Registrų centras pataria: kaip sužinoti savo NT mokestinę vertę

Palangos tiltas, 2022-12-02
Peržiūrėta
1365
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Registrų centras pataria: kaip sužinoti savo NT mokestinę vertę

Baigiantis metams nekilnojamojo turto (NT) savininkai tradiciškai turi deklaruoti ir sumokėti mokesčius už jiems priklausančią žemę ir statinius. Konkreti mokėtina suma priklauso nuo Registrų centro kasmet atliekamo masinio visos šalies NT vertinimo, kurio metu apskaičiuojamos vidutinės rinkos vertės. 

Kasmetinį visos šalies NT vertinimą atlikęs Registrų centras jau perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio. Vidutinės rinkos vertės kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių apskaičiuojamos mokėtinos sumos. Šiemet gyventojai deklaruodami Valstybinei mokesčių inspekcijai savo nuosavybės teise valdomus statinius ir patalpas turi remtis nuo 2021 metų įsigaliojusiomis mokestinėmis vertėmis.

Mokestine verte, pagal kurią skaičiuojami mokėtini mokesčiai, gali būti ne tik konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė, bet ir individualiu turto vertinimo būdu nustatyta NT rinkos vertė.

Konkretaus NT objekto aktualią mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, nemokamai galima rasti Registrų centro interneto svetainėje arba REGIA žemėlapyje. Paieškai atlikti reikalingas NT objekto unikalus numeris. Turto savininkai mokestinę vertę taip pat gali sužinoti Registrų centro savitarnoje.

NT mokestinę vertę taip pat galima sužinoti atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildžius prašymą. Norint sužinoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti santuokos liudijimą. Norint sužinoti sutuoktinio valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.

Turto savininkai gali gauti savo valdomo NT, įvertinto masinio vertinimo būdu, mokestinės vertės išrašus. Juos užsisakyti galima Registrų centro savitarnoje, pateikus prašymą elektroniniu būdu ar atvykus į artimiausią klientų aptarnavimo padalinį.

Kaip nustatomos vidutinės rinkos vertės

Registrų centras kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį NT vertinimą, perskaičiuoja NT objektų vidutines rinkos vertes. Masinio vertinimo būdu šiemet Registrų centras iš viso įvertino beveik 6,2 mln. NT objektų: 2,5 mln. žemės sklypų ir 3,65 mln. statinių.

Šios vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Statiniams mokestinės vertės įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 dienos, žemės sklypams – nuo 2018 m. sausio 1 dienos, tad nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios atnaujintos žemės sklypų mokestinės vertės.

Vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju mokėtini mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat gali būti apskaičiuojami pagal vidutines rinkos vertes.

Atliekant masinį vertinimą naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių NT objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis. Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į NT objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau neatsižvelgiama į objekto valdymo formą, suplanavimą, dizainą, vidaus apdailą ir kitas individualias savybes. 

Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį nekilnojamojo turto objektų kiekį.

Deklaruoti – iki gruodžio 15 dienos

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata), NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti bei mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 dienos.

Preliminariais VMI duomenimis, šiais metais 32,5 tūkst. gyventojų turi deklaruoti NT mokestį, apie 14,8 mln. eurų. 2021 metais 31,3 tūkst. gyventojų deklaravo 11,1 mln. eurų NT mokesčio.

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą (arba 200 tūkst. eurų).

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojams, kurie norėtų patikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes, liko mažiau nei du mėnesiai pateikti prašymus.


Žarnyno ligos – tema, apie kurią žmonės nenori kalbėti garsiai. Tačiau sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ chirurgas Tomas Manelis įspėja, kad laiku nesikreipiant į gydytoją gali laukti itin nemalonios ir gyvenimo kokybę gadinančios pasekmės.


Visame pasaulyje plinta „suverenų“ judėjimai. Jiems priklausantys asmenys atsisako pilietinių pareigų, nepaiso visuomenės normų, taisyklių, konfliktuoja su valstybinėmis ir privačiomis institucijomis, atsisako valstybės dokumentų. 


Pasak Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės Editos Kontenytės, vasaromis viešajai tvarkai ir poilsiautojų saugumui užtikrinti Palangoje nuolat skiriamas itin didelis dėmesys.


Populiarūs socialiniai tinklai, tokie, kaip „TikTok“ ar „Instagram“ yra pilni įvairiausio turinio – net ir tokio, kuris netinkamas vaikams.


Baigiantis metams nekilnojamojo turto (NT) savininkai tradiciškai turi deklaruoti ir sumokėti mokesčius už jiems priklausančią žemę ir statinius.


Viena paskui kitą sekančios krizės – pandemija, karas, ekonominiai iššūkiai – paveikė ir tebeveikia žmones gana intensyviai, o neturint pakankamai laiko atsigauti tarp krizinių įvykių, tikėtina, galima atsidurti chroniško streso būsenoje.


Lietuvoje prasidėjus antrajam karantinui biurai vėl kraustosi į namus. Šis procesas bus daug sklandesnis pasitelkus „Tele2“ nuotolinio darbo sprendimus verslui. „Siekiame būti ten, kur yra mūsų klientai, kad darbas nuotoliniu būdu vyktų be jokių rūpesčių, o verslo procesai nesustotų. Išmanius sprendimus verslui galima užsisakyti neišeinant iš...


Šiandien išsiųsti siuntą iš Lietuvoje pajūryje įsikūrusiosPalangos labai paprasta. Tad nestebina kiekvieną dieną didesnis ar mažesnis siuntinių skaičius, iškeliaujantis iš čia įvairiomis kryptimis. Ir ne tik į įvairius Lietuvos miestus bei miestelius,bet ir kur kas toliau – į svečias šalis. Palangos strateginė padėtis suponuoja, kad nemažas...


Palanga – ne tik saulėlydis nuo jūros tilto, triukšminga J.Basanavičiaus gatvė ir dviračių takas pušyne. Palangą savotiškai reprezentuoja ir virš galvos kylantys ir besileidžiantys lėktuvai. Tačiau retas susimąsto, kaip, kada ir kodėl jie kyla ir leidžiasi.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius