„YouTube“ kanale atgimsta Palangos „Orbitos“ TV archyvai su Stasiu Povilaičiu, grafu Tiškevičiumi ir Kurhauzo gaisru

Agnetė Benetytė

Prieš beveik ketvirtį amžiaus Palangoje veikė kabelinė televizija „Orbita“, transliuota ir 6-uoju metrinių bangų TV kanalu aplink kurortą. Televizija fiksavo Palangos gyvenimą, žurnalistai kalbino miestui svarbius žmones, kūrė laidas apie kurorto kasdienybę. Šiandien jau istorija tapę įrašai su Stasiu Povilaičiu ar grafu Alfredu Tiškevičiumi ilgus metus pragulėję vaizdajuostėse vėl prikelti naujam gyvenimui. Po daugelio metų Žymantas Žilius nusprendė juos suskaitmeninti. Taip gimė Youtube kanalas „Palangos TV Orbita“, kuriame šiandien galima išvysti archyvinius Palangos vaizdus. Apie senųjų įrašų išsaugojimą ir virtualioje erdveje atgimstančią „Orbitą“ šiandien kalbamės su Žymantu Žiliumi.

–Kaip gimė idėja Palangoje kurti kabelinę televiziją „Orbita“ tuo metu, kai regioninė televizija dar buvo tikra retenybė?

– Idėja gimė 2001 metais Vytautui Veizbonui, kabelinės televizijos „Orbita“ direktoriui. Tuo metu atlikinėjau praktiką kabelinės televizijos tinkle, tad Vytautas pasiūlė pabandyti kompiuteriu sumaketuoti skelbimus bei juos išleisti į eterį. Tuo metu buvo retransliuojamas muzikinis ukrainietiškas kanalas, o mes kelis kartus per dieną įterpdavome savo skelbimus.

Palyginus su šiandiena, kai dirbtinio intelekto grafikos įrankiais galima kurti animaciją ir įvairius sudėtingus vaizdo sprendimus, mūsų skelbimai buvo labai paprasti – savotiški „PowerPoint“ tipo tekstai su besikeičiančiais perėjimais.

Kiek žinau, tai nebuvo pirmasis „Orbitos“ startas. Maždaug 1993 metais „Orbita“ jau veikė keletą metų – transliavo Palangos miesto aktualijų laidas, kalbindavo žymius Palangos žmones bei miesto svečius.

–Kada pirmą kartą „Orbita“ pasirodė eteryje? Kokios tada buvo emocijos?

–„Orbitos“ versija eteryje pasirodė 2002 metais – startuota siužetu apie daktaro Jono Basanavičiaus paminklo atidengimo ceremoniją. Tuomet prie komandos prisijungė Romualdas Rima, jau turėjęs darbo televizijoje patirties. Jis atsinešė didelį žinių bagažą – visus mokė kaip filmuoti, montuoti, supažindino su įvairiomis televizijos subtilybėmis.

Kūrėme laidą „Veidai“, kurioje kalbinome daugybę palangiškių. Meno žmonėms buvo skirta Vandos Juodikienės kurta laida „Smiltys“. Taip pat rengėme tiesiogines laidas miesto aktualijų tema. Kiekvieną penktadienį buvo rodoma žinių laida „Trumpai“, kurią kūrė ir vedė Virginija Spurytė.

Visi mėgavomės labai geru jausmu - dirbti įdomų kūrybinį darbą, sutikti įvairių žmonių. Buvo malonu iš draugų ar pažįstamų išgirsti, kad jie matė vieną ar kitą laidą.

–Kokia buvo „Orbitos“ idėja – ko norėjote duoti Palangos žmonėms? O gal tai buvo kanalas reklamai?

Nemeluosiu, buvo ir reklamos, tačiau pagrindinė „Orbitos“ misija, manau, buvo supažindinti palangiškius vienus su kitais – parodyti, ką žmonės daro miesto labui, kokiomis nuotaikomis gyvena Palanga ir jos bendruomenė.

–Ar sudėtinga tuo metu buvo dirbti televizijoje technine prasme? Ar pasitaikydavo trukdžių, dingusios medžiagos ir t.t.?

– Kai pradėjau dirbti, mano žinios buvo labai kuklios – mokėjau įjungti kompiuterį, pasileisti muziką per „Winamp“ programėlę, sumaketuoti skelbimą ir išjungti kompiuterį (juokiasi). Tačiau per gana trumpą laiką, padedant kolegoms, išmokau montuoti vaizdo medžiagą video redagavimo programomis, filmuoti profesionalia kamera, dirbti su studijos apšvietimu. Su garsu buvo šiek tiek lengviau, nes nuo penkiolikos metų vesdavau diskotekas Palangos klubuose ir renginiuose.

Turėjau didelį užsidegimą tam, ką dariau, o šalia buvo puikūs kolegos – tai padėjo greitai įsivažiuoti. Aišku, to meto kompiuterinė technika buvo nepalyginamai silpnesnė nei šiandien. Atsimenu, montuojame laidą visą dieną, belieka uždėti titrus, ir staiga – bac – nulūžta montavimo programa. Perkrauni kompiuterį ir liūdnai pamatai, kad nebeliko visos dienos darbo. Tada sėdi ir viską dėlioji iš naujo...

–Gal to meto televizijos komandą galima vadinti net savita „šeima“?

– Mūsų darbas buvo sudėliotas taip, kad turbūt tik man teko daugiau ar mažiau bendrauti su visais laidų kūrėjais, nes ir filmuodavau, ir montuodavau, o vakarais dar sėdėdavau prie laidų išleidimo į eterį. Tačiau, kad visi dažnai susirinktume kartu, buvo gana retas atvejis. Galbūt televizijos komandos susibūrimui tiesiog pritrūko laiko, gal ir būtume tapę tokia tikra savita šeima.

–Kuris reportažas ar laida Jums iki šiol išliko ryškiausiai atmintyje ir kodėl?

– Vienas įdomiausių reportažų buvo 2003 metais kurta laida „Vandens kelias“. Buvo labai įdomu detaliai pamatyti visą vandens kelią – nuo gręžinio iki čiaupo, o vėliau ir tai, kaip išvalytas vanduo išteka į jūrą. Patekome į vietas, kur paprastas žmogus turbūt niekada nepakliūtų.

Taip pat labai įsiminė vandentvarkos darbuotojų geranoriškumas ruošiant šį reportažą, jų kompetencija ir atsidavimas savo darbui – nuo laboratorijos darbuotojų iki inžinierių ir meistrų.

–Kokios įžymybes teko filmuoti? Kurie labiausiai įsiminė?

– Labiausiai įsiminė laidos „Veidai“ filmavimas, kurioje rodėme maestro Stasį Povilaitį, jo namuose Palangoje. Iki tol jį buvau matęs tik televizijos ekrane, todėl buvo susidaręs šioks toks stereotipas, kad jis gali būti arogantiškas. Galvojau – kas mes tokie iš mažai kam girdėtos televizijos, kad jį kalbintume? Tai kėlė nemažą įtampą, jaudinausi, kad tik viskas pavyktų, kad įrašas būtų kokybiškas ir viskas sklandžiai įsirašytų.

Tačiau vos pradėjus filmuoti supratau, koks jis šiltas ir nuoširdus žmogus. Jam pradėjus su mumis bendrauti, visa įtampa iš karto išsisklaidė.

Taip pat iki šiol atmintyje išliko 2003 metų pažintis su grafu Alfredu Tiškevičiumi.

–Ar tada supratote, kad filmuojate medžiagą, kuri po daugelio metų taps istoriniu Palangos archyvu?

– Manau, ryškiausia ir karščiausia šių laikų Palangos istorijos medžiaga buvo Kurhauzo gaisras. Filmavo Petras Usenavičius, o aš montavau. Tuo metu tai buvo sukrečiantis vaizdas ir jau tada buvo aišku, kad dega Palangos simbolis.

–Kaip nusprendėte sukauptus įrašus prikelti naujam gyvenimui Youtube kanale „Palangos TV Orbita“?

–Prieš keletą metų, Romualdo Rimos organizuotame susitikime, sutikau Vytautą Veizboną ir paklausiau, galbūt liko kas nors iš „Orbitos“ archyvo. Tuo metu Vytautas didelių iliuzijų nesuteikė – sakė, kad nelabai kas gali būti išlikę, nes vyko kraustymasis iš patalpų į patalpas ir archyvas galėjo būti dingęs.

Tačiau dar po metų ar dvejų vėl jo paklausiau, ir jis pažadėjo pasižiūrėti. Mano ir Romualdo nuostabai buvo rastas visas archyvas – toks, kokį mes ir palikome. Viskas buvo gražiai sudėta dėžutėse, su visais katalogais, kasečių numeracijomis ir sąrašais.

Vis dėlto džiaugtis buvo anksti – nebuvo aišku, kaip laikas galėjo paveikti magnetines juostas. Tačiau kasetę po kasetės suvedinėjant į kompiuterį paaiškėjo, kad jos išlikusios visiškai nepažeistos arba pažeistos tik minimaliai.

Man visa tai buvo labai svarbu, nes norėjosi išsaugoti medžiagoje žmones, kurie filmavosi prieš daugiau nei 20 metų – kad jie išliktų atmintyje, o jų vaikai, anūkai, draugai ir pažįstami dar kartą turėtų galimybę pamatyti tą laikmečio istoriją.

–Kas Jus labiausiai stebina šiandien žiūrint senus „Orbitos“ reportažus?

–Daug dalykų stebina – per tuos metus tikrai daug kas pasikeitė. Žiūrint senuosius reportažus, labiausiai įspūdį palieka žmonės ir to meto aktualijos.

–Jei šiandien vėl reikėtų kurti „Orbitą“ nuo nulio, kokia ji būtų šiuolaikiniame Youtube ir socialinių tinklų pasaulyje? O gal taip ir bus? 

– Niekada nesakyk „niekada“. Jei fantazuotume, „Orbita“ šiandien „YouTube“ platformoje būtų labai panaši į anuometinę, tik su šiuolaikinėmis technologijomis – gerokai kokybiškesnė ir stipresnė vizualiai.

Romualdo Rimos surengtame draugų susitikime dalyvavo ir Vytautas Veizbonas, ir Žymantas Žilius. Romualdo Rimos nuotrauka

Žymantas Žilius. Asmeninio albumo nuotrauka