Delfinai piešia. Jūrų muziejaus nuotr.

Delfinai piešia. Jūrų muziejaus nuotr.

A. Mončio namuose-muziejuje – Jūrų muziejaus parodos

2014 08 18

Nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo 10-osios Antano Mončio namuose-muziejuje veikia dvi Lietuvos jūrų muziejaus parodos, kurių lankytojai galės pasijusti tikrais kapitonais bei išvysti... delfinų piešinius.

Klaipėdos burinis laivynas

Paroda „Klaipėdos burinis laivynas“ pasakoja apie romantišką laiką, kai Baltijos bangas raižė grakštūs burlaiviai. Pirmieji burlaiviai Klaipėdoje, vadintoje Memeliu, atsirado dar XIII a. ir tarnavo Livonijos ordinui priklausančiai piliai. Tik XVI a. viduryje, kai Klaipėda priklausė Prūsijos valstybei, turtingi klaipėdiečiai patys ėmė statyti didesnius burlaivius, kuriais pasiekdavo net Ispanijos krantus. Mieste nebuvo reikalingų meistrų ir jūrininkų, čia pagelbėdavo tuo metu geriausi Olandijos laivų statytojai. 1721 metais Klaipėdoje gyveno tik vienas laivadirbys.

Burlaivių epochos aukso amžius, susijęs su masiniu medienos eksportavimu, Klaipėdoje prasidėjo XVIII a. viduryje. Buvo įkurtas laivų dailidžių cechas ir klaipėdiečių laivynas išaugo iki 98 burlaivių. Kartu kūrėsi laivų vinių ir inkarų kalvių, virvių ir linų vijikų, burių siuvėjų cechai. O 1829 metais atidaryta Karališkoji navigacijos mokykla, kurioje buvo rengiami jūrų kapitonai ir šturmanai.

Tačiau technikos pažanga burlaiviams buvo negailestinga – XIX a. pabaigoje juos išstūmė garlaiviai. Klaipėda nebuvo stambus ir galingas uostas. Garlaiviai, galėję gabenti dešimt kartų sunkesnį krovinį su gerokai mažesne įgula, mažiau priklausomi nuo vėjo krypties, ekonomiškai buvo kur kas rentabilesni. Ir jau 1901 m. Klaipėda nebeturėjo nė vieno krovininio jūrinio burlaivio. Pasak Romaldo Adomavičiaus, burlaiviai XX a. dažniausiai jau tarnaudavo mokomaisiais ar poilsio tikslais – kaip kad jachtos.

Parodos rengėjai suteikia puikią galimybę „įlįsti į jūrininko kailį“ – lankytojams siūlomas interaktyvus žaidimas, leidžiantis pačiam stoti prie šturvalo ir įvesti burlaivį į XIX a. Klaipėdos uostą. O tai padaryti tikrai nelengva, nes Klaipėdos uostas dažnam jūrininkui būdavo negailestingas. Į uostą tenka įplaukti prieš marių tėkmę tuo pat metu bandant suvaldyti Baltijos jūros nešančią srovę. Šios priešingos srovės, kol nebuvo pastatytas molas, užnešdavo įplauką. Todėl kasmet jūra ties Melnrage pasiglemždavo po keletą laivų, kurių liekanos ir dabar dažnai yra atplaunamos.

Vandens ženklai

„Vandens ženklai“ – taip pavadinta antroji Lietuvos jūrų muziejaus paroda, kurioje pristatomi delfinų piešiniai.

Nuo seniausių laikų pasakojamos istorijos apie žmogaus ir delfino draugystę. Žaismingas delfinų būdas jaudina žmogaus vaizduotę, žadina norą pažinti juos ir pasaulį, kuriame jie gyvena.

Lietuvos jūrų muziejuje gyvena Juodosios jūros afalinos. Kiekvienas delfinas pasižymi savitu charakteriu, išsiskiria būdo bruožais ir pomėgiais. Pagrindiniai delfinariumo dailininkai – delfinai Argas, Glorija ir Gabija.

Patinas Argas – stambiausias ir stipriausias delfinas, bandos lyderis, diktuojantis taisykles, kurių laikosi kiti delfinai. Argas yra drąsus ir užsispyręs, kaip ir dera tikram būrio vadui, todėl jo kūriniai žavi ryškia spalva ir energingais potėpiais.

Glorija yra santūri, brandi delfinariumo senbuvė. Ši patelė atsakinga ir gabi, stebinanti savo sugebėjimais ir darbštumu. Jos piešiniai subtilūs, lengvi, lyriški.

Gabija – pagrindinė artistė, itin judri ir norinti visus pažinti. Ji nuovoki, kupina energijos ir mėgstanti bendrauti. Šios patelės darbai žaismingi ir linksmi, ji teptuką veda lyg išdykaudama.

Piešinys, kuriame melancholišką linijų bangavimą keičia intensyvių potėpių energija, švelnus teptuką vedžiojančio delfino ir lapo pokalbis pavirsta ekspresyviu, valiūkišku emocijų šėlsmu piešinyje...

Delfinų piešiniai – tarsi keisti ženklai, žiūrovams atveriantys vandenų pasaulio slėpinius.

 

„Palangos tilto“ inf.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Visą liepos mėnesį Antano Mončio namuose-muziejuje veiks tiesiog išskirtinė paroda: čia, po vienu stogu, muziejaus direktorės Loretos Birutės Turauskaitės ir parodų kuratoriaus fotomenininko Gyčio Skudžinsko pakviesti, susitiko iš Palangos kilę ir kylantys kūrėjai: jau pripažinti, laukiantys pripažinimo ir dar tik -engiantys pačius pirmuosius žingsnius į meno pasaulį.


Antano Mončio muziejus nuo praėjusio šeštadienio iki balandžio pirmosios kviečia vertinančius konceptualų meną apsilankyti architektų Dariaus Čiutos ir Tomo Grunskio parodoje „PARAmetras“. Pararchitektūrine rykšte įvardinta paroda, kurią greičiau derėtų vadinti garso ir architektūros menus bei kitas tarpdalykines eksperimentines praktikas jungiančia...


Antano Mončio namuose-muziejuje atidaryta Algio Kasparavičiaus paroda, kurioje savo darbais iš akmenų, metalo ar stiklo autorius prabyla apie subtilų vidinį žmogaus pasaulį. O prieš parodos atidarymą pirmajame aukšte esančioje salėje antrajame muziejaus aukšte veikiančioje nuolatinėje skulptoriaus kūrinių ekspozicijoje buvo surengta prisiminimų apie Antaną Mončį...


Praėjusį savaitgalį Antano Mončio namuose-muziejuje, jo pirmojo aukšto parodų salėje, kuri, kaip ir antrajame aukšte esanti ekspozicijų salė, anot įrašo Lietuvos kultūros vertybių registre, savo išplanavimu primena trinavę bažnyčią, tarp visus muziejaus veiklos metus, per juos vykusias parodas ir renginius primenančių plakatų, solidžių ir ne tokių solidžių...


Nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo 10-osios Antano Mončio namuose-muziejuje veikia dvi Lietuvos jūrų muziejaus parodos, kurių lankytojai galės pasijusti tikrais kapitonais bei išvysti... delfinų piešinius.


A. Mončio muziejuje – XXXIII Vilniaus aukciono paroda

"Palangos tilto" informacija, 2014 07 29 | Rubrika: Kultūra

Rugpjūčio 9 d., šeštadienį, 19 val. Antano Mončio namuose-muziejuje įvyks XXXIII-asis Vilniaus aukcionas, skirtas jūrai ir labdarai. Iš viso aukcione pristatomas 170-ies kūrinių rinkinys, kuriame gausu žymių Lietuvos bei užsienio dailės vardų, o su darbų paroda jau dabar galima susipažinti A. Mončio namuose – muziejuje.


„Stefanas yra sakęs – kiekvienas kūrinys savyje turi ženklą. Aš, kai žiūriu į jo skulptūras, išties matau ne tik kūrinį, bet ir ženklus“, – kalbėdamas apie Stefano Viežbickio (Stefan Wierzbicki) kūrybą sakė vienas iš šeštadienį A. Mončio namuose-muziejuje atidarytos garsaus iš Lietuvos kilusio lenkų skulptoriaus parodos rengėjų...


A. Mončio namuose – muziejuje pristatyti danų menininkų darbai

„Palangos tilto” informacija, 2011 07 12 | Rubrika: Kultūra

A. Mončio namuose-muziejuje šeštadienį atidaryta penkių Danijos menininkų darbų paroda. Kurorto publikai pristatyta 120 tapybos, litografijos bei keramikos darbų, kurių autoriai – Tage Storup, Gerd Baarstrom, Henriette Duckert, Hans Christian Thomsen bei Peter Lundberg.


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 28 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius