Po „Palangos tilto“ įsikišimo Savivaldybė dėl statybų Smilčių g. 61 kreipėsi į Statybos inspekciją

Kokios statybos vyksta Palangoje, Smilčių g. 61? Nieko iš Savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų ir paties architekto daugžodžiavimo nesupratusi Nijolė Štarienė, žemės sklypo Palangoje, Neringos 38a, savininkė, pagalbos kreipėsi į „Palangos tiltą.“
„Ar minėtu adresu tik nevyksta nelegalios statybos ir ar „negims“ „būdeliniai“ kotedžai?“ – ji dėstė savo nuogąstavimus.

Papiktino Savivadybės atstovų formalūs atsakymai

Ją gerokai papiktino ir Savivaldybės valdininkų formalūs ir neaiškūs atsakymai į jos paklausimus dėl statybų minėtu adresu. „Noriu Jum persiųsti susirašinėjimą su Palangos architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Savivaldybės darbuotojai ne kartą lankėsi sklype Smilčių g. 61, ir kas galėtų paneigti, kad neteisėtos statybos vyksta ne su jų žinia,“ – savo įtarimais dalinosi moteris.

N. Štarienė balandžio pabaigoje dėl ginčytinų statybų teisėtumo išsiuntė elektroninį laišką Žydrūniui Žvirbliui, Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjui (kalba netaisyta – aut.)

„Esu sklypo Smilčių g. 61 kaimynė ir man labai rūpi, kokios statybos vykdomos šiame sklype, o ypač pagalbiniame pirties pastate, kurio viena siena sutampa su riba tarp mūsų sklypų.

Prieš tai pirties statinio stogas buvo nukeltas, o šiandien pradėtas kloti pagrindas antram aukštui, kurio anksčiau šiame pastate nebuvo. Pagal tai galiu spręsti, kad vykdoma šio pastato rekonstrukcija, galimai keičiant pastato paskirtį, nes buvę pirties vidiniai įrenginiai ( dušinės, dalis tualetų) yra išardyti. Apie numatomą rekonstrukciją ir apskritai apie statybos darbus šiame sklype nebuvau tinkamai informuota, toliau galiu tik spėlioti kas vietoj buvusios pirties pastato bus įrengta. Tai man ypač svarbu, nes pastatas, stovintis ant mano sklypo ribos neišvengiamai darė ir darys įtaką mano sklypui ir jo panaudojimui.

Ardant buvusį pirties stogą nemažai statybos atliekų buvo sumesta į mano sklypą. Panašu, kad ir tolesnės statybos metu bus panašiai naudojamasi mano sklypu. Tam, matyt, yra palikti neįrengti tvoros tarp mūsų skypų tarpai, kad būtų paprasčiau naudotis mano sklypu statybos metu.

Šiandien ant esamo statinio pirmo aukšto buvo įrengti du statramsčiai, matyt, būsimai stogo konstrukcijai. Statramstis ant sklypo ribos yra gerokai žemesnis, nei statramstis sklypo Smilčių 61 gilumoje. Tai sufleruoja, jog stogo šlaito nuolydis leidžiasi link mano sklypo, todėl lietaus nuotekos nuo stogo tikriausiai bus nukreiptos mano sklypo link. Prieš rekonstrukciją situacija buvo priešinga – stogo kraigas ant ribos tarp abiejų sklypų buvo gerokai aukštesnis nei kraigas sklypo Smilčių 61 viduje, todėl nuotekos tekėjo į šio sklypo vidų. Dabar gi man reikės rūpintis, kur nuleisti kaimyno surinktas lietaus nuotekas.

Yra ir keletas kitų klausimų, kuriuos norėčiau išsiaiškinti prieš kaimynui užbaigiant statybas ir pastatant mane prieš įvykusį faktą. Pirmiausia norėčiau iš Jūsų sužinoti. Pirma, ar sklypui Smilčių 61 išduotas statybos leidimas ir kas numatoma pagal šį leidimą atlikti su pirties pastatu šiame sklype? Antra, ar statybos projektas buvo tinkamai paviešintas? Trečia, ar aš neturėjau būti supažindinta su šiuo projektu ir ar neturėjau duoti sutikimo dėl visų darbų, numatomų atlikti su pirties pastatu, kadangi šis pastatas yra ant mano sklypo ribos?“ – teiravosi Nijolė Štarienė.

Sandra Čupailienė: „Infostatyba“ leidimas nebuvo išduotas

Ž. Žvirblis pateikti atsakymą N. Štarienei pavedė Sandrai Čupailienei, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus Vyriausiajai specialistei. Ji tokį atsakymą balandžio 30 d. parengė vedėjui. Vėliau atsakymas buvo persiųstas ir N. Štarienei.

„Laba diena, informuoju, kad nuo 2020 metų per IS „Infostatyba“ leidimas nebuvo išduotas žemės sklypui Smilčių g. 61, Palangoje, vykdyti statybos darbus. Pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 p., Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
Pagal Jūsų paklausimą negalime spręsti ar didės pastato matmenis, todėl negalime įvertinti ar reikalingas Jūsų kaip gretimo sklypo savininko sutikimas.
Neturime nekilnojamo turto registro išrašo, pagal kurį galėtume nustatyti pastato paskirti ir kategorija, todėl negalime į vertinti ar reikalingas statybos leidimas.
Informuojame, kad pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo nuostatas, „2. Leidimas rekonstruoti statinį privalomas šiais nesudėtingojo statinio rekonstravimo atvejais:
2.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje – rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;
2.2. mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą [8.18] šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) – rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį;
2.3. rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;
2.4. magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;
2.5. rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį“
Žemės sklypas nepatenka į kultūros paveldo objekto teritorija , kultūros paveldo objekto apsaugos zona, kultūros paveldo vietovę, todėl jei rekonstruojamas I grupės nesudėtingosios kategorijos statinis jo statybai statybos kleidimas neprivalomas,“ – rašė S. Čupailienė.

Nijolė Štarienė – nepėsčia

Tačiau N. Štarienė – nepėsčia: savo naujus argumentus dėl statybų vėl nusiuntė Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistams (kalba netaisyta – aut).
„Ačiū už greitą atsakymą ir patvirtinimą, jog statybos darbai sklype Smilčių g. 61 vykdomi neturint statybos leidimo, tačiau dėl kai kurių Jūsų atsakymo detalių kilo naujų klausimų, į kuriuos lauksiu tolesnių atsakymų.
Pirma, jūs teigiate, kad mano sutikimas neprivalomas, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Tačiau čia pat cituojate kitą neprivalomumo sąlygą – jei naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, kuri mano nuomone yra pažeista. Savo paklausime rašiau, jog statytojas įrenginėja naują stogą, kurio konstrukcijos bus mažiau nei 3 m nuo mano sklypo ribos. Todėl iš Jūsų atsakymo esu įsitikinusi, jog mano sutikimas dėl naujo stogo įrengimo turėjo būti suteiktas, o jo nesant – vykdomos statybos yra neteisėtos.
Antra, nustebau sužinojusi, kad sklypas Smilčių g. 61 nepriklauso kultūros paveldo objekto apsaugos zonai. Kai aš stačiau dvejų butų gyvenamąjį namą kaimyniniame sklype Neringos g. 38a 2012 metais ir kai rekonstravau gyvenamąjį namą sklype Neringos g. 38 2017 metais, šie sklypai priklausė registruotos kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies (k.12613), pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, vizualinės apsaugos zonai. Kai 2020 metais buvo rengiamas sklype Neringos g. 40 esančios gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, šis sklypas taip pat priklausė minėtajai vizualinės apsaugos zonai. Prašau patikslinti, kaip yra iš tikrųjų su ta apsaugos zona.
Trečia, taip pat nustebau jūsų interpretacija dėl II grupės neypatingojo statinio rekonstrukcijos – atseit, statybos leidimo nereikia mieste ... rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį. Esu įsitikinusi, kad Palanga turi miesto statusą. Jei ne – prašau tai pagrįsti.
Ketvirta, nejaugi jūs jau žinote, kad rekonstruojamos pirties paskirtis nebus keičiama į gyvenamąją? Jei rekonstrukcijai neišduotas statybos leidimas, kuo remiantis Jūs galite ką nors teigti apie būsimą paskirtį?
Nustebau, kad kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių Jūs negalite vertinti ar reikalingas statybos leidimas, pateikiate NTR išrašo neturėjimą. Visada galvojau, kad savivaldybės gali nemokamai išsiimti iš NTR joms reikalingus dokumentus. Jei klydau, galiu Jums padėti persiųsdamas minėtąjį NTR išrašą. Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad pagal šį išrašą pirties statinys yra 1 aukšto. Tai, kad pakeliamas stogo aukštis (kuris pagal pradinį projektą buvo 4,9 m) ir įrengiamos antro aukšto grindys, rodo, jog antrajame aukšte gali būti įrengiamos naujos patalpos. Bet kuriuo atveju pirties plotas gerokai padidės nuo buvusių 47 kv.m.
Kadangi Jūs taip operatyviai atsakėte į mano laišką, kurį išsiunčiau ketvirtadienį 23.02 val. (atsakymą gavau penktadienį 9.51, nors paruoštas jis buvo 8.53), tai kyla pagrįsta abejonė, ar Jūs lankėtės statybos vietoje. Todėl informacijai persiunčiu porą vykdomos statybos nuotraukų,“ – rašė N. Štarienė.

Darė spaudimą dėl aukštingumo?

Anot jos, statyboms minėtu adresu „tarpininkauja“ architektas Rimvydas Grikšas.
„Jis, mano nuomone, man darė spaudimą duoti sutikimą padidinti aukštį,“ – sakė palangiškė nepateikdama įrodymų. Vakar R. Grikšas neatsakė į „Palangos tilto“ skambučius.
Į „Palangos tilto“ skambutį ir prašymą atsakyti į pateiktus klausimus dėl statybų raštų nereagavo ir Donatas Undžys, UAB „Akmens takas“ direktorius. „Akmens takas“ yra Smilčių g. 61 registruoto pastato savininkas.

N. Štarienė sakė, kad nesutarimų su kaimynu anksčiau neturėjusi, o dabartinė vila „Medžiotojų kiemelis“, anot jos, pastatyta kaip Daugėlių plytų fabriko poilsinė dar sovietiniais metais. Pirtelė kaip vieno aukšto statinys įregistruotas registre 1998 metais.

„Kadangi statybos vykdomos be leidimo, negaliu kreiptis į Valstybinę Statybos ir Teritorijų planavimo Inspekciją prie Aplinkos Ministerijos. Jie tik tikrina statybų atitikimą projektui. Be leidimo nelegali statyba yra miesto savivaldybės kompetencija,“ – pabrėžė N. Štarienė kalbėdama su „Palangos tiltu.“

Savivaldybė kreipėsi į Statybų inspekciją

Būtent po „Palangos tilto“ straipsnio apie statybas Smilčių g. 61 anonso laikraščio tinklapy www.palangostiltas.lt Savivaldybė reagavo žaibiškai.
Pirmadienį (gegužės 3 d.) vakare N. Štarienė iš Palangos savivaldybės administracijos gavo atsakymą-patvirtinimą, kad joks leidimas statybai ar rekonstrukcijai minėtu adresu nebuvo išduotas. Todėl Savivaldybė kreipėsi į Valstybinę Statybos ir Teritorijų Planavimo Inspekciją, prašydama patikrinti vykdomas statybas.

Post Scriptum

Straipsnį parengus spaudai, „Palangos tiltas“ gavo UAB „Akmens takas” generalinio direktoriaus Donato Undžio atsakymą:
„Smilčių g. 61. Palangoje vykdomi stogo remonto darbai. Statybų leidimo remonto darbams nereikia, o su p. Nijole Štariene jokių konfliktų mes neturime. Prieš pradėdami visus darbus, buvome nuvykę pas p. Nijolę Štarienę susiderinti darbus ir terminus, kad nesukeltumėme kaimynams nepatogumų."