Savaitė pasmerktame kruiziniame laive, kuris buvo laikomas neskęstančiu

Linas JEGELEVIČIUS, 2012-01-16
Peržiūrėta
2907
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Savaitė pasmerktame kruiziniame laive, kuris buvo laikomas neskęstančiu

Kai praėjusio šeštadienio rytą išgirdau, kad „Costa Cruises“ didžiausias laivas „Costa Concordia“, kuriuo spalio pradžioje plaukiau po Viduržiemio jūrą, užplaukė ant seklumos, pamaniau: „Oho, kokia nelaimė pilnam modernios navigacijos jūrų galiūnui!“ Internete išvydęs tik virš vandens kyšantį ryškiai geltonos spalvos kaminą su „Costa Cruises“ ženklu ir apsemtą didesniąją dalį laivo, negalėjau patikėti reginiu. Pats esu dirbęs kruiziniuose laivuose 1990-ųjų pradžioje, kai ir tuomet modernūs kruiziniai laivai buvo vadinami neskęstančiais.

 

Plaukiojantis kurortas

Plaukiau „Costa Cruises“ kruizu po Viduržemio jūrą prieš kelerius metus ir... likau sužavėtas. Būti ekipažo nariu ir keleiviu – nepalyginamas potyris. Pirmojo kruizo įspūdis liko toks didelis, kad pernai spalį vėl sugrįžau į Romą, Čivitavekiją, plaukti kruizą didžiausiu kompanijos laivu „Costa Concordia“.

Niekas nesijaudino dėl to, kad per laivo krikštynas, kaip matote vaizdo siužete, į jo bortą sviestas šampano butelis nesudužo.

Atostogos buvo puikios, bet dabar spėlioju, ar kitą kartą leidžiantis į jūrų kelionę, nepersekios „Costa Concordia“ paskenduolis...

„Costa Concordia“ – beveik trijų šimtų metrų ilgio, keturiasdešimt metrų pločio ir dvylikos denių kruizinis laivas, beje, didžiausias „Costa Cruises“ 15 laivų flotilėje.

Šiame plaukiojančiame kurorte gali plaukti 5 tūkstančiai žmonių – 3780 keleivių ir beveik pusantro tūkstančio ekipažo narių.

Kurortas jūroje 50 tautybių keleiviams siūlė apie 20 barų, 5 restoranus, visą parą veikiantį kazino, du baseinus, 4 viešas sūkurines vonias, 3 bufetus, skaityklą-biblioteką, interneto kavinę, vaikų žaidimo kambarius, vaistinę, gydytojo paslaugas.

Tikintiesiems įrengta bažnytėlė, kurioje šv.Mišias kiekvieną dieną laikė laivo kapelionas. Laive taip pat įrengtas milžiniškas SPA, krepšinio aikštelė, fitneso klubas ir net buvo galimybė pasivažinėti „Formulė-1“ lenktyniniu automobiliu.

Galbūt kam nors atrodo, kad norint patekti į tokį jūrų milžiną, reikia sugaišti ne vieną valandą laukiamojoje salėje pildant dokumentus, bet taip nėra – palaukiau vos pusvalandį ir buvau pakviestas embarkacijai – įlaipinimo į laivą procedūroms.

O jos Europos Sąjungos piliečiams – labai paprastos, tereikėjo kruizų kompanijos atstovui kyštelėti po nosimi savo asmens kortelę. Tai padarius jis išdavė laivo kortelę, kurią galėjau naudoti laive daugeliui tikslų – mokėti už baro gėrimus, ekskursijas, ji taip pat savaitę tarnavo ir kaip identifikacijos kortelė.

Kadangi „Costa Cruises“ yra italų kruizinė kompanija, todėl dauguma keleivių – apie 80  procentų – buvo italai, o italų kalba – vyraujanti kalba laive.

Tačiau laive buvo 7 oficialios kalbos: italų, ispanų, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir... kinų.

 

Instruktažas kaip gelbėtis – tik trečią dieną

Jau per pirmą „Costa Concordia“ kruizą laivu „Costa Victoria“ prieš trejus metus su kitais keleiviais smagiai juokėmės, kad, išvarginti kelionės į Italiją, prasnaudėme laivo keleiviams privalomą dalyvauti, taip vadinamą, „boat drill“ – instruktažą, kaip evakuotis iš laivo – lipti į gelbėjimo valtis – kilus laive gaisrui ar jam skęstant. Kažkas pajuokavo: „Gal „bodrilio“ visai nebuvo?“ 

Prisipažinsiu: tuomet gūžčiojau pečiais – kaukianti, ausis kurtinanti sirena – signalas eiti prie numatytos gelbėjimo valties – pažadintų iš miegų ir numirėlį...

Prisiminiau, kad dirbant pačiam laivuose, evakuacijos instruktažas buvo vykdomas jau pirmąją kruizo dieną, kruiziniam laivui vos išplaukus į kelionę.

Keleivių dalyvavimas „bodrilyje“ buvo griežtai kontroliuojamas, o ekipažo narys, neatvykęs į privalomus evakuacijos mokymus, galėjo prarasti darbą.

Išplaukus į kruizą „Costa Concordia“ laivu, toks evakuacijos instruktažas įvyko tik trečiąją septynių dienų kruizo dieną. Prisimindamas jaunystės jūrų odisėjas, nusistebėjau, kad saugumo reikalavimai per 20 metų gerokai pasikeitė.

„Mūsų“ gelbėjimo valtį nuleidžiantis vaikinas, italų žemesnysis karininkas, nuolat šypsojosi. „Costa Concordia“, kaip ir „Titanikas“, yra neskęstantis. Bet tvarka yra tvarka“, – skėsčiojo jis.

Beje, evakuacijos instruktažas, regis, ne tik keleiviams, bet ir daliai ekipažo buvo tarsi pramogos dalis. Vėl pasigedau tokiems veiksmams įprasto griežtumo ir tvarkos.

Laivo foto galerijoje vėliau buvo galima įsigyti nuotraukų, užfiksavusių evakuacijos akimirkas – už 20 eurų.

 

Šaipėmės iš kapitono

„Costa Concordia“ kapitonas ir aukšti karininkai buvo italai. Ne viena laivo keleivė ilgesingu žvilgsniu nužvelgdavo juos – jie atrodė ne kaip atėję nuo laivo valdymo pulto, bet kaip nužengę iš madų žurnalų – „išsičiustiję“, pasitempę, žvilgančiomis šukuosenomis ir įraudusiais veidais.

Laivo kapitonas Fransesco Schettino per vieną iškilmingą vakarą restorane sėdėjo šalia mūsų staliuko, prie kurio sėdėjo dvi amerikiečių poros, vokiečių ir lietuvių pora. Šaipėmės iš jo išpešiotų antakių ir katiniško, savimi patenkinto murkimo.

„O gal kas nors žino, kas dabar stovi prie laivo vairo?“ – šūktelėjo Piersas, nuolat pokštus krečiantis vyrukas iš Amerikos.

„Tyliau. Dar kapitonas išgirs“, – bandžiau jį raminti, nesulaikydamas krizenimo.

Tema – kas vairuoja laivą, kol kapitonas smaližauja restorane ir išlenkia taurę vyno – dar ilgokai nepaliko mūsų stalo.

„Auto pilotas. Šiais laikais kapitonas tėra simbolinė figūra kruiziniame laive“, – žinovo balsu tarė Klintas, dar vienas amerikietis.

Gūžtelėjau – kai dirbau kruiziniuos laivuose devyniasdešimtųjų pradžioje, laivo kapitonai – dažniausiai rūsčiais antakiais graikai – labiau priminė gestapo aukštus karininkus, o ne atsipalaidavusį pramogautoją.

Jau vakar pasaulio žiniasklaida ėmė skelbti, kad lainerio „Costa Concordia“, užplaukusio ant uolų prie Italijai priklausančios Džiljo salos, katastrofa įvyko todėl, kad laivo kapitonas F. Schettino padarė daug klaidų priimdamas sprendimus. Tai sakoma pirmadienį paskelbtame kompanijos „Costa Crociere“, kuriai priklauso laineris, pareiškime.

Kapitonas jau suimtas – jis kaltinamas aplaidumu, žalos padarymu ir netyčiniu nužudymu. Jam gresia iki 10 metų kalėjimo.

Pasak laivo savininkų, „laineris plaukė pernelyg arti kranto“. Be to, „kapitonas nesilaikė standartinių procedūrų, kurių atlikimas numatytas nepaprastųjų situacijų atveju“. Kompanijos atstovai patikslino, jog avarijos priežastys dar tiriamos, bet preliminarios išvados rodo, kad nelaimė atsitiko dėl „žmogiškojo veiksnio“.

Daug liudytojų pasakoja matę F.Schettino krante likus dviem valandoms iki to laiko, kai iš nelaimės ištikto laivo buvo evakuoti visi keleiviai. Tai yra akivaizdus jūrų statuto pažeidimas.

Kapitonas jau tapo pajuokos objektu – iš jo šaipomasi, kad laivui pradėjus skęsti, jis pirmiausia paskambino mamai ir ją nuramino: „Mama, laivas skęsta, bet viskas bus gerai...“

 

Kinai laive glumino

Juokauju, kad „Costa Concordia“ laive teko būti ir „istorinio“ virsmo liudininku – tai buvo pirmasis „Costa Concordia“ kruizas per penkerius metus, kuomet kinų kalba dėl itin padidėjusio keleivių iš Kinijos srauto tapo oficialia.

Vadinasi, ja buvo pranešami visi svarbiausi pranešimai per laivo garsiakalbį, kinų kalba buvo parengti meniu, ekskursijų ir laivo veiklos programos.

Juokinga prisiminti: jeigu pranešimas anglų kalba užtrukdavo pusę minutės, tai tam pačiam pranešimui kinų kalba reikėjo dviejų minučių.

Išklausęs pranešimus penkiomis romanų grupės kalbomis ir rusiškai, klausantis dži-džiau-či-čiau dvi minutes, atrodė, kad kažkas plaktuku stuksena į pakaušį.

Bet, rimtai kalbant, pasaulis nusilenkia kinų hegemonijai – sparčiai kylant kinų ekonomikai ir gyvenimo lygiui, kinai tampa itin svarbi pasaulinio turizmo ekonomikos dalis.

Dar prieš trejus metus kruize nemačiau nė vieno kino keleivio ir vos vieną kitą ekipažo narį, daugiausia skalbinių skyriuje. Šiais metais hieroglifų šalies keleiviai sudarė apie dešimtadalį visų keleivių, o tarp ekipažo narių jų taip pat labai daug.

Akivaizdu, kad kinai plūsta ne tik į Vakarų Europą, bet, neabejoju, jau kitą vasarą jų turistų minios pasieks ir Lietuvą, Vilnių ir mūsų Palangą.

Italų kruizinė kompanija puikiai pasiruošė kinų invazijai, pasirūpindama kiniškai kalbančiais ekskursijų specialistais, kinų kalba meniu, programomis.

Ar Lietuvos kurortai jau dabar galvoja apie tai, kaip geriau ir svetingiau sutikti kinų turistus, suteikti jiems paslaugas kinų kalba?

Esu labai atviras visoms kultūroms, bet kinai kruiziniame laive glumino.

Dažniausiai jie vaikščiojo dideliais būriais – šeimomis ar net giminėmis.

Nors plieskė saulė (buvo daugiau negu 30 laipsnių karščio), per visą kruizą nemačiau nė vieno kino besipliuškenančio baseine ar sūkurinėje vonioje – net ir kaitinant Viduržemio saulei kinai bindzeno apsimovę kelnes, o kinės – ilgus sijonus.

Keista buvo stebėti, kaip kai kurie jų bendravo laive vieni su kitais... racijomis. Paprastai kinai tampydavosi su savimi masyvias fotokameras ir it ateiviai iš kitos planetos fotografuodavo net laivo interjero detales.

O į laivą kinai sugrįždavo su už save didesniais pirkinių krepšiais.

 

Prisilietimas prie istorijos

Laivas kiekvieną dieną, išskyrus ketvirtadienį, dažniausiai anksti ryte įplaukdavo vis į naują uostą.

Išplaukę savaitės kruizui sekmadienį, pirmadienį beveik visą dieną praleidome Savonoje, pusdienį antradienį – Barselonoje, trečiadienį – Palma de Maljorkoje, penktadienį – Maltoje, o šeštadienį – Palerme.

Visa Italija yra tarsi vienas didelis muziejus. Pavyzdžiui, Savona didžiuojasi savo žymiausiais kraštiečiais – Kristupu Kolumbu, kuris gyveno namelyje kalnuose (tiesą pasakius, yra ir kitų nuomonių dėl to) prieš išsileisdamas į jūrų žygius, ir Džiuzepe Maziniu, kuris Italijoje prilygsta lietuvių J.Basanavičiui Lietuvoje – jis sujungė Italijos įvairias žemes į vieną valstybę.

Barselona pribloškia nuostabia, gyva ir vibruojančia didmiesčio atmosfera, stulbinančia Sagrada Familia katalikų bažnyčia, nuostabiais žinomiausio ispanų architekto Antoni Gaudi architektūriniais sprendiniais.

Malta per visą istoriją buvo žinoma kaip Viduržemio jūros didžiausia ligoninė su geriausiomis medicininėmis paslaugomis – įvairiais laikmečiais per įvairius karinius konfliktus sužaloti regiono kariai, civiliai gyventojai buvo gabenami gydymui į Maltą.

Jos sostinėje yra nemažai architektūros paminklų, kurie yra sąmoningai nerestauruojami, o tik konservuojami dėl vienos labai praktiškos priežasties – Holivudas ir kitos didžiausios kino industrijos stato Maltoje istorinius filmus, kurie jų kūrėjams – ir Maltai! – atneša milijonus tvirčiausios valiutos.

Palermas, kuriame „Costa Concordia“ sustojo dienai, yra Sicilijos ir Palermos sričių sostinė.

Nors italai sako, kad mafija regione buvo jau seniai sunaikinta, regis, Palermas iki šiol sėkmingai parduoda savo įvaizdį – siūlo tūkstančiams turistų atributiką, susijusią su žymiausiais Sicilijos mafijos veikėjais. Žinoma, Palermas žymus ne tik dėl čia klestėjusių gangsterių – miesto istorija, siekianti penkis amžius iki Kristaus, yra persipynusi įvairiomis kultūromis, tikėjimais ir papročiais.

Ko gero, dabar į lankytinų vietų sąrašą reikėtų įrašyti ir Italijos Džiljo salą, prie kurios krantų nuskendo šio amžiaus „Titanikas“ – „Costa Concordia“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“ jau šeštą sezoną pradeda vykdyti tiesiogines keliones į šalies pajūrio kurortus.


Velykų varpai virš pavasario klonių Prikėlė gyvybę naujam atgimimui.


Klaipėdos apskr. policija praneša, kad spalio 13 d. apie 22.39 val. Plungės rajone., Narvaišių kaime, kelyje Šiauliai–Palanga, pastebėtas į atitvarus atsitrenkęs ir stovėti paliktas automobilis „Ford Transit“, šalia kurio žmonių nebuvo


Ne tik meilės Tėvynei ir savo artimui, bet ir keršto, pykčio bei politinių ambicijų apimti tradicinių šeimų „gynėjai" šeštadienį, birželio 12 dieną, mini šou surengė ir Palangoje: apie 10-12, daugiausiai senų ir apysenių automobilių kolona, padabinta Vyčio ir trispalve vėliavomis, važinėjo po Palangą. 


Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...


Antradienio rytą Klaipėdos uoste, greta Danės upės žiočių prisišvartavo su Portugalijos vėliava plaukiojantis kruizinis laineris „Astoria“. Šiemet tai – pirmasis tokio tipo laivas, kuris tapo sezono kregždute, – uostamiestyje, o tuo pačiu ir visame Klaipėdos regione startavo kruizinės laivybos sezonas.  


Vasario 21-ąją prasidėję ilgai laukti naujos Palangos autobusų stoties statybų darbai artėja prie finišo. Naujasis kompleksas – moderni autobusų stotis bei prekybos centras – lankytojus nustebinsiantis ne tik patogumu, bet ir neįprastais sprendimais, tokiais kaip „bangomis“ puoštas fasadas ir išskirtinis pastato apšvietimas, duris atvers...


Iki savivaldos rinkimų 2015-ųjų vasarį ar kovą liko visai nedaug. Gerai paatostogavę, įdegę ir pasiturškę Baltijoje, politikai jau rudenį išsiims didesnio ar mažesnio kalibro ginklus ir žengs į politikos fronto liniją- prasidės rinkimų kampanijas. Ko jie gali tikėtis artėjančiuose Tarybų rinkimuose? Kuo jie labiausiai įsiminė miestelėnams, žiniasklaidai per daugiau kaip tris...


Kai praėjusio šeštadienio rytą išgirdau, kad „Costa Cruises“ didžiausias laivas „Costa Concordia“, kuriuo spalio pradžioje plaukiau po Viduržiemio jūrą, užplaukė ant seklumos, pamaniau: „Oho, kokia nelaimė pilnam modernios navigacijos jūrų galiūnui!“ Internete išvydęs tik virš vandens kyšantį ryškiai...


  Vėl važiavau į kruizą. Ne dirbti kruiziniuose laivuose kaip „žalioje“ jaunystėje Nepriklausomybės pradžioje (beje, buvau vienas pirmųjų lietuvių, važiavusių į Ameriką dirbti kruiziniuose laivuose!), o mėgautis teikiamais kruizinio laivo malonumais kaip keleivis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius