Stintos nyksta? Specialistai ramina – kelti panikos neverta

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-01-25
Peržiūrėta
1799
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žvejų didžiausias malonumas žiemą – stintos, tačiau kasmet sukeliama vis didesnė „nerimo banga“ dėl jų mažėjimo. Žvejai į krantą grįžta nusivylę, su menku laimikiu, keikdami visus, tačiau kaip patikino Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Arvydas Švagždys, visuomet visi kaltina vieni kitus, nors priežasčių, kodėl stintų pagaunama mažiau yra ne viena. „Vieno kalto nėra“, - teigė specialistas. Visgi, prognozės kelia optimizmą, ir atrodo, stintų šiemet gali būti kur kas gausiau nei praėjusiais metais.

 

Žvejai nusivylę

Pastaruoju metu lietuviškomis stintomis mėgautis ne kiekvienas ir turėjo galimybę, nes dažniausiai buvo prekiaujama atgabentomis iš Latvijos. „Pirmadienį buvom jūroje, bet net netraukiau tinklų, stintų nėra, tik ruoniai duodasi“, - papasakojo Šventosios žvejys Vytautas Grišinas, vildamasis, jog šventei „Palangos stinta“ gal pavyks visgi prigaudyt žuvų. Pasak jo, stintoms išties ir vanduo palankus, ir oro sąlygos geros, tačiau kol kas jos nedžiugina.

 

Populiacijos svyravimai

Praėjusiais metais, Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo duomenimis, stintų buvo pagauta 17 tonų, tai pats mažiausias skaičius per 10 metų. Pavyzdžiui, 2000 metais – 131 tona stintų, 2001 – 135 tonos, 2002 – mažiau, 87 tonos, o 2003 metais rodiklis vėl pakilo, jų pagauta jau 197 tonos. Kitais metais pagautų stintų skaičius dar išaugo, jis siekė 281 toną, o 2005 – vėl nukrito (164 tonos). 2006 metais jų suskaičiuota buvo 134 tonos. Nuo 2007 metų stintų skaičius sumažėjo, tais metais jų buvo užfiksuota vos 55 tonos, 2008 – 65 tonos, o 2009 – vos kilstelėjo iki 107 tonų. „Stinta yra trumpaamžė žuvis, jai būdingi populiacijos svyravimai“, - teigė T.Zolubas. Šiųmetiniai skaičiai dar nėra tiksliai žinomi. „Žvejai teisybės nesako, kiek iš tiesų pagauna. Mėgėjai, pagavę mažų, giriasi, jog pagavo didelių, o profesionalūs sako atvirkščiai, kad nieko nepagavo“, - pajuokavo A.Švagždys.

 

Lemia gamtos sąlygos

Tai, jog praėjusiais metais buvo ypatingai jaučiamas stintų stygius, Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas A.Švagždys paaiškino, jog visgi daug prisidėjo netinkamos gamtos sąlygos. Pernai žiema buvo labai šalta ir tokia temperatūra laikėsi kone iki kovo mėnesio, o tai nepagelbėjo stintų migracijai. Šiemet oro sąlygos, atvirkščiai, yra labai palankios stintų žvejybai, jų migracijai. „Jei ir šiemet nepasirodys, tuomet jau reiktų imtis radikalių priemonių jas saugant“, - patikino A.Švagždys.

 

Žvejoja be draudimų nerštavietėse

Kaip papasakojo Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas Šarūnas Toliušis, ypatingai stintų populiacijai kenkia grobuoniška žvejyba nerštavietėse, tačiau dėl to niekas nepriima jokių sprendimų ir žuvys gaudomos be jokių draudimų toliau. „Natūralu, žiemą žvejams stintų žvejyba yra pagrindinis šaltinis, tad jie ir telkia savo pastangas“, - kalbėjo Š.Toliušis, atskleidęs, jog visgi baimintis dėl visiško stintų išnykimo nėra reikalo. Pasak jo, gamta „susitvarko“ pati. „Kas didesnį poveikį daro stintų populiacijai nėra aišku, klimatinės sąlygos ar žmogus“, - pakomentavo Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas.

Priežasčių yra daug

„Pradėjo sakyti, kad stintos nyksta priekrantėj, nes jos išgaudomos kitų žvejų grupių, įsikūrusių Nemuno žemupy, bet taip visada buvo, vienos žvejų grupės kaltina kitas“, - tikino A.Švagždys. Pasak jo, pastebėta, jog trumpėja ir stintų ilgis, kurios atplaukia į žemupį – vidurkis būdavo 16-18 centimetrų, tačiau vienu centimetru sumažėjo. Žvejai, pasak specialisto, ypatingai taikosi į pačią stambiausią stintą, o tai yra patelė, todėl pasekmės atsiliepia visai populiacijai.

„Pastaruoju metu ypatingai pagausėjo mėgėjų žvejų, ko anksčiau nebūdavo“, - dar vieną priežastį įvardino A.Švagždys. Pasak jo, dabar žvejoti palankios visos sąlygos – pritaikyta apranga, leidžianti ilgai išbūti ant ledo, daugelis dabar yra motorizuoti, pabrėžęs, jog neabejotinai intensyvumas yra kelis kartus padidėjęs, o ir žmogaus poreikis kaskart vis auga.

Žmogaus įtaka visuomet gamtai – ryški, tačiau ir pati gamta lemia populiaciją. Pavyzdžiui, kaip paminėjo vyriausiasis specialistas A.Švagždys, didžiulę įtaką stintoms daro pavasaris.

„Stinta yra labai greita žuvis, per dieną ji nuplaukia 5-10 kilometrų, o per Kuršių marias ji perplaukia per 3-4 dienas“, - konstatavo A.Švagždys.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga po metų pertraukos vasarį kvies į tradicinę stintų šventę, tuo metu Kuršių nerija nusprendė, kad „Stintapūkis“ kaip ir pernai nevyks.


Paskelbti konkursai į karjeros valstybės tarnautojų Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus (vyresniojo patarėjo) pareigas.


Gerbiami policijos pareigūnai, esate tikri Angelai sargai – tarsi nematomi, tačiau visuomet būnantys šalia ir prireikus ištiesiantys tvirtą pagalbos ranką.


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Lapkričio 30-ąją, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. Palangos tarp nominančių nėra, tačiau PT primena, kad 2017 metų vasarą už indėlį plėtojant tarptautinius santykius bei propaguojant europines vertybes Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Palangai skyrė jau trečiąjį...


Ar tikrai visi suvešėję, nuo vasaros žaros praeivius šešėliu apsaugantys medžiai Žvejų gatvėje yra sukirmiję ir ligoti? Nors gatvės rekonstrukcijoje medžių iškirtimas nėra numatytas, pakako medžiais nepatekintų šios gatvės kelių dešimčių gyventojų prašymų savivaldybei, kad miesto komunalininkai trečiadienį pradėtų mosuoti pjūklais ir versti...


Jubiliejinė, dešimtoji šventė „Palangos stinta“, kaip ir tikėtasi, į Palangą priviliojo itin gausų svečių būrį. „Palangos stinta“ tampa vienas iš svarbiausių šalies įvykių žiemą, ir tai džiugina. O gausus į šventę susirinkusiųjų skaičius rodo, kad ne tik „Palangos stinta“, bet ir pats Palangos miestas žiemos metu kasmet...


   „Oho, kokia galybė žmonių!”, „Žmonių – kaip karščiausią vasaros dieną“, „Rekordinis lankytojų skaičius“, „Visai kaip Kinijoje“, – tokius ir panašius apibūdinimus buvo galima girdėti praėjusį šeštadienį pagrindinėje kurorto promenadoje, kurioje, sausakimšoje kaip stintų statinėje...


Ar nepritrūks Stintų šventėje... stintų? Praėjusią savaitę vietos žvejai dėl šąlančios jūros buvo priversti ištraukti tinklus bei persikelti į Kuršių marias. Šventės organizatoriai tikisi, kad pasikeis vėjo kryptis ir galbūt nupūs ledus, kad vietos žvejai kitam savaitgaliui galėtų parūpinti Baltijoje sugautų stintų.   Tikisi palankesnio oro...


Žvejų didžiausias malonumas žiemą – stintos, tačiau kasmet sukeliama vis didesnė „nerimo banga“ dėl jų mažėjimo. Žvejai į krantą grįžta nusivylę, su menku laimikiu, keikdami visus, tačiau kaip patikino Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Arvydas Švagždys, visuomet visi kaltina vieni kitus, nors priežasčių, kodėl stintų pagaunama mažiau yra ne viena. „Vieno kalto nėra“, - teigė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius