A. Mončio muziejuje – „antikanoniniai“ Valdo Ozarinsko „Filtrai“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-12-15
Peržiūrėta
1654
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

V. Ozarinsko (centre) parodą pristatė L. Turauskaitė ir R. Rastauskas.
V. Ozarinsko (centre) parodą pristatė L. Turauskaitė ir R. Rastauskas.

„Nuo šiandien, Valdui Ozarinskui sutikus kuruoti parodų ciklą, Antano Mončio namuose-muziejuje prasideda naujas etapas, truksiantis du metus“, – šeštadienį V. Ozarinsko parodos „Filtrai“ atidarymo metu kalbėjo rašytojas Rolandas Rastauskas, pridūręs, jog šioje parodoje nebus „atvirukų“, nebus „glamūro“ – žiūrovą autorius kviečia pažvelgti į save patį. O tai nėra lengva...

Pasižiūrėti į save
Į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams iš Palangos, Klaipėdos ir dar toliau A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė priminė, jog šiemet, muziejui švenčiant 15 gyvavimo metų sukaktį, vyko konferencija, kurios pavadinime iškeltas klausimas: „Kas toliau?“. Į šį klausimą ir atsako architekto V. Ozarinsko, 1999-aisiais sukūrusio skulptoriaus A. Mončio nuolatinę ekspoziciją, paroda „Filtrai“, kuri taps įžanga į du metus truksiantį projektą „Vidurio Europos vyrų mados 2“.
Autorių, parodą ir projektą pristatęs rašytojas R. Rastauskas priminė 1996-uosius metus, kai Gdanske vyko didžiulė šiuolaikinio lietuvių meno paroda, kuri savo apimtimi buvo didžiausia ano meto modernaus meno retrospektyvinė apžvalga. Du trečdaliai joje eksponuotų darbų dabar jau tapo šiuolaikinio meno klasika. Pasak R. Rastausko, vienas pagrindinių šios parodos „figūrantų“ buvo V. Ozarinskas. Paroda Gdanske parodė daug šiuolaikinio meno krypčių, kuriomis išsivaikščiojo jos autoriai.
„Paroda „Filtrai“ kviečia pasižiūrėti į save. Ne į kažkokį gražų, glamūrinį paveiksliuką, bet būtent į save. Nėra čia „atvirukų“, nėra to, prie ko, deja, mus pratina daugelis galerijų. Žodžiu, kanonams – ne. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad A. Mončys, žvelgdamas į šią parodą, turėtų pasidžiaugti: pagaliau jūs surimtėjote“, – kalbėjo R. Rastauskas.
O pasižiūrėti į save, pasak R. Rastausko, visada yra sunku.
Visuose V. Ozarinsko kūriniuose užfiksuota data – 1989. Ką ji reiškia? Kaip sako R. Rastauskas, tie metai, 1989-ieji, lyg prieangis į tai, ką mes turime šiandien, į laiką, kuriame mes esme, kuriame mes dabar gyvename. Į tai, kuo mes tapome, kuo išlikome. Nors daugybė žmonių tiesiog neišliko...

Menas gimsta sunkiai...
„Menas gimsta sunkiai“, – atsiduso parodos autorius V. Ozarinskas, apie kurį kalbėdama 2007-aisiais, kai jam buvo skirtas 2006-ųjų metų tarptautinis Baltijos šalių šiuolaikiniam menininkui už praėjusių metų veiklą, novatoriškumą ir tarptautinį pripažinimą skiriamas „Hansabank“ meno apdovanojimas, Kumu dailės muziejaus Taline direktorė Sirje Helme sakė: „Valdo Ozarinsko kūrybos vieta yra tarp dailės, dizaino ir architektūros sričių, perkeliant į realią erdvę dokumentalizmo ir fikcijos derinį...“
V. Ozarinskas fotografijų seriją „Filtrai“, kurioje dvylika didžiulių (137x300 cm) fotodarbų, sukūrė specialiai A. Mončio muziejui. Prisipažinęs, jog yra labai dėkingas Palangai ir muziejui, „ištraukusiam“ jį ir paskatinusiam tiek parodai, tiek visam projektui, menininkas sakė, jog „Vidurio Europos vyrų madose 2“ dalyvaus tik lietuvių autoriai: „Bet ne su madomis, o su savo darbais“. Pasak V. Ozarinsko, jo kuruojamas parodų ciklas skirtas ne tik Palangai, bet visam Klaipėdos kraštui: „Suteiksime jam naujo kvėpavimo“.
Du metus truksiančiame projekte, kurio metu keliolika Lietuvos menininkų vienas po kito kas du mėnesius A. Mončio namuose-muziejuje rengs savo naujausios kūrybos pristatymus, numatomos ne tik parodos. Antai architektas Gintaras Kuginis, kūręs parodos „Filtrai“ ekspoziciją, šio projekto rėmuose pristatys leidinį „Tylioji architektūra“.
„Turime idėją aprengti A. Mončio muziejų nauju rūbu“, – intrigavo V. Ozarinskas, pirmasis iš projekte dalyvausiančių menininkų ir pasiūlęs muziejui naują rūbą.
„Filtrai“ – šiek tiek socializuotas projektas: juk kiekvienas turime savo filtrą ir savaip žiūrime į gyvenimą, – pasakojo V. Ozarinskas. – Mano darbai šiuosyk yra beveik juodi, didžiosios daugumos jų akys – užmerktos. Fotografuodamas naudojau suvirinimo darbams skirtus filtrus. Iš pirmo žvilgsnio šie atvaizdai – juodos dėmės. Bet geriau įsižiūrėjus galima pamatyti, kad toji juoda spalva nėra grynai juoda, ji – su niuansais, menkomis kitų spalvų užuominomis. Ne veltui manoma, kad juodos spalvos gradacijų yra tūkstančiai...“

Architektas ir menininkas
V. Ozarinskas gimė 1961 m. Ignalinoje. 1986 m. jis baigė Vilniaus dailės akademijos Architektūros fakultetą, yra lietuvių architektų grupės „Privati ideologija“, garsėjančios savo inovacinėmis idėjomis, įkūrėjas ir narys.
Už Lietuvos paviljono 2005 m. EXPO parodoje Japonijoje apipavidalinimą grupė „Privati ideologija“ gavo Lietuvos instituto įsteigtą apdovanojimą „LT tapatybė“, teikiamą už geriausius Lietuvos įvaizdžio formavimo projektus. Tada V. Ozarinskas pateko į geriausių pasaulio architektų penketuką.
2006 m. V. Ozarinskas sukūrė naują dizainą Vilniaus šiuolaikinio meno centro (ŠMC) fojė, paversdamas sovietmečiu pastatytų Parodų rūmų pirmąjį aukštą erdve, pritaikyta šiuolaikinių ryšių kultūrai. Šiam dizainui V. Ozarinskas naudojo daiktus ir medžiagas iš mūsų kasdieninio gyvenimo (pvz., iš pramonėje naudojamų pieno dėžių buvo padarytos lentynos ir kt.). 2007 m. V. Ozarinskas aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant naujus meninius sprendimus, skirtus viešoms vietoms ir pastatams, taip pat parengė kelis architektūrinius sprendimus meno parodoms. Jis buvo antrosios Maskvos šiuolaikinio meno bienalės tarptautinės parodos ekspozicijos dizaineris.
Architektas V. Ozarinskas taip pat yra pasaulinės parodos, 2000 m. vykusios Hanoveryje, Lietuvos paviljono autorius, Franko Zappos paminklo Baltimorėje (JAV) architektas (biusto autorius – prof. Konstantinas Bogdanas).
Architektų V. Ozarinsko ir A. Bučo bendras projektas „Juoda pagalvė“ rodytas Vilniaus ŠMC, Ciesio šiuolaikinio meno festivalyje „Experiment and Excellence“ (Latvija) ir Liverpulio bienalėje 2012 m. Tais pačiais metais parodoje „Lietuvos dailė“ (Vilniaus ŠMC) V. Ozarinskas pristatė projektą „Disko metikas Romas Ubartas meta diską į ŠMC sieną“.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugpjūčio 11-ąją, Kretingos muziejuje visuomenei pristatytas Palangos senovės gintaro rinkinys.


Liepos 13 d., ketvirtadienį, 18 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vėl svečiuosis mūsų brangūs bičiuliai - Klaipėdos lėlių teatras!


Gegužės 19 d., 18 val. Gintaro muziejuje atidaroma paroda „Gintaras iš gelmių“. Tai tarpdisciplininis projektas, sujungiantis istoriją, archeologiją ir šiuolaikinę meninę raišką. 


2022 m. spalio 7 d. 16 val. Palangos kurorto muziejuje atidaroma vilniečio dailininko Arvydo Kašausko tapybos paroda.


Liepos 8 d., penktadienį, 16 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vėl svečiuosis Klaipėdos lėlių teatras.


Sausio 14 d. 16 val. Palangos kurorto muziejuje – palangiškio dailininko Romo Pauliko tapybos darbų parodos „Laiko tėkmėje“ atidarymas. Paroda veiks iki 2022 m. vasario 5 d.


Privaloma tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Palangos miesto savivaldybės Tarybos politikų deklaracijose – apstu įdomybių. „Palangos tiltas“ įsitikinęs, kad visuomenė turi žinoti, kiek ir kokio turto jų išrinktieji valdo, nors vienintelio laikraščio kurorte redaktorius, paskelbęs tokį straipsnį, rizikuoja savo ramybe.


„Nuo šiandien, Valdui Ozarinskui sutikus kuruoti parodų ciklą, Antano Mončio namuose-muziejuje prasideda naujas etapas, truksiantis du metus“, – šeštadienį V. Ozarinsko parodos „Filtrai“ atidarymo metu kalbėjo rašytojas Rolandas Rastauskas, pridūręs, jog šioje parodoje nebus „atvirukų“, nebus „glamūro“...


A. Mončio muziejuje – XXXIII Vilniaus aukciono paroda

"Palangos tilto" informacija, 2014 07 29 | Rubrika: Kultūra

Rugpjūčio 9 d., šeštadienį, 19 val. Antano Mončio namuose-muziejuje įvyks XXXIII-asis Vilniaus aukcionas, skirtas jūrai ir labdarai. Iš viso aukcione pristatomas 170-ies kūrinių rinkinys, kuriame gausu žymių Lietuvos bei užsienio dailės vardų, o su darbų paroda jau dabar galima susipažinti A. Mončio namuose – muziejuje.


Kas valdo savivaldą?

Dovydas BAJORAS, 2011 01 25 | Rubrika: Miestas

Savivaldos reikšmė akcentuojama ir Europos vietos savivaldos chartijoje (1999m.) LR Konstitucijoje, kituose įstatymuose, tačiau kiek iš tikrųjų savivalda yra nepriklausoma ir pajėgi spręsti savo problemas, nuo ko tai priklauso? Ar kas ketverius metus renkami savivaldybių tarybų nariai gali įgyvendinti savo pažadus esant dabartinei sistemai?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius