Žygimantas Mauricas: šiemet didmiesčiuose būstų kaina augo 20 procentų, o Palangoje – net 43 procentus.

„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2021-10-04
Peržiūrėta
605
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

15min.lt  nuotraukoje: Žygimantas Mauricas
15min.lt nuotraukoje: Žygimantas Mauricas

„Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau. Atsiranda įvairių pagundų, kad krizė atėjo ir beveik praėjo, bet tik nedaugelis tą krizę pajuto. Kodėl tai įvyko? Mes turėjome „K“ raidės formos krizę, aš vadinu tai „krokodilo“ krize – t. y. BVP nuosmukis buvo rekordinis išsivysčiusiose valstybėse, tačiau gyventojų pajamų augimas taip pat buvo rekordinis. Tai toks paradoksas yra, kodėl taip atsitiko? Vyriausybės ir centriniai bankai taikė beprecedentės ekonomikos skatinimo priemones“, – Būsto mugės renginyje kalbėjo Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas.

 Pasak ekonomisto, krizė sutapo ne su pajamų smukimu, o su augimu ir jis buvo labai spartus. „Lietuva nebuvo išimtis – irgi „krokodilų“ turime nemažai – BVP, nors ir smuko, gyventojų pajamos smuko tik labai nežymiai praeitų metų antrąjį ketvirtį ir dabar matome, kad jos yra dešimtadaliu didesnės. Vėlgi didžioji dalis gyventojų nejautė tos krizės, nes pajamos auga labai panašiu tempu kaip ir prieš krizę, tai gali susidaryti įspūdis, kad tos krizės ir nėra“, – sakė Ž. Mauricas. 

Anot jo, Lietuvos ekonomika išsiskiria ir tuo, kad viena iš pirmųjų ES sugrįžo į prieškrizinį lygį.

„Mus aplenkė Estija, Airija, esame 3 vietoje ES pagal ekonomikos lygį lyginant su prieškriziniu lygiu, tai yra pakankamai įspūdingas pasiekimas. Jeigu žiūrėti pagrindinius indikatorius, ar tai būtų mažmeninės prekybos apyvartos augimas, ar būtų pramonės produkcijos augimas, matome, kad Lietuva yra pirmoje vietoje ES lyginant su prieškriziniu lygiu. Reiškia, tiek perkame daug, tiek ir gaminame daug ir gerokai daugiau negu prieš krizę“, – minėjo ekonomistas.

 Ž. Maurico pastebėjimu, nekilnojamojo turto rinka net nebuvo susitraukusi, todėl tai irgi yra didžiulis paradoksas.

 „Dabar matome kainų augimo spartėjimą. JAV kainų augimas yra pasiekęs beveik 20 proc. ir tai yra rekordinis augimas per visą stebėjimo laikotarpį. Lietuvoje dar nepramušėme ir tikiuosi nepramušime 2006–2007 metų rekordų, bet metinis augimas irgi artėja prie 20 proc. – ne tik kainų augimas, bet taip pat ir sandorių skaičiaus augimas, ypač namų žemės sklypų, nes priežastis paprasta: žmonės daugiau laiko leidžia namuose ir būstas tarsi tapo pirmo būtinumo preke, nes tai yra ne tik ta vieta, kur pernakvoji ir grįžti į miestą, darbą, bet tai yra ta vieta, kur dirbi ir netgi prekiauji, nes dažniausiai užsisakai į namus prekes. Būstas tampa visa ko epicentru ir atitinkamai žmonės dėl to noriai perka tą būstą. Šita krizė buvo ypatinga tuo, kad apskritai nelėmė būsto rinkos nuosmukio daugelyje šalių“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.

 Jis pabrėžė, kad yra atvirkščia sąsaja, kai kuo daugiau karantino ribojimų, neapibrėžtumo dėl pandemijos, tuo būsto rinka yra aktyvesnė, nes žmonės visa kita meta į šoną: keliones, laisvalaikį, paslaugas ir dėmesį, tad pinigus skiria būsto įsigijimui.

 „Indėlių augimas per 2 metus, lyginant 2019 ir 2020 metų rudenį, išaugo net 36 proc. Lietuvoje. Reiškia, ta pinigų suma yra, ji niekur nedingo ir kadangi palūkanos nėra labai didelės už indėlius, galimai net ir dar bus mažesnės, kiek tai yra įmanoma, nes yra pinigų perteklius finansų sistemoje, tai tikėtina, kad dalis tų pinigų gali įsilieti į nekilnojamojo turto rinką. (...) Kadangi daugelis saugesnių investicijų generuoja labai mažą grąžą arba net nulinę ar neigiamą, tai investuotojai dabar irgi yra vienas iš pavojų, kurie gali agresyviau žengti į gyvenamojo būsto rinką. Jau dabar matome, ir fondai ateina, ir platformos įvairios kuriamos, tai gali dargi įlieti papildomai žibalo“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis atkreipė dėmesį, nekilnojamojo turto skelbimų kainų pokytis per metus visuose didžiuosiuose miestuose siekė 20 proc., o Palanga išsiskyrė dar didesniu skaičiumi – 43 proc. Ž. Maurico teigimu, tai yra tik paklausos kaina, nes nebūtinai už tokią kainą ir nuperka, tačiau viskas gal būtų gerai, jei žengtų koja kojon su kainų augimu ir kokybės augimas. 

„Kai didėja kaina, didėja pagunda sumažinti būstą, tada bendra kaina tampa mažesnė. Ta tendencija neramino jau prieš krizę ir matomai per šitą pakilimo laikotarpį gali būti, kad tas vidutinis būstas dar labiau mažės. (...) Būstų mažumas irgi nėra gera tendencija, nes Lietuvoje būsto plotas apskritai yra vienas mažiausių ES, mes lenkiame tik Rumuniją“, – kalbėjo ekonomistas. 

Kalbėdamas apie ateitį Ž. Mauricas teigė, kad 2021 metai buvo tie metai, kai ekonomika augo sparčiau nei daug kas tikėjosi, nes skatinimo pinigai įsiliejo į ekonomiką.

Lrytas.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Vienas mano draugo draugas niekaip neišsirenka kurį butą pirkti: ar 32 kv. m. ploto Palangoje, ar 100 kv. m. ploto Jūrmaloje. Kaina praktiškai tokia pati, tad reikia įvertinti kitus privalumus ir trūkumus“, – feisbuko paskyroje rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. 


„Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau. Atsiranda įvairių pagundų, kad krizė atėjo ir beveik praėjo, bet tik nedaugelis tą krizę pajuto. Kodėl tai įvyko? Mes turėjome „K“ raidės formos krizę, aš vadinu tai „krokodilo“ krize – t. y. BVP nuosmukis buvo rekordinis išsivysčiusiose valstybėse, tačiau gyventojų...


Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo...


Kai lauke šaltis nosį žnybia, skubame į namų vidų ir čiupinėjame radiatorius – ar karšti? Daliai palangiškių suskubus sausį socialiniuose tinkluose diskutuoti dėl neva didelių šilumos kainų šiemet, Palangos šilumos tiekimo įmonės, UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė turi atsakymą: „Socialiniuose...


Tačiau surašinėtojai į gyventojų namus nebeateis. Tradicinis gyventojų ir būstų surašymas, kai gyventojai surašomi juos lankant namuose, tampa istorija. Naujas būdas leis greičiau įvertinti gyventojų skaičių ir sutaupyti valstybės lėšų. Lietuvos statistikos departamentas kas dešimtmetį vykdomą gyventojų ir būstų surašymą atliks naudodamas jau sukauptus...


Karantinui pasibaigus, lietuviai neskuba grįžti į biurus ir toliau aktyviai bendrauja nuotoliniu būdu – skambučių srautas į „prieškrizinį“ lygį negrįžta ir vis dar yra 15 proc. didesnis nei prieš karantiną, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Mobiliųjų duomenų vartojimas bendrovės tinkle taip pat išlieka beveik 40 procentų...


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Numatytos beveik dvejų milijonų investicijos į miesto šilumos trasų atnaujinimą, brangesnis biokuras biržoje reikalauja didesnių miesto šilumos įmonės UAB „Palangos šilumos tinklai“ išlaidų, o šių metų ypač šiltas ruduo – itin jai nepalankus. Nepaisant to, šilumos kaina kurorte nedidės, ar ji kils nežymiai...


Šiandien Palanga didžiuojasi, kad šilumos kainą miestelėnams per kelis metus sumažino 25 procentais, karšto vandens kainą vos per metus su trupučiu – 15 procentų. Mieste šalto vandens kaina nesikeičia jau nuo 2009 metų, nors darbo užmokesčio, kuro kaštai gerokai išaugo. Šalto vandens kaina šiemet kurorte net sumažėjo 5 procentais....


Dar tik antras mėnuo, kai UAB „Palangos šilumos tinklai“ po 16 metų pertraukos iš privatininko „Litesko“ perėmė jai nuomotą miesto šilumos ūkį, tačiau karšto vandens kaina mieste jau sumažėjo net 30 procentų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius