Žemės įkaitais tapę karjero savininkai nebenori laukti valdžios malonės

Gina KUBILIŪTĖ, 2012-06-04
Peržiūrėta
1800
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 „Labai skaudu. Po daugelio metų susigrąžinau senelio žemes, kasmet už sklypą moku didžiulius pinigus, tačiau nieko jame negaliu daryti“, – tokiais žodžiais „Palangos tiltui“ apie jau penkerius metus neišsprendžiamą problemą kalbėjo Raminta Bunkienė.


 

Nesulaukia atsakymo

Dar praėjusią savaitę klausimas dėl Kunigiškių karjero, kuriame jai priklauso vienas daugiau nei dviejų hektarų sklypas, buvo nagrinėjamas kurorto savivaldybės tarybos posėdyje. Tačiau moteris iš jo išėjo nusvirusiomis rankomis.

Posėdyje buvo pateiktas paviršinio vandens telkinio, esančio žemės sklypuose Liepojos pl. 2A ir 2B, apsaugos zonų ir juostų nustatymo specialiojo plano rengimo projektas. Miesto politikai turėjo arba pritarti jam, arba atmesti. Tačiau konkretaus sprendimo taip Taryba ir nepriėmė.

„Jau balandį buvo nagrinėtas šitas klausimas. Tada buvo priimtas neigiamas sprendimas – projektui Taryba nepritarė. Teikimą perkėlė į gegužės mėnesio posėdį. Tačiau viskas baigėsi niekuo, nebuvo jokių diskusijų, atmetė ir viskas“, – piktinosi pašnekovė.


 

Kaip vaikų darželis

Anot jos, istorija tęsiasi nuo 2007 metų. Jos žodžiais, visi procesai yra vilkinami. Prieš kelerius metus ji užsisakė padaryti savo žemės sklypo detalųjį planą. Jį buvo parengusi bendrovė „Almontus“.

Bendrovės direktorius Visvaldas Pertyla taip pat piktinosi, kad iš Palangos valdžios taip ir nesulaukia konkretaus atsakymo.

„Jau antrą kartą buvo pateiktas prašymas dėl specialaus plano, tačiau jokio atsakymo negavome. Atrodo kaip vaikų darželis. Mums nieko kito nelieka kaip tik kreiptis į teismą“, – teigė bendrovės vadovas.

Anksčiau detaliajame plane buvo numatyta pastatyti nedidelį viešbutuką su kavine prie vandens. Sklypas patenka į rekreacinės paskirties zoną, todėl orientuotasi į poilsį. Didesnis dėmesys galbūt būtų skirtas Palangos oro uosto keleiviams, kad jie galėtų kur apsistoti, pailsėti. Viskas būtų užėmę apie 200 kvadratinių metrų ploto. Tačiau detalusis planas taip ir užstrigo, nes, pasirodo, pirmiausia reikia pasitvirtinti specialųjį apsaugos zonų planą.


 

Gali skųsti teismui

Sklypo savininkė R.Bunkienė taip pat teigė, kad šiomis dienomis pasitars su savo advokatu ir projektuotoju bei sudėlios visus taškus ant „i“. Ji taip pat teigė, kad greičiausiai kreipsis į teismą.

„Kasmet aš už savo žemę moku po 900 litų. Noriu pasidaryti detalųjį planą, bet negaliu, nes reikia specialaus. Bet matote kas darosi, negaunu jokio atsakymo. Ir taryba neargumentuoja, kuo remiantis atmetė teikimą“, – apgailestavo R.Bunkienė.

Šiomis dienomis, pasikonsultavusi su specialistais, ji žada imtis priemonių išjudinti susiklosčiusią situaciją. Jeigu kreipsis į teismą, tai moteris planuoja skųsti balandžio mėnesio tarybos neigiamą sprendimą dėl specialaus plano ruošimo.


 

Specialusis planas – privalomas

Projektą dėl apsaugos zonų tarybai teikusiam Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjui Svajūnui Bradūnui taip pat neaiški politikų pozicija.

„Sprendimas nepriimtas. Nebalsavo nei už, nei prieš. Kodėl – nežinau. Aš teikiau projektą, kad teisiškai viskas būtų įtvirtinta, nes tada žemės savininkai žinotų, kaip gali naudotis savo žeme, kokias sąlygas įvykdyti, kad galėtų tvarkyti krantines, jas eksploatuoti“, – kalbėjo valdininkas.

Pasak jo, vandens telkinys yra išskaidytas į du sklypus, kurie priklauso dviems privatiems asmenims, vienas jų yra minėtos R.Bunkienės.

Nebeeksploatuojamas karjeras, kurio teritorija užima apie 4 hektarus, yra dešinėje pusėje važiuojant Šventosios link. R.Bunkienės sklypas yra tuščias – vandens telkinys ir pamiškė. Kito savininko sklype yra suręsti laikinieji pastatai, kuriems netaikomi specialūs statybų reikalavimai.

Savininkai norėjo pasidaryti detaliuosius planus, kad galėtų tvarkyti savo teritorijas. Tačiau, anot pašnekovo, visiems vandens telkiniams turi būti nustatomos apsaugos zonos, tam reikalingi specialieji planai. Jam parengti reikalingas tarybos pritarimas.

„Pateikėme projektą rengti ar nerengti specialųjį planą. Tačiau taryba nepriėmė sprendimo. Išėjo taip, kad nei galima, nei negalima ruošti planą. Aš ir toliau teiksiu tarybai, kol pagaliau bus aišku, ką galima daryti“, – sakė S.Bradūnas.


 

Viešbučiui atsirasti dar per anksti

Pasak jo, šis vandens telkinio apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentas dar nereikš, kad bus galima kažką statyti.

„Čia reikia nustatyti, kokie apribojimai taikomi vandens telkiniui. Kai apribojimai bus nustatyti, tada detaliaisiais planais galima nustatyti, kas nepateko į apsaugos zonas ir ką galima pritaikyti. Kol nėra griežto apsaugos zonų nustatymo, tol nepraeis joks detalusis planas, kadangi nėra aiškių kriterijų ir nėra prasmės rengti teritorijų planavimo dokumentų“, – aiškino Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas S.Bradūnas.

Kai turės specialųjį planą, tik tada gali atsirasti teisė statyboms.

Kol kas, anot pašnekovo, savininkai gali, pavyzdžiui, naudoti vandens atrakcionus, pastatyti lieptus, elingus. Tačiau apie viešbučius kol kas nė kalbos negali būti.


 

Niekas neaišku

Palangos savivaldybės tarybos narys, teisininkas Edmundas Krasauskas teigė, kad daugelis politikų susilaikė šiuo klausimu.

Nors projektas tarybai buvo teikiamas jau antrą kartą, tačiau politikas tvirtino, kad jiems visa ši istorija yra paini ir neaiški, kad galėtų taip greitai priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

„Po posėdžio pasiūliau sklypų savininkams ateiti ir išsamiau išsiaiškinti visą šį reikalą. Nes išties mums yra daug neaiškumų. Čia gali būti visokių interesų, gi brangi žemė, pušynai, žvyras“, – sakė E.Krasauskas.

Teisininkas teigė, kad reikia išsamiau išnagrinėti visus dokumentus.

Jis svarstė, kad galbūt birželio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje vėl bus nagrinėjamas klausimas dėl šių sklypų vandens telkinio apsaugos zonų nustatymo specialiojo plano rengimo.

Jūsų komentaras:

jo 2012-06-05 15:35 (IP: 88.118.244.110)
butent kad politikai neismano nieko o kencia zmones ir taip visada, kiek kartu yra tiesiog kankinami zmones metu metus vien del instituciju ar valdininku neismanymo,

vietinis 2012-06-05 08:48 (vietinis / IP: 88.119.253.63)
Tai naivuolė moterėlė. Be kyšio nori kad jai ką nors darytų.Susižinok prie ko prilįsti, kam pamokėti iš valdančiosios daugumos ir viskas eis kaip sviestu patepta.

Taip pat skaitykite

Didžiausio šalies kurorto, Palangos, atostogautojai bei vietiniai palangiškiai jau keturias vasaras džiaugiasi beveik 70 metrų praplatėjusiais centrinių pliažų lankomiausiais ruožais, tačiau Palangos savivaldybės administracijai paplūdimių maitinimo smėliu istorija baigėsi tik praėjusią savaitę, gavus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Padedant Klaipėdos apygardos bei Lietuvos apeliaciniam...


Išėjo...  Vos prieš tris dienas, kovo 26 d., Algirdas Karačionka, buvęs ilgametis Palangos senosios gimnazijos direktorius, sutiko savo 71-ąjį gimtadienį. Deja, šiandien mus pasiekė skausmingai liūdna žinia – Algirdas mus paliko...   


Ginti Palangos baseiną nuo Konkurencijos Tarybos, kuri rekomendavo Palangos miesto savivaldybės administracijai per vienerius metus paskelbti jos valdomo miesto baseino koncesininko konkursą, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė Svetlana Grigorian nusprendė inicijuodama peticiją, kurią peticijų puslapy gali pasirašyti visi. Tačiau, teisybės dėlei, tokios iniciatyvos jau pernai, VRM...


„Palangos tiltas“ jau rašė šiandien, kovo 4 d., kad Lietuvos Statistikos Departamento (LSD) siunčiamose infografose statistika apie mirtis nuo koronoviruso Palangoje tiesiog dingo nieko nepaaiškinus. Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė, kuri persiunčia tokią LSD statistiką „Palangos tiltui“, negalėjo paaiškinti, kodėl...


Šiandien „Palangos tilto“ redakcija sulaukė liūdnos žinios – mirė vienas seniausių miesto gyventojų, 103 metų Jurgis Kuzmickas.


Daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinės nėra periodiškai valomos šlapiuoju būdu, turėtų sunerimti. Atlikę mikrobiologinius ir parazitologinius tyrimus specialistai nešvariose Klaipėdos daugiabučių namų laiptinėse aptiko žmogaus sveikatai itin pavojingų užkratų – parazitų ir bakterijų. Neabejojama, kad situacija yra panaši ir kitų miestų daugiabučių...


Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai kreipėsi į šalies Konkurencijos tarybą prašydami pradėti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės veiksmų. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų valdytojus vienijančiai organizacijai kilo pagrįstų įtarimų, kad kurorto savivaldybė galimai proteguoja savo valdomos įmonės „Palangos...


Aleksandras Jokūbauskas, naujasis miesto savivaldybės Tarybos narys, gavęs mandatą iš jos pasitraukus socialdemokratui Danui Paluckui, žodžio kišenėje neieško. Dar daugiau: praėjusioje Tarybos kadencijoje pliekė valdančiąją koaliciją ir nestokojo kritikos strėlių merui. Tačiau išskirtiniame interviu „Palangos tiltui“ žinomas miesto advokatas buvo...


Net ir akylūs miesto poltikos stebėtojai galbūt praleido vieną svarbų įvykį – Palangos miesto Taryba jau įveikė savo darbo 2015–2019 metų kadencijoje pusiaukelę. Šiandien valdančioji Tarybos koalicija ir jos pirmininkas, miesto meras Šarūnas Vaitkus vis dažniau pavarto „žaliąją knygutę“, konservatorių rinkimų programą – ar spės miestas įvykdyti...


 „Labai skaudu. Po daugelio metų susigrąžinau senelio žemes, kasmet už sklypą moku didžiulius pinigus, tačiau nieko jame negaliu daryti“, – tokiais žodžiais „Palangos tiltui“ apie jau penkerius metus neišsprendžiamą problemą kalbėjo Raminta Bunkienė.   Nesulaukia atsakymo Dar praėjusią savaitę klausimas dėl Kunigiškių karjero...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius