Thomas Larssonas: „Kai apsilankiau Šventosios uoste, pasijutau, lyg jau būčiau čia buvęs praėjusiame gyvenime“

Šiuo metu Palangoje vieši Palangos miesto Garbės pilietis, Švedijos Simrishamno miesto gyventojas, buvęs pedagogas Thomas Larssonas su žmona Gunilla. Šio vizito metu planuojamas svečių susitikimas su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi, taip pat susitikimas su Tarybos nariu Remigijumi Kirstuku, kuris aprodys Palangos ligoninę, bus kalbama apie bendradarbiavimą atvežant labdarą (įvairią įrangą ir kitą ligoninei reikalingą inventorių). Svečiai aplankys neįgalius vaikus Palangos dienos centre, susitiks su etnografinio ansamblio „Mėguva“ vadove Zita Baniulaityte ir audėjomis, kurioms Larssonai atvežė nedideles stakles.

Atvyko su pedagogais
T. Larssono draugystė su Palanga skaičiuoja jau ne pirmą dešimtmetį. Viskas prasidėjo 1997 metais, kai dabartinis Garbės pilietis pirmą kartą atvyko į Palangą su Simrishamno miesto pedagogais. „Atvykome į Palangą ketvirtadienį, buvo spalio pabaiga, Palangoje snigo, buvo darganotas oras. Turėjome tuomet galimybę aplankyti Kauną ir Vilnių. Šie miestai paliko labai didelį įspūdį“, – prisiminė svečias. Pasak T. Larssono, tuomet jis atkreipė dėmesį, kad keliais, esančiais šalia kaimų, gyvenviečių, žmonės vaikšto neprisisegę atšvaitų. „Tuomet ir kilo idėja nupirkti daug atšvaitų ir atvežti į Palangą. Savo šalyje nupirkau 1200 įvairių formų ir spalvų šių šviesą atspindinčių daiktų, atvežiau juos į Palangą ir išdalinau vaikams mokyklose“, – prisiminė pašnekovas. Vėliau tas pirmasis vizitas paskatino Švedijos gyventoją naujiems žingsniams: kadangi Simrishamnas ir Palanga yra miestai-dvyniai, T. Larssonas kalbino kolegas atvažiuoti į Palangą, siūlė jiems susipažinti su kurorto socialine rūpyba, bendra situacija ir atvyko čia drauge su kolege. Šie du miestai bendrauja jau nuo 1991 metų.

Svajojo nuo vaikystės
Iki lemtingojo vizito dirbęs mokytoju ir labdara neužsiėmęs T. Larssonas aplankyti mūsų šalį svajojęs jau labai seniai. „Mano istorija prasideda nuo penkerių metų amžiaus. Jau tada, būdamas dar vaikas, supratau, kad turiu aplankyti šalį, esančią Baltijos jūros krašte. Žinojau apie tą šalį. Kai suaugęs apsilankiau Lietuvoje, supratau, kad mano svajonė išsipildė“, – kalbėjo svečias.
Kurorto Garbės pilietis prisipažino, kad, viešint mūsų šalyje, jį apėmė savotiškas dejavu – atvykęs čia svečias pasijuto kaip namuose, nebuvo svetimumo jausmo. Tai buvę netikėta. „Kai apsilankiau Šventosios uoste, kurį sugriovė švedų armija, pasijutau, lyg jau būčiau čia buvęs praėjusiame gyvenime“, – prisiminė Simrishamno gyventojas ir pridūrė, jog jį sužavėjo lietuvių nuoširdumas ir todėl panoro pratęsti tą bendravimą.

Pakvietė „Bočius“
1997 m., kai pirmą kartą apsilankė mūsų krašte, T. Larssonas susipažino su kolektyvu „Bočiai“, jų vadove ir pakvietė atvykti kolektyvą į Švediją koncertuoti. „Bočiai“ kvietimą priėmė, koncertas T. Larssono šalyje įvyko. „Toje vietoje, kur aš stovėjau būdamas penkerių, šalia jūros priešais Palangą, koncertavo „Bočiai“ – štai toks gražus momentas“, – dar vieną įdomų sutapimą prisiminė svečias.
Pasiteiravus, ar domisi lietuvių papročiais, folkloru, Švedijos gyventojas buvo truputį nustebęs dėl tokio klausimo, kadangi jam tai pasirodė savaime suprantamas dalykas. „Mes su žmona jaučiamės kaip lietuviai. Kai išgirdau liaudies melodijas, tradicijas, buvau sužavėtas jų puoselėjimu“, – neslėpė T. Larssonas. Vyras prisipažino, kad jam, kaip ir kitiems švedams, labai tinka ir patinka lietuviška virtuvė. „Mes su žmona sutikome čia geriausius draugus gyvenime. Traukia atvykti pas jus po kelis kartus per metus“, –atviravo Palangos Garbės pilietis.

Kontaktų ratas plėtėsi
Graži švedo draugystė su Lietuva nesibaigė, – priešingai, ji nuolat vystoma ir palaikoma. Vasarą į Palangą atvyksta daug žmonių. Jie svečiui papasakoja apie kitus miestus, atsiranda naujų pažįstamų –ratas plečiasi po visą Lietuvą. T. Larssonas daug bendrauja, domisi mūsų tradicijomis. Pažįstamų sąrašas nuo 1997 metų keitėsi, nes jame atsiranda vis naujų žmonių, yra ir jau išėjusiųjų. „Yra tokia Lietuvos-Švedijos draugija. Aš labai aktyviai dalyvauju jos organizuojamuose lietuvių-švedų susitikimuose. Ten svarstomi įvairūs klausimai dėl bendradarbiavimo. Tos draugijos dėka plėtėsi mano pažintys po visą Lietuvą. Labai gerai, kad yra galimybė susitikti tai Lietuvoje, tai Švedijoje“, – džiaugėsi kurorto svečias.

Užsiima labdara
Kalbėdamas apie Palangą, T. Larssonas teigė, jog viskas prasidėjo nuo projektinės veiklos. Jis dirbo mokytoju, o tuo metu buvo vykdoma mainų programa. Palangiškiai važiavo pas juos į Simrishamną, o Švedijos pedagogai važiavo į Palangą. Buvo keičiamasi informacija, patirtimi. Švedai, nors taip pat sėmėsi kažko naudingo iš mūsiškių, visgi daugiau padėjo.
Vėliau T. Larssonas sužinojo, kad yra 300 suolų su stalais, kuriuos ketinama išmesti. Tuomet jis pasidomėjo, ar šie daiktai negalėtų kam nors praversti. „Per draugiją sužinojau, kad Kulautuvos mokykloms jų reikia, rūpinausi, kad jos tuos suolus gautų, – pasakojo Palangos miesto Garbės pilietis ir pridūrė nuolat rinkęs panašią informaciją: būna, ligoninės išmeta joms nebereikalingą įrangą, baldus. – Per draugiją gaudavau informaciją, kam tų daiktų reikia ir organizuodavau pargabenimą į Lietuvą, gaudavau transportą. Palangoje yra „Palangos lino“ reabilitacijos centras, reabilitacijos centras „Vyturys“, pirminės sveikatos priežiūros centras. Su pastarąja buvo vykdomas projektas – reabilitacija arba slauga po nelaimingų atsitikimų. Jiems reikėjo įvairių įrenginių – kaip žmones transportuoti ir pan. Arba kitas projektas: žmonės su daline negalia negali judėti, tarkime, bet gali austi. Tai mes į Panemunę atvežėme stakles, pamokėme, kaip jomis naudotis – atsirado toks laisvalaikio užsiėmimas žmonėms. Arba, pavyzdžiui, atvykstu į Palangą, o manęs klausia: „Žmogus pateko į avariją, kaip jūs Švedijoje jį transportuojate?“ Aš nesu tos srities specialistas, bet randu tokį Švedijoje, pakviečiu jį į Lietuvą pasidalinti patirtimi, organizuoju jo kelionę“.

Atvežė kunigą
Tęsdamas mintį apie tai, kaip padeda žmonėms sutikti reikiamus specialistus, T. Larssonas sakė, jog ši pagalba neapsiriboja medicinos sritimi. „Pavyzdžiui, Šventosios klebonas Vidmantas Gricius. Organizavau kunigo atvykimą iš Švedijos. Jie domėjosi liuteronų parapija Lietuvoje. Yra įvairių sferų: švietimas, socialinė sfera, dvasinė. Klebonas mirė, bendravimas lyg ir apmirė, bet V. Gricius papasakojo, kad Šakiuose yra liuteronų bendrija, vaikų namai, paprašė pastariesiems padėti. Pabuvau tarpininkas ir projektas įvyko“, – prisiminė jis. T. Larssonas pasakojo padėjęs ir chorui „Aukuras“: „Jie buvo pakeliui į Bergeną. Kelionė – ilga, tad organizavau jiems nakvynę, padėjau suorganizuoti koncertą Švedijoje“. Jo namuose, viešėdamas Švedijoje, buvo apsistojęs ir gyvenęs ne vienas palangiškis – tokių susidarė apie 15-20 žmonių. „Palangiškis, kuris mūsų niekada neužmiršta, yra Robertas Trautmanas. Būdamas Švedijoje, visuomet aplanko, pasidomi, kaip mums sekasi“, – sakė T. Larssonas su sutuoktine.

Suteiktas Garbės piliečio titulas
Praėjusių metų gruodžio viduryje T. Larssonui buvo suteiktas Palangos miesto Garbės piliečio titulas. Ir jis pats, ir jo žmona Gunilla prisipažįsta, jog, atvykę į kurortą, čia jaučiasi kaip namuose. „Mūsų kelionė gali būti susijusi visai su kitu Lietuvos miestu, bet, atvykę į jūsų šalį, būtinai aplankome Palangą ir čia gyvenančius savo draugus“, – atviravo Palangos miesto svečiai.
„Mūsų šalyje, ją aš, be abejo, taip pat myliu, bet žmonės, būna, pažada ir neįvykdo, nepadaro to, ką žadėję. Pastebėjau, kad lietuviai – žodžio žmonės, tai man labai artima, priimtina, šia prasme čia sutikau brolius“, – šiltai apie mūsų tautiečius atsiliepė Palangos miesto Garbės pilietis.