Rimantas Mikalkėnas: „Palanga – labai ypatingas miestas...“

Simona POCYTĖ, 2012-06-21
Peržiūrėta
1875
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Rimantas Mikalkėnas: „Palanga – labai ypatingas miestas...“

Apie Palangą, buvusią, esamą ir būsimą, kalbėjome su Lietuvos ir Palangos savivaldybės politiniu bei visuomenės veikėju, „Šiaulių banko“ Palangos skyriaus direktoriumi Rimantu Mikalkėnu.

 

– Ar Palangos gyventojai turi savitų bruožų, skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų gyventojų?

– Aš manau, kad taip. Kurortų gyventojai daugiau mato, čia daugiau sutinka žmonių iš viso pasaulio, gauna daugiau informacijos. Palangiškių pasaulėžiūra platesnė. Jų truputį kitoks gyvenimo būdas. Kurorto reikalavimai didesni, todėl kiekvienas turi prisitaikyti prie jų.

– O ar Palangos gyventojai pasižymi didesne tolerancija nei kiti?

– Taip, nes jiems reikia dirbti su poilsiautojais. Pagrindinis verslas Palangoje – tai poilsis ir gydymas. Suteikiant tokias paslaugas, reikia būti truputį kitokiu žmogumi. Žinoma, visko pasitaiko, bet jei tu būsi nemandagus, turėsi negatyvų požiūrį į poilsiautojus, tai jie tau atsakys tuo pačiu.

– Kaip manote, ar trūksta ko nors Palangai, kad galėtų patenkinti visų poilsiautojų poreikius?

– Nuo senų laikų visi kurortai Lietuvoje turėjo savo specifiką, visi buvo skirtingi. Druskininkai ir Birštonas buvo gydomieji, o Palanga buvo labiau gydomasis-pramoginis kurortas. Bėgant laikui, reikalavimai šioms paslaugoms išaugo. Šiandien mes neturime to, ko dar reikėtų poilsiautojui. Jeigu mes turime keletą sporto salių, tai jos jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pavyzdžiui, „Naglis“ Lietuvos pirmenybėse žaidžia Klaipėdoje. Miestas tuo pradėjo rūpintis. Savivaldybė statys naują sporto salę. Bus tarsi mini Palangos sporto rūmai.

Jei kalbėti apie gydomąją bazę, tai SPA, kurie yra viešbučiuose, neatitinka tikrųjų reikalavimų. Jų paslaugų pasiūla ir kokybė turi būti daug geresni. Šioje vietoje yra didelė balta dėmė. Reikia atgaivinti ir purvo gydyklas, ir buvusius baseinus.

Vaikų užimtumu taip pat jau yra pradėta rūpintis – atsirado pirma jiems skirta aikštelė.

Jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nebus. Kliūčių visada atsiranda. Visada yra besipriešinančių naujoms idėjoms žmonių. Bet paskui, kai jau idėja yra sėkmingai įgyvendinta, tada visi tampa patenkinti. Niekada nebuvo lengva, bet ko nors pasieks tik tie, kurie dirbs sukandę dantis.

– Ar reikia daugiau verslininkų iniciatyvos plėtojant pramogas Palangoje?

– Vietiniai verslininkai didelių pramogų ir poilsio centrų nepajėgūs padaryti. Čia reikia suvienyti pastangas, gauti investicijų. Savivaldybė turi sujungti įmones į krūvą.

Paprasti verslininkai turi rodyti savo iniciatyvą. J. Basanavičiaus gatvės verslininkai surengia visas žiemos šventes, pavyzdžiui, „Gintaro“, „Stintos“ ir kitas. Aš Palangoje – nuo 1973 metų ir per praėjusią „Stintų“ šventę pirmą kartą mačiau tiek žmonių, nebuvo net kur automobilio pastatyti centrinėje dalyje.

– Kaip manote, į kokius poilsiautojus yra orientuotos Palangos paslaugos ir pramogos?

– Daugiausia Palangoje esama vidutinio amžiaus žmonių. Vyresni, ramesnio gyvenimo būdo pasiilgę žmonės, važiuoja į Nidą arba atvažiuoja į Palangą vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Jiems reikia ramybės, o tada jau būna apmažėję poilsiautojų.

Tie, kurie nori atrakcijų, važiuoja į Palangą. Jaunimui yra tarsi tradicija – pabūti kelias dienas prie jūros.

– O ką manote apie kultūros puoselėjimą Palangoje? Ar pakankamai savivaldybė tam skiria dėmesio ir lėšų?

– Pastaruoju metu girdėjau truputį kritikos, kad visos tos šventės yra labai paprastos. Aš manau, kad visi koncertai ir teatro renginiai, kurie vyksta per sezoną, yra geri. Tačiau geriems koncertams reikia ir geros salės. Vasaros estrados salė jau tam netinkama. Girdėjau, kad yra gaunamos lėšos projektavimo darbams. Tada bus galima ir aukštesnio lygio koncertus surengti.

Manau, dar būtų galima atgaivinti parodų paviljoną. Jis buvo statytas kaip paveikslų galerija, rengiamos įvairios parodos vasarai. Buvo konkursas šiai teritorijai sutvarkyti, daug architektų dalyvavo ir buvo gauta nemažai pasiūlymų.

Ne viskam reikia vien lėšų – reikia ir gerų idėjų. Palangos kultūros darbuotojai neblogi: jauni, su savo idėjomis.

Kurhauzas turėtų tapti miesto rotuše, kultūros centru.

Skulptūrų parkui reikia didesnio dėmesio. Reikėtų gauti iš dailės fondo daugiau skulptūrų. Jis jau dabar gražus, bet galima jį praplėsti. Tai gera vieta, kuri žmonėms patinka.

– O kaip pačios Palangos aplinka, jos priežiūra ir puošyba?

– Kurortas turi išsiskirti. Poilsiautojui turi būti suteikta šventinė nuotaika. Nesu didelis specialistas, bet, manau, kad dar yra ką veikti šioje srityje.

Man labai patinka miesto apželdinimas, apšvietimo elementai, pavyzdžiui, skėčiai, kurie atsirado Meilės alėjoje. Žmonės šiuos papuošimus iškart pastebi.

Aišku, riogsantys apleisti namų griaučiai viską sugadina. Vienas šaukštelis deguto sugadina visą statinę medaus, šiuo atveju, visą aplinkos puoselėjimą. Į tai reikėtų pažvelgti rimčiau. Miestas juk kuria grožį, leidžia pinigus. Kad problema būtų išspręsta, galima panaudoti ir kitas sankcijas.

Tiek milijonų įdėta į J. Basanavičiaus gatvę. Ši gatvė yra brangi ir kokybiška, o ją gadina visi prekybos kioskai. Jie yra didelė bėda ir Palangos skausmas, nes sudarko visą grožį, kuris yra ten padarytas. Jei pašalintume visus tuos kioskus, kaip atrodytų gatvė? Atsivertų visai kitas vaizdas, o dabar už akies kliūva pakabinti skudurai ir visa aplinka nublanksta. Gatvė virsta turgumi, o juk tai centrinis įėjimas į Palangos pliažą, tiltą.

Tokioje vietoje kioskeliai turi būti ypatingi, o ne šiaip sau padaryti. Čia turi dailininkai padirbėti.

– Ar Jūs pritariate Pagalvės mokesčiui?

– Aš būčiau to dar nedaręs. Manau, kad miesto Taryba paskubėjo. Dar reikia sutvarkyti vis didinamą automobilių stovėjimo mokestį. Mes kol kas nepritraukiam tiek daug poilsiautojų. Čia pikas vasarą yra tik keletą dienų. Kai bus perteklius žmonių, tada būtų galima daryti.

– Jei aš būčiau meras...

– Tvarkyčiau J. Basanavičiaus gatvę, bandyčiau SPA reikalus pajudinti, sporto salę atstatyti. Savivaldybės darbuotojai taip pat nori visko tik gero. Tik jie susiduria tiek su objektyviomis, tiek su subjektyviomis problemomis. Tą visą kelią praeiti nėra taip paprasta. Aš dirbau ir žinau, kaip tą pasiekti ir nenoriu kaltinti valdžios. Šiemet, ką jie padarė, tai dar nėra taip buvę, kad tiek gautų finansų ir objektų tvarkyti. Ir naujo savivaldybės pastato vieta, ir kurhauzas, ir sporto salė, ir Vasaros estrada ir kiek gatvių tvarkyti pradėta. Jei visi tie pastatai pradės kilti per tą kadenciją, tai aš manau, kad gyventojai juos vėl išrinks į valdžią.

– Kokios Jums vietos mieliausios Palangoje?

– Man patinka senoji Palanga. Vaikštau ir J. Basanavičiaus, ir Kęstučio gatvėmis. Dar yra išlikusių senų pastatų, tiltas, kopos, pušynai aplink. Aš dirbau komunaliniam ūkyje beveik 17 metų. Žinau kiekvieną akmenėlį ant akmenėlio. Žinau visą Šventosios tilto istoriją. Tai, kas buvo tvarkoma. Aš žinau visus tanklaivio „Globe Assimi“ avarijos padarinius, nes tiesiogiai viską mačiau ir stebėjau. Man viskas miela, ką aš matau, kaip keičiasi miestas, kas sukelia prisiminimus. Tiek metų išdirbus komunaliniame ūkyje, aš pastebiu tokius dalykus eidamas per miestą, kokių nepastebi kiti.

– Kokią Jūs Palangą įsivaizduojate ateityje, po kokių dešimties metų?

– Aš tikiu, kad bus SPA didieji centrai, kad bus sporto salės, bus visas gerbūvis sutvarkytas, kad bus išspręsta transporto problema, kad galbūt atsiras daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, kad iš tų aikštelių specialios priemonės, tarkim, elektromobiliai važinės. Ir žmonės galės nuvažiuoti į bet kurią vietą. Kitaip sakant, grįš poilsiautojai į Palangą ir jų bus labai daug. Kad jie grįžtų, reikia sudaryti tas sąlygas. Jeigu valdžia dirbs kaip dabar dirba, eis tokiais žingsniais, aš manau, kad pasieks daug.

– Ko norėtumėte palinkėti Palangos gyventojams ir poilsiautojams?

– Palangiškiams – ištvermės, kantrybės ir tikėjimo, kad viskas bus gerai, dirbti tos gerovės vardan, būti supratingiems ir palaikyti vieniems kitus, o poilsiautojams – gražių, šviesių, saulėtų dienų, šiltos jūros. Mums reikia, kad žmonės mažiau pyktųsi, daugiau bendrai viską spręstų, nes pas mus yra per daug priešiškumo. Mes daugiau pasiektume, jei dirbtume kaip vienas kumštis, nes viskas daroma dėl bendro rezultato.

– Palanga – tai labai ypatingas miestas, nes...

– Nes Palanga yra dvilypis miestas, skirtas ir mums, vietiniams, ir svečiams.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius šiemet sulaukė gerokai daugiau prašymų dėl socialinės paramos skyrimo.


Naują politinę partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – kuriantys atstovai praneša, kad tapti šios partijos steigėjais jau užsiregistravo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Toks skaičius leidžia Lietuvoje įsteigti politinę partiją. Šios partijos steigiamasis suvažiavimas numatytas sausio 29 dieną Palangos koncertų salėje.


Mokesčių nepriemoką, kuriai buvo taikoma mokestinė pagalba ir tik nuo lapkričio 1 d. pradėti skaičiuoti delspinigiai, turi per 70 Palangos m. savivaldybės įmonių (per 210 tūkst. eurų), taip pat apie 100 savarankiškai dirbančių (per 60 tūkst. eurų) ir apie 600 jokios veiklos nevykdančių (per 90 tūkst. eurų) savivaldybės gyventojų. Pastarųjų didžiausia dalis turi nepriemoką iki 20 eurų.


Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, jog į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktos įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kurie turi nesumokėtų mokesčių, iki š. m. rugpjūčio 31 d. dar gali kreiptis į VMI ir pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau - MPS) be...


Pavasarį Palangos gyventojams pristatyta apsipirkimo internetu paslauga „Barbora Express“ smarkiai plečia asortimentą. Nuo šiol, užsisakant maisto ir kitus kasdienio vartojimo produktus internetu, bus galima rinktis iš daugiau kaip 9 tūkst. skirtingų prekių. Asortimentas plečiamas visame „Barbora Express“ tinkle, siekiant patenkinti augantį paslaugos...


Praėjusį penktadienį šalies gyventojai buvo pakviesti pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias – buvo rašomas jubiliejinis – dešimtasis – Nacionalinis diktantas. Kurorte jis buvo rašomas Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bet kiti galėjo jį rašyti ir darbo vietoje ar namuose, klausant tiesioginės transliacijos per...


Nuo 2012 metų vasario Palangos miesto savivaldybės administracijoje įsteigto Viešosios tvarkos skyriaus darbo rezultatai stebina net kitų miestų vadovus bei viešąja tvarka besirūpinančių institucijų atstovus. Taip trečiadienį žurnalistams sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, perdavęs Lietuvos kurortų vadovų vertinimus. O Viešosios tvarkos skyriaus...


Šios kadencijos savivaldybės taryba politinio gyvenimo vandenyne pasiekė pusiaują. Nors šiandieninė opozicija ir mėgino kelti bangeles, tai yra, darė tą, ką ir turi daryti stipri opozicija, bet didesnės audros, kaip audra stiklinėje, nesukėlė. Kai kuriais atvejais ta audra stiklinėje buvo labai nemaloni ir politikams, o ypatingai vienam iš savivaldybės vadovų, turinčiam...


Beveik kasmet šildymo sezono metu tiek į UAB „Litesko“ filialą „Palangos šiluma“, tiek į Savivaldybę su skundais kreipiasi palangiškiai, nepatenkinti, kad tenka mokėti už šilumos punktuose sunaudojamą elektrą. Dėl šios problemos buvo kreiptasi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK). Gautame atsakyme teigiama:...


Apie Palangą, buvusią, esamą ir būsimą, kalbėjome su Lietuvos ir Palangos savivaldybės politiniu bei visuomenės veikėju, „Šiaulių banko“ Palangos skyriaus direktoriumi Rimantu Mikalkėnu.   – Ar Palangos gyventojai turi savitų bruožų, skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų gyventojų? – Aš manau, kad taip. Kurortų gyventojai daugiau mato, čia...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius