Žinios – vis labiau vertinama valiuta

Palangos tiltas, 2018-09-06
Peržiūrėta
1495
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žinios – vis labiau vertinama valiuta

Robertas DARGIS
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Ilgalaikės sėkmės paslaptis yra mokymasis visą gyvenimą. Nėra žmonių, gamtos apdovanotų išmintimi plačiąją prasme, – tai ateina su nuolatiniu žinių kaupimu. Garsiausias pasaulio investuotojas Warrenas Buffetas 80 proc. savo laiko investuoja į skaitymą ir mąstymą. Turtingiausias pasaulio žmogus Billas Gatesas kasmet dvi savaites skiria skaitymo atostogoms.
Siekdami padėti mūsų visuomenei prisitaikyti prie technologinių iššūkių ir žengti koja kojon su vykstančiomis permainomis, turime keisti požiūri į mokymąsi ir savęs lavinimą. Kai suvoksime, kad mokymasis yra geriausia laiko investicija, o žinios – vertė, kurią patys sau galime suteikti, tai iš esmės keisis daugelio probleminių klausimų sprendimas mūsų valstybėje. Žinių bagažą bei kritinį mąstymą turintis žmogus kitaip suvokia tiek savo, tiek valdžios pareigą valstybei ir savo aplinkai.
Dabar gyvename tame laikotarpyje, kai akivaizdžiai kinta pinigų ir žinių santykis. Garsus futuristas Peteris Diamandis šį laikotarpį jau pavadino greita demonetizacija, nes technologijos atpigina ar net padaro nemokamais brangesnius produktus ar paslaugas. Tuo pat metu žinios tampa vis vertingesnėmis. Žmonės, turintys ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius (duomenų analitikai, produktų dizaineriai, fizeoterapeutai ir t. t.), visada bus vertinami. O žmonės, užsiciklinę karjeros siekime, tik eidami tradiciniu keliu ir nekaupdami naujų žinių rizikuoja, kad ateityje juos pakeis dirbtinis intelektas. Žinios tampa nauja valiuta, kurios vertė tik auga.
Akivaizdus pavyzdys yra situacija mūsų darbo rinkoje. Nuolat girdime dviejų pusių skundus: vieni neranda darbo, o kiti – kvalifikuotų darbuotojų. Šios problemos esmė ir yra minėtas įgūdžių ir kvalifikacijų neatitikimas šių dienų poreikiams. Žinių valiutos unikalumas yra tame, kad jas nuolat pildydami, naudodami ir jomis dalindamiesi, mes jų neprarandame. Mes gauname unikalią galimybę keistis žiniomis, plėsti savo akiratį ir aplink save sukurti sociumą, kuris skatins kasdienį smegenų darbą, plės matymo ir interesų lauką.
Mūsų visuomenė, pradėjusi gyventi rinkos ekonomikoje, išsiugdė supratimą, kad pagrindinis siekis yra pinigai, kurie yra pasiekiami sunkiu darbu. Iki šiol esame paveikti suvokimo, kad žinioms įgyti yra skiriamas gyvenimo tarpsnis nuo 5 iki 23 metų, o vėliau svarbiausia gauti gerą darbą ir susitelkti į kopimą karjeros laiptais. Pasaulis per tą laiką labai pasikeitė, ir dabar svarbiausia yra atnaujinti ir kaupti naujas žinias – šio suvokimo mūsų visuomenė stokoja. Nuolatinis mokymasis yra šio amžiaus išskirtinis bruožas.
Todėl turime galvoti, kaip išmokyti mūsų visuomenę mokytis visą gyvenimą ir prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų. Akivaizdu, kad negalime tikėtis, jog didžioji dauguma, nepaisant savo amžiaus, patirties ar išsilavinimo, savo iniciatyva arba be išorinės paramos keisis, persikvalifikuos, kad eitų koja kojon su permainomis. Todėl valstybei yra būtinas platesnis mokymosi visą gyvenimą suvokimas ir sistema, suteikianti žmogui galimybes įgyti naujų žinių, keistis ir prisitaikyti.
Ir, aišku, pagrindinė valstybės investicija turi būti į žmonių mokymosi sistemą nuo gimimo iki aukštosios ar profesinės mokyklos baigimo. Pirmiausia, vaikus turime išmokyti mokytis, kritiškai mąstyti ir išugdyti gebėjimą pritaikyti gaunamas žinias įvairiuose formatuose. Švietimas ir žinios yra kiekvieno jauno žmogaus bilietas į ateitį. Pasaulis tai puikiai suvokė ir dabar sprendžia klausimą, kaip jaunam žmogui geriausia perduoti įgūdžius, kurie jiems bus reikalingi ateityje.
Pasaulinio garso mokslininkai pripažįsta, kad šiandien vaikai susiduria su „pasauliniu pasiekimų atotrūkiu“ – tai yra skirtumas tarp to, ką net geriausios mokyklos moko, ir įgūdžių, kurių jaunimui prireiks ateityje. Yra būtina vaikus paruošti permainoms, kurios ateina kartu su pasauliniu poslinkiu nuo pramonės ekonomikos į žinių ekonomiką ir rasti būdą, kaip internete išaugusius vaikus motyvuoti mokytis. Žymus JAV politikas, rašytojas, mokslininkas ir verslininkas Bendžaminas Franklinas dar XVIII a. pradžioje yra pasakęs: „investicija į mokslą visada atsiperka su didžiausiomis palūkanomis“. Praėjo trys šimtmečiai, per kuriuos jau turėjome laiko įsisąmoninti šią tiesą.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vis labiau ryškėja Šventosios uosto pokyčiai

"Palangos tilto" redakcija, 2022 07 19 | Rubrika: Miestas

Šventosios uoste įsibėgėjo šiuo metu įgyvendinamo darbų etapo – žvejybos infrastruktūros sukūrimo – darbai. 


Nuo sausio 10 dienos Palangos miesto savivaldybėje, Komunikacijos ir e. paslaugų skyriuje įsidarbino buvusi Palangos miesto laikraščio „Vakarinė Palanga“ leidėja Tamara Zaiceva. Kaip skelbiama Palanga.lt puslapyje, jos pareigos – atstovė spaudai.


Palanga keičia formatą – kratosi močiučių Palangos įvaizdžio ir vis labiau traukia darbingo amžiaus žmones bei jaunas šeimas. Taip tvirtina „Palangos tilto“ kalbinti kurorte veikiančių įmonių vadovai, kurių vadovaujamuose kolektyvuose nemažą dalį užima kitų miestų gyventojai. Didžiausią šalies kurortą kaip patraukliausią darbdavį pasirenka ne tik Kretingos ar...


Ilgalaikės sėkmės paslaptis yra mokymasis visą gyvenimą. Nėra žmonių, gamtos apdovanotų išmintimi plačiąją prasme, – tai ateina su nuolatiniu žinių kaupimu. Garsiausias pasaulio investuotojas Warrenas Buffetas 80 proc. savo laiko investuoja į skaitymą ir mąstymą. Turtingiausias pasaulio žmogus Billas Gatesas kasmet dvi savaites skiria skaitymo atostogoms.


Palangoje jau vis labiau juntamas stintų kvapas – iki jubiliejinės, penkioliktosios Stintų šventės liko mažiau nei mėnuo. Renginio organizatoriai žada – gerų, laiko patikrintų pramogų bei atrakcijų šventėje tikrai nestigs.


Abiturientė, Palangos karate kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtinė Giedrė Grigūnaitė aiškiai žino, ko gyvenime norėtų pasiekti, drąsiai renkasi labiau tarp vaikinų populiarias sritis, o sportinio meistriškumo ir ištvermės jai galėtų pavydėti ne vienas vaikinas: mergina dalyvauja karate kiokušin čempionatuose bei varžybose, kuriose sėkmingai skina...


Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2012 metų biudžetą, kuris numato tolesnes griežtas taupymo priemones. Sumažintas finansavimas ir šalies savivaldybėms. Vadinasi, teks dar labiau susiveržti ir taip suveržtus diržus. Ar Palangos įstaigos ir įmonės pasiruošusios dar alkanesnei būčiai? Kur dar galima sutaupyti? Palangos savivaldybės įmonės skėsčioja rankomis bei vienbalsiai...


Laikrodžio rodyklėms slenkant prie 2011-ųjų pabaigos, prisiminkime svarbiausius bei ryškiausius į istoriją nueinančių metų įvykius, kurie buvo svarbūs kurorto ir mūsų visų, palangiškiai, gyvenimui. Net didžiausi niurzgliai turėtų sutikti, kad Palanga 2011 – keitėsi: gražėjo, tapo mielesnė ir, svarbiausia, klojo pamatus dar didesniems kurorto projektams, kurie mūsų miesto...


„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“

Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 14 | Rubrika: Miestas

Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...


Kitais metais dar labiau veršimės diržus

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 12 12 | Rubrika: Miestas

Kitų metų planuojamas biudžetas yra 4 milijonais mažesnis nei šių metų. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Palangos miesto savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė, ateinančių metų kurorto biudžeto apimtis prognozuojama mažesnė keliais milijonais, lyginant su šiemet patvirtintu. Planuojama jo apimtis sieks apie 52 mln.litų. Jei šiemet, anot vedėjos, kurorto piniginės dydis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius