Senojo miesto vietoje esančiame klebonijos kieme aptikta archeologinių radinių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-10-23
Peržiūrėta
1695
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šurfe 11 archeologai rado pusę žalvarinės išgaubto pjūvio ornamentuotos apyrankės. V. Janušonio nuotr.
Šurfe 11 archeologai rado pusę žalvarinės išgaubto pjūvio ornamentuotos apyrankės. V. Janušonio nuotr.

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 76, 77, 78, 79)

 

Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII–XVIII a. radinių ir net 200–260 m. po Kristaus datuojamos apyrankės dalį.

 

Aptikta XVII–XVIII a. radinių

Kaip jau minėjome, birželio mėnesį sklype Vytauto g. 88A archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę IĮ ,,Senų senovė“ archeologai ištyrė dvylika šurfų.

Palangos miesto istorinės dalies ir senojo miesto vietos sklype Vytauto g. 88A archeologinių žvalgomųjų tyrimų paveldosauginėje pažymoje rašoma, jog tiriant šurfus archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptikta. Grunto sluoksniai maišyti iki pat įžemio, kur rasta ir XX a. dirbinių.

Tačiau beveik visuose tirtuose šurfuose aptikta pavienių archeologinių radinių, datuojamų XVII–XVIII a.: keramikos (žiestų indų ir plokštinių bei karnizinių koklių, ornamentuotų augaliniu ir geometriniu ornamentais bei dengtų žalia ir mėlyna glazūromis ir puodyninių koklių kaklelių šukių), šautuvo skiltuvo titnagas, kalvio darbo vinių, žalvarinis žvangutis, alavinis karolis(?), langų stiklo ir stiklo indų duženų, alavinis butelio kamštis bei kitokių vėlyvesnių dirbinių ar jų dalių (geležinių grotelių dalis su angelėliu, apkalėlis-ženklelis, rašymo lentelių šukių ir kt.).

 

III amžiaus apyrankės fragmentas

Ypatingas radinys aptiktas 11 šurfe, kuris buvo iškastas į šiaurę nuo dabartinės klebonijos pastato.  Čia archeologai rado pusę žalvarinės išgaubto pjūvio ornamentuotos apyrankės, kurios trūkstamas galas lyg nudegęs ar korodavęs.

Apyrankės lankelis – plokščias, išgaubtas ir ištisai ornamentuotas. Ji datuojama romėniškuoju laikotarpiu (senojo geležies amžiaus viduriu – apie 200–260 m. po Kristaus).

Pažymėtina, jog tokios apyrankės, sprendžiant iš archeologinių duomenų, buvo paplitusios beveik tik vakarų Lietuvoje.

Labiausiai panašios į Palangoje aptiktą papuošalo dalį dvi apyrankės rastos Kretingos rajono Rūdaičių  kapinyno kape Nr. 59. Minėtųjų apyrankių lankelių galuose yra po du įkirstų rombų laukelius, kurie vienas nuo kito atskirti skersinėmis linijomis, o aptiktosios 11 šurfe – trys (toliau, lankelio viduriu eina akučių ir eglutės išilginių linijų ornamentas). Tikėtina, jog apyrankė yra iš čia esančio ar jau sunaikinto to meto kapinyno arba atsitiktinai į šią vietą pateko iš to paties laikotarpio kito, žinomo, buvusio įkurto jau kitoje Rąžės upės pakrantėje. Taip pat gali būti, kad apyrankė priklauso to meto gyvenvietei, kurios pėdsakų tiriant šurfą neaptikta. Be to, tame pačiame šurfe rastas labai korodavęs geležinis dirbinys, kurio paskirties nebeįmanoma nustatyti.

Vykdant geologinius tyrimus, smėliu užpustytų ir būdingų senovės gyvenvietėms grunto sluoksnių neaptikta.

 

Reikės detalių tyrimų

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui bei Palangos parapijai 2014 m. birželio 10 dieną pateiktoje Palangos miesto istorinės dalies ir senojo miesto vietos sklype Vytauto g. 88A archeologinių žvalgomųjų tyrimų paveldosauginėje pažymoje rašoma, jog kai kuriose sklypo vietose dar reikės atlikti tiek archeologinius žvalgymus, tiek detalius tyrimus.

Kadangi tiriant Palangos parapijos sklype beveik visuose archeologiniuose šurfuose aptikta pavienių archeologinių radinių, būtinas šioje vietoje vykdomų statybų ir inžinerinių tinklų tiesimo vietų žemės darbų archeologinis žvalgymas.

11 šurfo, kuriame rastas ankstyvas vertingas archeologinis radinys, aplinkoje projektuojamo tiesti elektros kabelio vietoje reikia atlikti archeologinius detaliuosius tyrimus – maždaug po 10 metrų į rytus ir vakarus nuo ištirto šurfo 11 vietos. Tyrimų apimtys bus derinamos su Moksline archeologijos komisija.

 

(Bus daugiau)

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Neseniai pradėto rekonstruoti senojo Kretingos miesto parko istorija siekia beveik 100-metį. Istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, Kretingos dvaro Vaitiškių 21 ha sklypas miestui atiteko 1925 m. Žemės reformos komisijai jį suvalstybinus.


Savivaldybės kieme esančiame pastate dar šiais metais įsikurs Socialinių paslaugų centras. Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, tai išspręs ne vieną problemą, su kuriomis iki šiol susiduria į Socialinių paslaugų centrą besikreipiantys neįgalūs ar vyresnio amžiaus kurorto gyventojai. Šiuo metu dalis Palangos miesto socialinių paslaugų centro paslaugų...


Miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį prašydamas Palangos miesto savivaldybei perduoti valstybei priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise valdomą pastatą, esantį Savivaldybės kieme. Jei Vyriausybės sprendimas bus palankus, šiose patalpose neilgai trukus įsikurs Socialinių...


Antrą kartą švenčiamame Palangos miesto gimtadienyje, šiais metais išsiliejusiame į beveik dvi savaites truksiančią reginių pynę, antrąkart palangiškiai ir miesto svečiai sukviesti į vadinamą „Suneštinį muziejų“ – improvizuotą paskaitomis palydėtą parodą Palangos viešojoje bibliotekoje, eksponatus jai nešė ir patys...


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII–XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII-XVIII a....


Iškart dviejų kultūros paveldo vertybių – Palangos miesto istorinės dalies bei Senojo miesto – teritorijon papuolančiame Palangos parapijos namų Vytauto g. 88A sklype vasarą triūsę archeologinius žvalgomuosius tyrimus atlikę archeologai, nors daugumoje šurfų archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptiko, beveik visur rado pavienių XVII–XVIII a....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius