Savaitė plaukiojančiame kurorte: laive glumino kinai, krante – įspūdingas istorinis paveldas

Vėl važiavau į kruizą. Ne dirbti kruiziniuose laivuose kaip „žalioje“ jaunystėje Nepriklausomybės pradžioje (beje, buvau vienas pirmųjų lietuvių, važiavusių į Ameriką dirbti kruiziniuose laivuose!), o mėgautis teikiamais kruizinio laivo malonumais kaip keleivis.

Kruizo privalumai

Prisipažinsiu: buvau kruize po Viduržemio jūrą prieš kelis metus ir... „užsikabliavau“.

Taip, esu buvęs atostogų Turkijoje, Egipte, daugelyje Vakarų Europos sostinių, bet kartoju, kad atostogos kruiziniame laive – puikiausios. Sekmadienį baigtos atostogos laive tik patvirtino tokią nuomonę.

Vien dėl to, kad kiekvieną dieną atsiduri vis naujame uoste, kad, ko gero, nė vienas penkių žvaigždučių viešbutis negalėtų pasiūlyti tokios didelės pramogų įvairovės, puikaus serviso, kiek kruizinis laivas. Juolab, kad, skirtingai nuo geriausio viešbučio krante, laive gali pasirinkti kajutę pagal savo kišenę.

Turi ne vieną milijoną? Prašome, kruiziniame laive laukia jūsų prašmatnūs apartamentai su didžiausiu miegamuoju, jakuzi, svetaine, darbo kambariu, didžiausiu balkonu ir asmeniniu patarnautoju. O jeigu jūs eilinis europietis ar labiau prakutęs, bet taupyti linkęs lietuvis, rimtai pasirausęs interneto platybėse gali rasti ir itin patrauklių pasiūlymų praleisti atostogas kruiziniame laive.

Žinoma, teks glaustis kajutėje be balkono ir lango, bet, ei, argi važiuojate į kruizą, kad dieną naktį tūnotumėte kajutėje?

Renkantis kruizą svarbu buvo ne tik kaina, bet ir susisiekimas, o jis su Roma, kurios Civitavechia  uostas yra vienas pagrindinių kruizinių laivų centrų visoje Europoje, Ryanair pradėjus skrydžius į Italijos sostinę, yra labai geras. Žinoma, Ryanair kainos – kaip tik daugelio lietuvių kišenei. Ir mano!

Nusprendžiau nerizikuoti ir atskristi į Romą dieną prieš, juolab, kad kažin ar užtektų ir visos savaitės pamatyti visas vieno seniausių pasaulio miestų istorines įžymybes.

Jų tiek daug, kad įlipi į vieną metro stotelę, kurioje klega šimtai turistų, po pusvalandžio išlipi kitoje, o joje – dar įspūdingesni bažnyčios bokštai ir dar daugiau turistų.

Tačiau, jeigu esate įpratęs prie Lietuvos miestų ir miestelių švaros ir tvarkos, Roma pribloškia ne tik istorinio paveldo objektų gausa, miniomis turistų, bet ir krūvomis šiukšlių, net miesto centre, daugybe benamių.

Plaukiojantis kurortas

„Costa Concordia“ – beveik trijų šimtų metrų ilgio, keturiasdešimt metrų pločio ir dvylikos denių kruizinis laivas, beje, didžiausias „Costa Cruises“ 15 laivų flotilėje. Šiame plaukiojančiame kurorte gali plaukti 5 tūkstančiai žmonių – 3780 keleivių ir beveik pusantro tūkstančio ekipažo narių.

Kurortas jūroje 50 tautybių keleiviams siūlė apie 20 barų, 5 restoranus, visą parą veikiantį kazino, du baseinus, 4 viešas sūkurines vonias, 3 bufetus, skaityklą-biblioteką, interneto kavinę, vaikų žaidimo kambarius, vaistinę, gydytojo paslaugas. Tikintiesiems įrengta bažnytėlė, kurioje mišias kiekvieną dieną laikė laivo kapelionas. Laive taip pat įrengtas milžiniškas SPA, krepšinio aikštelė, fitneso klubas ir net buvo galimybė pasivažinėti „Formulė-1“ lenktyniniu automobiliu.

Galbūt kam nors atrodo, kad norint patekti į tokį jūrų milžiną, reikia sugaišti ne vieną valandą laukiamojoje salėje pildant dokumentus, bet taip nėra – palaukiau vos pusvalandį ir buvau pakviestas embarkacijai – įlaipinimo į laivą procedūroms. O jos Europos Sąjungos piliečiams – labai paprastos, tereikėjo kruizų kompanijos atstovui kyštelėti po nosimi savo asmens kortelę. Tai padarius jis išdavė laivo kortelę, kurią galėjau naudoti laive daugeliui tikslų – mokėti už baro gėrimus, ekskursijas, ji taip pat savaitę tarnavo ir kaip identifikacijos kortelė.

Kadangi „Costa Cruises“ yra italų kruizinė kompanija, todėl dauguma keleivių – apie 80  procentų – buvo italai, o italų kalba – vyraujanti kalba laive. Tačiau laive buvo 7 oficialios kalbos: italų, ispanų, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir... kinų.

Kinai laive ir glumino, ir erzino

Juokauju, kad laive teko būti ir „istorinio“ virsmo liudininku – tai buvo pirmasis „Costa Concordia“ kruizas per penkerius metus, kuomet kinų kalba dėl itin padidėjusio keleivių iš Kinijos srauto tapo oficialia. Vadinasi, ja buvo pranešami visi svarbiausia pranešimai per laivo garsiakalbį, kinų kalba buvo parengti meniu, ekskursijų ir laivo veiklos programos.

Juokinga prisiminti: jeigu pranešimas anglų kalba užtrukdavo pusę minutės, tai tam pačiam pranešimui kinų kalba reikėjo dviejų minučių.

Išklausęs pranešimus penkiomis romanų grupės kalbomis ir rusiškai, klausantis dži-džiau-či-čiau dvi minutes, atrodė, kad kažkas plaktuku stuksena į pakaušį.

Bet, rimtai kalbant, pasaulis nusilenkia kinų hegemonijai – sparčiai kylant kinų ekonomikai ir gyvenimo lygiui, kinai tampa itin svarbi pasaulinio turizmo ekonomikos dalis.

Dar prieš tris metus kruize nemačiau nė vieno kino keleivio ir vos vieną kitą ekipažo narį, daugiausia skalbinių skyriuje. Šiais metais hieroglifų šalies keleiviai sudarė apie dešimtadalį visų keleivių, o tarp ekipažo narių jų taip pat labai daug.

Akivaizdu, kad kinai plūsta ne tik į Vakarų Europą, bet, neabejoju, jau kitą vasarą jų turistų minios pasieks ir Lietuvą, Vilnių ir mūsų Palangą.

Italų kruizinė kompanija puikiai pasiruošė kinų invazijai pasirūpindama kiniškai kalbančiais ekskursijų specialistais, kinų kalba meniu, programomis.

Ar Palanga jau dabar galvoja apie tai, kaip geriau ir svetingiau sutikti kinų turistus, suteikti jiems paslaugas kinų kalba?

Esu labai atviras visoms kultūroms, bet kinai kruiziniame laive šiek tiek erzino ir glumino.

Dažniausiai jie vaikščiojo dideliais būriais – ištisomis šeimomis ar net giminėmis. Nors plieskė saulė (buvo +30 ir daugiau), per visą kruizą nemačiau nė vieno kino besipliuškenančio baseine ar „jacuzi“ – net ir kaitinant Viduržemio saulei kinai bindzeno apsimovę kelnes, o kinės – ilgus sijonus. Keista buvo stebėti, kaip kai kurie jų bendravo laive vieni su kitais... racijomis. Paprastai kinai tampydavosi su savimi masyvias fotokameras ir it ateiviai iš kitos planetos fotografuodavo net laivo interjero detales. O į laivą kinai sugrįždavo su už save didesniais pirkinių krepšiais.

Prisilietimas prie istorijos

Nors prieš kelionę atsiliepimuose apie šį jūrų milžiną buvau skaitęs, kad laive galima rasti daug privačios erdvės, bet kaip parodė kruizas, laivas dažniau buvo panašus į knibždantį margaspalvį skruzdėlyną.

Bet, tiesą pasakius, buvo galima rasti ir turistų „nepaliestų“ ar mažai lankomų vietų.

Laivas kiekvieną dieną, išskyrus ketvirtadienį, dažniausiai anksti ryte įplaukdavo vis į naują uostą.

Išplaukę savaitės kruizui sekmadienį, pirmadienį beveik visą dieną praleidome Savonoje, pusdienį antradienį – Barselonoje, trečiadienį – Palma de Maljorkoje, penktadienį – Maltoje, o šeštadienį – Palerme.

Visa Italija yra tarsi vienas didelis muziejus. Pavyzdžiui, Savona didžiuojasi savo žymiausiais kraštiečiais – Kristupu Kolumbu, kuris gyveno namelyje kalnuose prieš išsileisdamas į jūrų žygius, ir Džiuzepe Maziniu, kuris Italijoje prilygsta lietuvių J. Basanavičiui Lietuvoje – jis sujungė Italijos įvairias žemes į vieną valstybę.

Barselona pribloškia nuostabia, gyva ir vibruojančia didmiesčio atmosfera, stulbinančia Sagrada Familia katalikų bažnyčia, nuostabiais žinomiausio ispanų architekto Antoni Gaudi architektūriniais sprendiniais.

Malta per visą istoriją buvo žinoma kaip Viduržemio jūros didžiausia ligoninė su geriausiomis medicininėmis paslaugomis – įvairiais laikmečiais per įvairius karinius konfliktus sužaloti regiono kariai, civiliai gyventojai buvo gabenami gydymui į Maltą.

Jos sostinėje yra nemažai architektūros paminklų, kurie yra sąmoningai nerestauruojami, o tik konservuojami dėl vienos labai praktiškos priežasties – Holivudas ir kitos didžiausios kino industrijos stato Maltoje istorinius filmus, kurie jų kūrėjams – ir Maltai! – atneša milijonus tvirčiausios valiutos.

Kas negirdėjo Sicilijos mafijos? Palermas, kuriame „Costa Concordia“ sustojo dienai, yra Sicilijos ir Palermos sričių sostinė. Nors italai sako, kad mafija regione buvo jau seniai sunaikinta, regis, Palermas iki šiol sėkmingai parduoda savo įvaizdį – siūlo tūkstančiams turistų atributiką, susijusią su žymiausiais Sicilijos mafijos veikėjais. Žinoma, Palermas žymus ne tik dėl čia klestėjusių gangsterių – miesto istorija, siekianti penkis amžius iki Kristaus, yra persipynusi įvairiomis kultūromis, tikėjimais ir papročiais.

Žinau, kad į Italiją ir jos didžiausią kruizinę kompaniją „Costa Cruises“ dar sugrįšiu nekart.