laimėjusi 6 finalus. 3 iš jų iškovotos rungiantis savo klasių grupėje, kitos 3 – kovojant su vyresnėliais (pagal projekto taisykles, laimėjus savo amžiaus kategorijoje patenkama į viena klase vyresnių moksleivių finalą). Per 14 „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ gyvavimo sezonų tiek pergalių dar niekas nėra iškovojęs. 

Sunku pasakyti, kuri pergalė man įspūdingiausia, brangiausia, svarbiausia: ar pirmasis laimėtas finalas, ar pirmoji pergalė prieš vyresnius moksleivius, ar I vieta vienuoliktokų finale prieš dvejus metus, kai buvau devintokė ir nurungiau dviem klasėmis už save vyresnius žaidėjus...Kiekvienas žaidimas yra unikalus, nepakartojamas ir nenuspėjamas. Nėra taip, jog nuvykusi ten tikiu savimi šimtu procentų, nes žinau, jog kiekviename žaidime viskas prasideda iš naujo. Nesvarbu, ar žaidi aštuonioliktą, ar pirmą kartą, kiekvienas dalyvis pradeda toje pačioje startinėje pozicijoje ir kiekvienas savo rankose turi galimybę pakreipti žaidimą savo linkme ir nugalėti. 

Tad kiekvienas žaidimas reikalauja didelio pasiruošimo, daugybės jam skirtų jėgų, streso ir pastangų. Kartais atrodo, jog kiti žmonės „Tūkstantmečio vaikuose“ manimi tiki labiau, nei aš pati (šypsosi).

 Ne dėl to, jog stokočiau pasitikėjimo savimi, tačiau žinau, jog visas kelerių metų darbas čia gali išsprūsti iš rankų dėl vienos menkos smulkmenos, dėl vieno suklupimo ar pro ausis praleistos detalės. Todėl kiekvienas laimėjimas man – didžiulė pergalė. Dėl to esu labai dėkinga savo šeimai, mokyklai, draugams už besąlygišką palaikymą ir supratingumą ruošiantis „Tūkstantmečio vaikams“ ir dalyvaujant žaidimuose. Jų palaikymas man – viena didžiausių į priekį varančių jėgų.

Jums tai – jau šeštas „Lietuvos tūkstantmečio vaiko” titulas, šešta statulėlė ir šeštas laimėtas finalas bei vienuoliktas žaidimas, kurį laimėjote. Projekte dalyvaujate septintus metus iš eilės, iš viso esate žaidusi 18-oje žaidimų. Ar jau pasiekta viskas, kas įmanoma, šiame žaidime?

– Esu laimėjusi tiek savo, tiek vieneriais, tiek dvejais metais vyresnių moksleivių žaidimus, tad, žiūrint iš šios perspektyvos, daugiau pasiekti nebeįmanoma –  juk tryliktokų ar keturioliktokų klasės tiesiog nebėra (šyposi).

 Tačiau jau trečius metus kitiems neužleidžiu savo pozicijų ir neilgai trukus žaisiu dvyliktokų finale, nors esu vienuoliktokė. Tai bus penktas vyresnių klasių finalas, kuriame žaisiu. Šiuo metu vienas didžiausių pasiekimų man yra ilgalaikis pozicijos išsaugojimas ir žaidybinės formos išlaikymas. Viena yra laimėti finale vienąkart ar sužaisti fantastišką, pergalių kupiną sezoną. 

Kita – tokiose pozicijose išsilaikyti trejus metus. Nėra lengva užkopti į sėkmės kalną, tačiau tam, kad jame išsilaikytum, reikia turbūt dar daugiau nuoseklaus darbo. Be to, kartais daug nulemia ir sėkmė, tačiau per šiuos metus įsitikinau, jog ją prisivilioti galima tik kasdieniu darbu, mokymusi, domėjimusi, ruošimusi žaidimams ir praktika gyvuose protmūšiuose. Burbėjimas, jog esu labai protingas, tačiau manęs nelydi sėkmė, tikrai nepadės, tačiau jei įdėsi daugiau pastangų ir širdies, rezultatas iš karto pasikeis į teigiamą pusę (šypsosi).

 Tačiau, ko gero, didžiausias „Tūkstantmečio vaikų“ laimėjimas yra pats kelias šiame projekte. Buvo ir nesėkmių ar pralaimėjimo kartėlio, tačiau tai mane labai užgrūdino, suteikė jėgų ir motyvacijos domėtis supančiu pasauliu ir mokytis. Be to, čia sutikau nuostabių žmonių ir pamilau televiziją. Galima sakyti, užaugau LRT ir „Tūkstantmečio vaikuose“ – čia sukuosi nuo vienuolikos metų. Būtent šis žaidimas leido suprasti, kad be galo mėgstu bendravimą su kitais žmonėmis, buvimą dėmesio centre, renginių vedimą, viešąjį kalbėjimą, o be televizijos ir įvairių projektų savo gyvenimo nebeįsivaizduoju. Savo krypties, pomėgių ir paslėptų būdo savybių atradimas – šie laimėjimai, atnešti „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“, man yra tokie pat įspūdingi ir įkvepiantys, kaip ir šešios šio projekto statulėlės. 

Bet, girdėjau, galite ir kitais įspūdingais laimėjimais pernai pasididžiuoti? Kokiais?

– Vienas įspūdingiausių laimėjimų buvo pergalė „Auksinio proto“ televiziniame žaidime. Dalyvavau pirmojoje sezono laidoje, kurioje rungėsi tikri šio žaidimo grandai, ne kartą dalyvavę finaluose ir turintys daugybę „Auksinio proto“ ženklelių. Vykau pasisemti naudingos patirties ir įdomiai praleisti laiką, tačiau visus stiprius varžovus aplenkiau ir laimėjau (šypsosi).

 Taip pat be galo džiaugiuosi aukso medaliu ir pirmąja vieta Lietuvos mokinių istorijos olimpiadoje, kurioje nurungiau per šimtą stipriausių jaunųjų istorikų iš visos Lietuvos, sidabro medaliais Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso poezijos sekcijoje bei lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje bei bronzos medaliu Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje. 

Tačiau didžiausia pergalė – naujos žinios, unikalios patirtys, suvokimai ir ruošiantis renginiams sutinkami žmonės, kurie tampa įkvepiančiais pavyzdžiais arba draugais. Tad didžiuliu laimėjimu laikau ir tai, jog jau antrus metus mokausi Nacionalinės moksleivių akademijos lietuvių filologijos sekcijoje, nes mokymasis suteikia labai daug literatūros teorijos žinių, o laikas, praleistas sesijoje Druskininkuose, labai praturtino ir atnešė be galo gražių draugysčių. 

Man buvo didžiulė garbė atstovauti Lietuvos jaunuolius ir tapti viena iš dvidešimties 2022-ųjų Lietuvos jaunimo akto signatarų. Tad generuoti idėjas, diskutuoti, dirbti komandoje, apžvelginėti valdančiųjų darbą man patinka, tačiau politike tapti neplanuoju.

Ar leidžiate smegenims pailsėti? Kaip?

– Žinoma. Be poilsio neįmanomas nei kokybiškas darbas, nei meilė veikloms, kuriomis užsiimi, nei vidinė harmonija ir sveika gyvensena. Geriausias poilsis man – užsiėmimas priešingomis veiklomis nei tos, kurias darau įprastai. Jei pavargstu nuo skaitymo, mokymosi, rašymo, kalbėjimo, renkuosi aktyvų laiką gamtoje su šeima ir draugais, sportą, filmus, muziką, grojimą ukulėle, retsykiais – maisto gaminimą. 

Tačiau jei žmogus pavargsta nuo sporto, neblogas poilsis būtų paskaityti knygą (šypsosi).

 Ilgainiui suprantu, jog poilsis neturi būti produktyvus, naudingas, suteikiantis kitų žinių ir patirčių. Kitaip tariant, tai neturi būti pabėgimas nuo vieno darbo prie kito: poilsis skirtas smegenims ir dvasiai perkrauti ir būtent tai yra didžiausia jo prasmė ir nauda.

Ar žodis „pavargusi“ – jums svetimas?

– Tikrai ne. Nepavargti gali tik robotai ir tie, kurie nedirba (šypsosi). Kuo daugiau mokaisi, kuo daugiau kuri, kuo didesniame skaičiuje projektų dalyvauji, tuo labiau pavargsti ir protiškai, ir emociškai. Tačiau ilgainiui įgauni patirties, padedančios derinti darbo ir poilsio režimą taip, kad visi darbai būtų atlikti, bet poilsis neliktų nuošalėje. Bet labai svarbu susidėlioti prioritetus, nes viskam sakyti TAIP – neįmanoma, o žinant, kas tau išties svarbu, reikia atsisakyti mažiau reikšmingų pasiūlymų. Tačiau esu pastebėjusi, jog darbas su sritimis, kurias labai myliu, uždega akis ir suteikia džiaugsmo net tada, kai atrodo, kad jėgų nebėra. Man tos sritys yra kūryba, filosofija ir televizija.

Ar pastebėjote, kokie maisto produktai stimuliuoja jūsų mąstymą, suteikia energijos?

–Labai mėgstu kulinarinius eksperimentus ir netikėtus skonius. Dievinu visas jūros gėrybes (aštuonkojus, kalmarus, midijas ir kt.), laukinę mėsą – žvėrieną (briedieną, elnieną, šernieną, net bebrieną), pasirinkimas valgyti ją ne tik skanus ir sveikas, bet ir draugiškesnis aplinkai, nes net keturi penktadaliai pasaulio žemės ūkio teritorijų naudojami gyvulininkystei ir jos aprūpinimui. Dėl to, kad ant mūsų stalo atkeliautų kiauliena ar vištiena, kertami didžiuliai miškai, antropogenizuojami natūralūs kraštovaizdžiai. Mėgstu vaisius, ypač egzotinius (ličius, dumplūnes), daržoves ir jų patiekalus, ypač indiškus pyragėlius samosas, o norėdama deserto verdu karštą šokoladą, kurį pagardinu aitriosiomis paprikomis, imbierais ir cinamonu. Maistas man – ne tik jėgų šaltinis, bet ir būdas pažinti kitų kraštų kultūras, tradicijas. 

O jūra pakrauna? Dažnai ją aplankote?

– Žinoma. Labai džiaugiuosi, jog tiek mano namai, tiek gimnazija yra labai arti jūros, tad net per ilgąją pertrauką einu į pajūrį arba pušyną pravėdinti galvą, pasisemti jėgų ir šviesių minčių. Net trumpas pasivaikščiojimas prie jūros ištaikius laisvą minutę tarp darbų labai gerai pakrauna organizmą ir suteikia daugiau energijos nei kava. O savaitgaliais prie jūros praleidžiu kelias valandas, šiltesniu metų laiku – net visą dieną, ji mane įkvepia kūrybai ir suteikia jėgų mokymuisi bei konkursams. Apskritai labai myliu gamtą, pasivaikščiojimai, pėsčiųjų žygiai man – pats veiksmingiausias poilsis, idealiausia vieta leisti laiką su draugais arba pamedituoti. 

Šiais metais, ko gero, visą dėmesį sutelksite mokslams – gi tuoj baigsite gimnaziją?

– Esu vienuoliktokė, tad šie mokslo metai gimnazijoje man priešpaskutiniai. Nėra sunku gauti puikius pažymius, kai turi motyvaciją ir aiškų suvokimą, kad mokaisi ne dėl pažymio, egzamino, atestato, o dėl savęs. Beje, tai suprasti padėjo ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ (šypsosi).

 Visos žinios, kurias įgyju mokydamasi mokyklai, olimpiadoms, protmūšiams, konkursams, susijungia į vieną tankų audinį: labai dažnai nutinka taip, jog ruošdamasi renginiams išmokstu vyresnių klasių temas, tad vėliau su jomis susidūrus belieka tik pasikartoti ar pagilinti žinias. Be to, daug mokantis ne tik mokyklai įgyji gebėjimą greičiau ir lengviau įsisavinti informaciją, kitaip tariant, „išmoksti mokytis“. Šie gebėjimai labai praverčia kritinėse situacijose, kai laiko pasiruošti konkursui ar atsiskaitymui yra labai mažai. Žodžiu, labai džiaugiuosi, jog skirtingos mano veiklos puikiai dera ir viena kitą papildo. 

O kur ketinate studijuoti? Kodėl?

– Planuoju studijuoti filosofiją ir vizualinę kultūrą Vilniaus universitete. Būtent šioje srityje telpa visi mano pomėgiai: literatūra, menas, istorija, rašymas, socialiniai, humanitariniai mokslai, o vizualinė kultūra apjungia ir medijas, kiną, žurnalistiką, videomeną, programavimą, tiksliuosius mokslus. Nesusipažinusiems su filosofija ir jos istorija tai gali atrodyti labai abstrakti, subjektyvi sritis, tačiau gilinantis aiškėja, jog joje – labai daug tikslumo, racionalumo, o būtent galimybė apjungti kūrybiškąją, humanitarinę savo prigimtį su logiškąja pusę, matematika, programavimu mane labiausiai žavi. Be to, domintis filosofija supranti, jog ne veltui ji vadinama mokslų motina: tiek klasikiniai, tiek šiuolaikiniai meno kūriniai dažniausiai atspindi įvairių filosofų idėjas, kai kuriais filosofijos veikalais remiasi ir politika, pedagogika, sociologija, o atsivertus šiuo metu populiarias saviugdos, dvasinio tobulėjimo knygas akivaizdu, jog jose pateiktos supaprastintos ir praktiniais patarimais paverstos skirtingų filosofų mintys.

Lengva buvo pasirinkti?

–Tikrai nelengva, nes esu žmogus, turintis daug pomėgių ir užsiimantis įvairiomis veiklomis, tad traukia tikrai ne viena sritis. Svarsčiau apie literatūrologiją, istoriją, sociologiją, kultūrologiją, tačiau supratau, jog šiose srityse man bus kiek ankšta, o filosofija suteiks šansą įsigilinti į skirtingus reiškinius, geriau suprasti pasaulyje vykstančius procesus bei sujungti skirtingus pomėgius ir gebėjimus. Svajoju dirbti televizijoje bei toliau kurti poeziją, eseistiką, norėčiau dirbti ir kine, tad manau, jog filosofijos ir vizualinės kultūros studijose įgyti įgūdžiai šiose srityse labai pravers. Žinoma, nenustosiu domėtis istorija, literatūra, socialiniais mokslais. Kartais svarstau ir apie gretutines studijas. 

O politika jūsų nevilioja?

–Politologijos studijų tikrai nesirinksiu ir baigusi universitetą nesiveršiu įstoti į kurią nors politinę partiją bei žūtbūt patekti į Seimą. J Esu ne kartą buvusi LR Seime, Vyriausybėje, diskutavusi su Prezidentu, ministrais, Seimo nariais, tad iš dalies žinau, kaip atrodo politinė virtuvė. Ji reikalauja didžiulės atsakomybės, savo srities išmanymo, šalto proto bei geležinių nervų, nes intrigų, apsižodžiavimų ir neapykantos buvo ir bus gausu. Tačiau svarbiausia, jog norėdamas būti geru politiku tam turi atiduoti visą savo energiją. Jėgų darbams ir idėjų nestokoju, tačiau didžiausias pilietiškumas ir atsidavimas Tėvynei, mano galva, yra dirbti tą darbą, kurį išmanai ir kuriame jautiesi geriausiai. Mano atveju tai – filosofija, humanitariniai, socialiniai mokslai, kūryba, televizija.

Ką pirmiausia padarytumėte tapusi premjere?

–Lietuvoje gausu problemų medicinos, švietimo, socialinės politikos ir kitose srityse, tad vienas konkretus sprendimas visos situacijos nepakeistų. Tapusi premjere džiaugčiausi, jei visa ketverių metų kadencija įneštų bent šiek tiek pozityvių pokyčių valstybėje. Be to, negaliu adekvačiai įvertinti problemų, su kuriomis pati nesu susidūrusi (pavyzdžiui, medikų, mokytojų algos ar pensijų sistema). Galiu kalbėti tik apie tai, ką išmanau ir esu patyrusi: jaunimo padėtį ar kultūrą. Šiuo metu man aktualiausia yra gabių ir talentingų jaunuolių problema bendrajame ugdyme. Švietimo sistemoje daug dėmesio skiriama neįgaliesiems, įvairių sunkumų turintiems moksleiviams, tačiau gabių vaikų talentai paliekami jų ar jų tėvų asmeninei atsakomybei. Toks jausmas, jog kai kurioms mokykloms pakanka, kad tokie vaikai mokosi dešimtukais ir gerai išlaiko egzaminus, o jei kuris nors iš olimpiados parsiveža medalį, gimnazija respublikiniuose reitinguose šoka į viršų. Tačiau tai nieko nekeičia: specialios programos gabiems vaikams nerengiamos (nebent jei mokaisi prestižiniuose licėjuose ar privačiose mokyklose), o jei kuris nors mokytojas ir stengiasi dėl motyvuotų vaikų, taip nutinka tik dėl konkretaus mokytojo užsidegimo ir pastangų daryti daugiau nei tai, kas apibrėžta pareigybėse. Taip, yra įvairių būrelių, papildomų mokyklų, tačiau mokslai jose, kelionės į įvairius konkursus, renginius kasmet atsieina nemažai lėšų. Ne visos šeimos tai išgali, ne visos savivaldybės ar verslininkai pasiryžę remti moksleivius, kurių laimėjimai greitų ir akivaizdžių naudų visai bendruomenei neatneša. Tačiau tokie vaikai – Lietuvos ateitis. 

Esu laiminga, kad turiu be galo palaikančią šeimą, kad Palangos senojoje gimnazijoje gaunu aukščiausios kokybės ugdymą, o Palangos miestas tikrai palaiko jaunimo veiklas ir skatina siekti laimėjimų, bet labai liūdna matyti, kai Lietuva praranda talentus tik dėl to, jog jie negyvena didmiesčiuose ar neturi pakankamai lėšų. Esu apie tai kalbėjusi Vyriausybėje, net diskutavusi su Prezidentu, tačiau į šį klausimą niekas neatsako, nes dėl to nesiimama jokių veiksmų. 

Mano idėja būtų keisti bendrojo ugdymo programas pritaikant jas gabiems vaikams nepaisant jų mokyklos, miesto, finansinės ar socialinės padėties. Ministerija olimpiadų laimėtojams vietoj knygų galėtų padengti mokymosi papildomose įstaigose, būreliuose išlaidas, keliones į konkursus ir pan. Žodžiu, siūlyčiau valstybei, savivaldybėms skirti daugiau dėmesio gabių jaunuolių talentams ugdyti. 

Kokiuose TV projektuose jus dar išvysime šiemet?

–Tikrai dalyvausiu „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ dvyliktokų finale ir „Auksinio proto“ finale. Šią savaitę LRT Mediatekoje vyksta Knygų savaitė, o mane galite išvysti diskusijoje „Ką žinome apie Lietuvos valdovus“. Vedžiau trumpą pamokėlę didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika“, jos įrašas – taip pat LRT Mediatekoje. Tačiau kai kurie TV projektai užgimsta labai spontaniškai ir netikėtai, tad gali būti, jog pasimatysime ir kitose laidose (šypsosi).

 

Nuotraukoje: Mūza su „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ studijoje suvedėju Robertu Petrausku ir drauge Vilte

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas.


Gražiausia pavasario šventė, jaudinanti kiekvieno žmogaus širdį yra Motinos diena. Joms yra skiriami gražiausi meilės žodžiai , didžiulė pagarba, savo dėkingumą išreiškiame gėlių puokštėmis ar dovanomis. Jos to nusipelnė, atnešusios mums gyvybes, užauginusios vaikus ir išmokiusios mylėti gyvenimą, puošti jį savo darbais ir triūso vaisiais. Mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“...


Rengiantis gruodžio 31 d. 24 val. vyksiančiam Naujametiniam fejerverkui ant Palangos tilto, paskutinės metų dienos vakarą bus laikinai uždarytas jūros tiltas.


Sausio 27-29 dienomis Palangos gimnazistė Mūza Svetickaitė dalyvavo „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” filmavimuose LRT. Ir, cha – ar jau ką nors nustebinsi? – laimėjusi I vietą vienuoliktokų pusfinalyje ir iškovojusi kelialapį į vienuoliktokų finalą, jame nurungė visus varžovus ir trečiąkart iš eilės tapo „Lietuvos tūkstantmečio vienuoliktoke”. Palangiškė mielai atsakė į „Palangos tilto“...


Palangos jūros šauliai, tęsdami tradiciją dalyvauti Šiluvos atlaiduose, savo pageidavimą pareiškė 3-iosios jūros šaulių rinktinės vadui atsargos majorui Rolandui Lukšui. Jis pasirūpino transportu, ačiū jam už tai. Į kelionę vykome kartu su Klaipėdos šaulių delegacija.


Pirmąjį rugsėjo šeštadienį minima Baltijos jūros diena. Rugsėjo 3 dienos rytmetį Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai taip pat  paminėjo Baltijos jūros dieną. Grupėse buvo diskutuojama apie  Baltijos jūrą, jos taršos problemas ir pavojus  žmogui, gyvūnijai bei augmenijai. 


Palanga maudynėmis jūros vandenyje netolimoje ateityje galės vilioti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė perduoti Palangos miesto savivaldybei jūros vandens siurblinę bei inžinerinius įrenginius, tai atveria galimybę ateityje tiekti jūros vandenį kurorte veikiančioms sveikatinimo, gydymo bei apgyvendinimo įstaigoms.


Kur sudėti visas dovanas iš senojo mero kabineto?

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2015 03 19 | Rubrika: Miestas

Palanga didžiuojasi naujuoju savivaldybės pastatu, po vienu stogu sutalpinusiu visus skyrius. Nors nuo senojo savivaldybės pastato jau nukabinta lentelė, o šios savaitės pradžioje buvo nuleista ir vėliava, Bendrojo skyriaus darbuotojai iki ketvirtadienio iš Bendrojo skyriaus buvusių kabinetų į dėžes krovė paskutinį skyriaus „turtą“ – daugiausiai knygas....


Penktadienį Palangoje jau pradėjus šurmuliuoti Kurorto šventei į miesto viešąją biblioteką rinkosi tie palangiškiai, šventojiškiai bei iš kitų miestų suvažiavę žmonės, kurie gerbia ir myli Šventojoje gyvenantį bei kuriantį menininką Petrą Baroną. Pernai šventęs savo penkiasdešimtmetį menininkas čia pristatė jubiliejinę...


Baltijos jūros regiono šalių šventinių ambasadų veiklos pratęsimas

„Palangos tilto“ informacija, 2010 01 08 | Rubrika: Kultūra

Visą mėnesį Palangoje vyko Baltijos jūros regiono šalių Kalėdų alėjos šventė, veikė dešimties Baltijos jūros regiono šalių šventinės ambasados.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius