„Svarbiausia – išmokyti žmogų pasirūpinti savo širdimi“

Toma TRANIZAITĖ, 2010-09-26
Peržiūrėta
2003
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

1999 metais Pasaulinė širdies federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline širdies diena. Ši šventė švenčiama 90 – yje pasaulio šalių, jos metu vyksta įvairūs renginiai, akcijos, skatinantys žmones labiau rūpintis savo sveikata ir daugiau dėmesio skirti širdžiai. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto padalinyje Palangoje, kardiovaskulinės reabilitacijos skyriuje jau 16 metų dirbanti gydytoja kardiologė Vaidutė Gelžinienė mano, jog per tuos 11 metų, kai organizuojama ši diena, jau yra padarytas didelis darbas – visuomenė tapo geriau informuota apie širdies ir kraujagyslių ligas bei būdus, kaip jų išvengti.

„Tai tiesiog yra gera ir įdomi specialybė“

Kardiologės profesiją pasirinkusi moteris nesigaili: „Pasirinkau, nes tai yra įdomi specialybė. Sergamumas širdies ligomis yra labai paplitęs, tai visada buvo aktualu. Daugiau nei pusė visų ūmių, ankstyvų mirčių atvejų įvyksta būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Baigusi Medicinos universitetą, iškart atvažiavau dirbti čia ir iki šiol dirbu šioje klinikoje. Mūsų darbo pagrindinė sritis yra kardiologinė reabilitacija bei širdies ligų prevencija. Kuo daugiau žmogus turi informacijos, tuo jam pačiam yra lengviau. Žinojimas daug duoda. Taigi visas mūsų kolektyvas stengiasi, kad žmonės, būdami šioje įstaigoje, kuo daugiau sužinotų apie savo ligą, būdus kaip pagelbėti pačiam sau bei apie medikamentinį gydymą“, - apie savo darbo specifiką pasakoja moteris.

Gydytoja džiaugiasi, kai mato, kaip pacientai laikosi jos duotų nurodymų, patys noriai deda pastangas: „Labiausiai mano darbe žavi tai, kai matai efektą, kada žmogus pats pradeda rūpintis savo sveikata. Kai ateina po kažkokio buvusio susirgimo numetęs viršsvorį, reguliuoja savo kraujo spaudimą, laikosi nurodytos dietos. Pats jaučiasi geriau bei pamato, kiek daug įtakos turi savo sveikatai“.

Kardiologė pastebi, jog lyginant su keletu praėjusių metų, širdies ir kraujagyslių susirgimų daugėja, ligos „jaunėja“: „Sulaukiame labai įvairaus amžiaus pacientų, ir 20 – mečių, ir 30 – 40 – mečių. Aišku, manoma, jog širdies ligos yra būdingiausios vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau yra pakankamai ir jaunų ligonių. Pasak jos, dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu širdies plote, padidėjusiu kraujo spaudimu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje.

  Daug kas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo: padidėjęs kraujospūdis, stresas (jis tiesiogiai nėra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika) skatina rūkymą, neteisingą mitybą. Rizikos faktoriai tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kuri mus supa, todėl labai svarbu, kad ar tai yra namai, ar darbo vieta, bet kad tai būtų vieta be įtampos. Šiųmetės širdies dienos tikslas kaip tik yra orientuotas į sveikos aplinkos darbo vietoje sukūrimą“, - pasakoja gydytoja V. Gelžinienė.

Profilaktikos programa padeda užkirsti kelią ligai

Nors širdies ligos kamuoja ir gana jauno amžiaus žmones, bet dėl geresnių diagnostinių galimybių šias ligas pavyksta nustatyti anksčiau. Be to, žmonės ir patys per daug nelaukia – dažnas eina pasitikrinti profilaktikos sumetimais. „Iš tikrųjų, dabar žmonės ateina anksčiau, daugelis netgi neturi nusiskundimų, bet jie ateina pasitikrinti profilaktiškai. Mes turime profilaktikos programą „Sveika širdis“, net jeigu žmogus nieko nejaučia, mes įvertiname širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Įvertiname pagrindinius rizikos faktorius, sudarom programą, kaip tam žmogui padėti, patariame ką daryti, kad kiek įmanoma ilgiau išvengtų ligos. Pacientai tikrinasi ne tik pas mus, bet ir pas savo šeimos gydytojus“, - apie profilaktiką kalba V. Gelžinienė.

Pasak gydytojos, mūsų širdžiai labiausiai kenkia: nejudrus gyvenimo būdas, neteisinga mityba, rūkymas, antsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas, stresas. Išties kiekvienas galime sau padėti ir labiau pasirūpinti svarbiausiu mūsų kūno organu – širdimi. Gydytoja kardiologė trumpai nusako svarbiausius dalykus, kurių kiekvienam reikėtų pradėti laikytis, norint užkirsti kelią širdies ligoms: sveikai maitintis (per dieną bent 5 kartus valgyti vaisių ir daržovių, vengti riebaus ir sūraus maisto); judėti – bent 30 minučių per dieną skirti fiziniam aktyvumui; nerūkyti – pasak gydytojos, reikėtų rūpintis ir savo darbo aplinka, žiūrėti, kad joje nebūtų rūkoma, nes pasyvus rūkymas kenkia taip pat, kaip ir aktyvus; vengti viršsvorio, t.y. stengtis palaikyti mažesnį svorį, nes šis sudaro sąlygas mažesniam kraujospūdžiui; žinoti savo sveikatos rodiklius – tai galima padaryti apsilankius pas savo šeimos gydytoją, kuris pamatuotų kraujo spaudimą, cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, pilvo apimtį bei paskaičiuotų kūno masės indeksą (KMI); mažinti alkoholio vartojimą; rūpintis savo darbine aplinka – stengtis vengti stresinių situacijų; sportuoti – pasak V. Gelžinienės, tai neturėtų būti suprantama tik kaip nuėjimas į sporto salę – galima atvažiuoti į darbą dviračiu arba ateiti pėsčiomis, jei yra laiptai – lipti laiptais, o ne naudotis liftu, galų gale, galima išnaudoti pietų pertraukai skirtą pusvalandį ir išeiti į lauką, pasivaikščioti, įkvėpti gryno oro – sveikatai išties bus didelė nauda, - sako gydytoja kardiologė.

Tikslas – išmokyti žmogų patį pasirūpinti savo širdimi

Psichofiziologijos ir reabilitacijos klinikoje pacientams yra nustatomi rizikos faktoriai, po nustatymo atliekama kiekvieno riziką keliančio faktoriaus korekcija. „Koreguojant rizikos veiksnius, galima išvengti daugelio širdies ligų, kurios dažnai kyla pačiame darbingiausiame žmogaus amžiuje – iki 70 metų amžiaus“, - sako gydytoja. Kadangi čia yra įsikūręs ir reabilitacijos skyrius, „žmonės čia atvažiuoja po miokardo infarktų, po širdies operacijų, krūtinės anginos priepuolių ir kurį laiką pas mus gydosi – nuo 12 iki 20 dienų, kartais ir kiek ilgiau, priklauso nuo žmogaus būklės“, - teigia kardiologė.

Kalbant apie nemedikamentinį gydymą, reabilitacijos skyriuje yra taikomos įvairios procedūros:

„Mūsų klinikoje, kadangi tai yra reabilitacijos klinika, pirmas dalykas – kineziterapija (mankšta, fizinis aktyvumas). Pacientai skatinami išmoktus pratimus atlikti ir sugrįžus namo, nepamiršti kiekvienam individualiai pritaikyto fizinio krūvio. Taip pat svarbu dieta – kartus su ligoniais turime paskaitas, diskusijas apie sveiką gyvenimo būdą, dietą. Taikomi relaksaciniai užsiėmimai – žmonės mokomi atsipalaiduoti, reguliuoti savo stresą. Žinoma, reabilitaciniu laikotarpiu pacientams yra taikomos tiek procedūros, tiek medikamentinis gydymas. Stengiamės, kad žmogus gautų visą informaciją apie vartojamus vaistus, žinotų, kiek, kada ir kokį laiko tarpą juos vartoti“, - kalba pašnekovė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis nori atkreipti dėmesį į vieną dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligas.


Besiruošdami Kalėdoms ir Naujųjų sutikimui tikimės tik gerų akimirkų ir negalvojame, kad tiesiai nuo švenčių stalo galime atsidurti ligoninėje. 


Gruodžio pradžioje minima Tarptautinė neįgaliųjų diena (gruodžio 3). Tą dieną raginama atidžiau pažvelgti į negalią turinčių žmonių situaciją ir vaidmenį visuomenėje.


Palangos kurorto muziejus prisijungia prie Lietuvoje lapkričio 15–21 dienomis vykstančios Suaugusiųjų mokymosi savaitės surengdamas seminarą suaugusiems „Kaip rūpintis savo psichine sveikata“.


Vėžys – viena dažniausių ligų Europoje, nusinešanti daugelio žmonių gyvybes. Kasmet rugsėjo 15 d. minima Tarptautinė prostatos vėžio diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į dažniausią vyrų onkologinę ligą Lietuvoje. 2014 m. prostatos vėžiu sirgo 300 vyrų, o prevencine programa, kuri yra nemokama, pasinaudojo tik 29 proc. Moterys apie sveikatos problemas linkusios...


„Šie metai mums visiems turėtų būti gana optimistiški. Itin palankūs jie bus tiems, kurių vertybės susijusios su šeima, kurie vertina gerus tarpusavio santykius, o taip pat kūrybingiems žmonėms – norintiems tobulėti, tiems, kurie klauso savo širdies ir dirbantiems darbą, nuo kurio ta širdis dainuoja“, – taip atėjusius 2014-uosius...


Jau nebe pirmus metus kalbama apie magnetinių audrų poveikį žmogaus sveikatai, net pasvarstoma, kad apie artėjančias magnetines audras vertėtų pranešti skelbiant orų prognozes, – tada žmonės galėtų joms pasiruošti. Kas tos magnetinės audros, ar tikrai ir kaip į jas reaguoja žmonės, kalbamės su Palangoje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos...


Ką darote vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus? Lažinuosi, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų atsakytų: griebiuosi vaistų. Tačiau, ar kada susimastėte, jog neužkrečiamų ligų galima išvengti pradėjus sveiką gyvenseną: grūdinimusi, padidinus fizinį aktyvumą bei pakoregavus mitybos racioną. Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas palangiškis Dainius Kepenis...


„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“

Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 14 | Rubrika: Miestas

Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...


1999 metais Pasaulinė širdies federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline širdies diena. Ši šventė švenčiama 90 – yje pasaulio šalių, jos metu vyksta įvairūs renginiai, akcijos, skatinantys žmones labiau rūpintis savo sveikata ir daugiau dėmesio skirti širdžiai. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto padalinyje Palangoje...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius