„Abejoju, ar šiais laikais žmonės susiburtų kaip Baltijos kelyje“

Gina KUBILIŪTĖ, 2012-08-23
Peržiūrėta
1982
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Abejoju, ar šiais laikais žmonės susiburtų  kaip Baltijos kelyje“

Rugpjūčio 23-iąją – visus namus papuošė trispalvės – taip buvo pagerbta Juodojo kaspino diena ir Baltijos kelio minėjimas. 

Ėjo noriai
Buvęs Sąjūdžio tarybos pirmininkas Eduardas Skritulskas ne tik pats dalyvavo Baltijos kelyje, bet ir kvietė visus palangiškius prisijungti.
„Prisiminimai liko tik geri. Pats visus kviečiau, nebuvo sunku skatinti prisijungti. Žmonės patys norėjo. Buvo didelė grūstis, spūstys, vos spėjome. Stovėjome netoli Latvijos sienos“, – prisiminimais dalijosi E.Skritulskas.
Jis su kitais palangiškiais stovėjo apie 30 kilometrų iki Latvijos. Anot jos, žmonės tada buvo labai pakilios nuotaikos.
Palangiškis abejojo, kad šiais laikais žmonės susiburtų tokiems tikslams. Juos esą labai nuvylę yra politikai, Seimo nariai.

Žmonės užguiti
Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“ vadovė Elena Baliūnienė pripažino, kad ši data yra reikšminga visai šaliai ir jai pačiai. Nors pati tuomet negalėjo įsilieti į susikibusių rankų gyvą grandinę, tačiau viską stebėjo per televizorių.
„Tai – istorinė data. Stebint džiaugsmo ašaros krito“, – sakė pašnekovė.
Ir dabar, anot jos, televizija primena šį istorinį įvykį. Tai tampa pamąstymo diena. Nors E.Baliūnienė suabejojo, ar šiandien žmonės susivienytų tokiam reikalui.
„Žmonės dabar yra užguiti kitų rūpesčių, paveikti krizės, nusivylę, sunkiau būtų jungtis. Bet jie širdyje tikrai galvotų, kad galėtų susivienyti“, – kalbėjo E.Baliūnienė.


Malonūs prisiminimai
Aktyvistas Stepas Dokšus 1889 metais pats dalyvavo Baltijos kelyje.
„Ši diena yra svarbi visiems lietuviams. Buvo sprendžiamas svarbus klausimas. O iš tos dienos liko tik malonūs prisiminimai“, – teigė pašnekovas.
Šiandien mažiau laiko lieka prisiminti šią istorinę datą, nes pečius užgriuvę įvairūs rūpesčiai.
Tačiau vis tiek tą dieną pagauna kokių žinių apie susivienijimo minėjimą.
Jis įsitikinęs, kad ir šiandien žmonės ryžtųsi panašiam žingsniui.

Vienytųsi dėl aštraus klausimo
Visuomenės veikėjai Dainai Eimanavičienei Baltijos kelio minėjimas labai reikšmingas.
„Iš pat ryto buvo džiugu pamatyti iškeltas vėliavas. Tokią datą būtinai reikia minėti“, – pripažino ji.
Anot jos, šis minėjimas galbūt reikšmingesnis vyresnės kartos žmonėms, tačiau svarbu viską perduoti ir jauniesiems.
„Pati tada negalėjau dalyvauti, nes mano vaikai buvo maži. Suteikėme palaikymą visiems, kas važiavo. Dabar savo trims sūnums visada stengiuosi perduoti visą informaciją“, – kalbėjo D.Eimanavičienė.
Anot jos, ir dabar žmonės ryžtųsi tokiam žingsniui: „Kai yra aštrus klausimas, liečiantis visą tautą, žmonės nebūtų abejingi ir susivienytų”.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Po Lietuvą šią vasarą keliaujantis DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas kaskart į draugiją pasikviečia žinomą šalies moterį. 


Moterys nori ne tik auginti vaikus, o vyrai – ne tik „daryti karjerą“. 


Rugsėjo 19 d. per vykstančius Šv. Mato atlaidus Grūšlaukėje (Kretingos raj.), Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje atidaryta fotografijų paroda „Antano Mončio (1921–1993) Kryžiaus kelio stotys. Laonas“. Anksčiau eksponuota Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o dabar lankanti skulptoriaus ir jo tėvų amžinojo poilsio vietą, ši paroda – padėka gimtajai žemei, jos žmmonėms...


Mielieji, Valstybės diena šiais metais, kaip niekad, yra ypatinga ir reikšminga


Iš „Palangos tilto“ sužinojęs, kad palangiškis TS-LKD Seimo narys Mindaugas Skritulskas balsavo už lyčiai neutralų partnerystės įstatymo projektą palangiškis Adolfas Sendrauskas, žinomas kurorto aktyvistas, šaulys ir ilgametis TS-LKD narys, sakė: „Na, ir teisingai padarė – tų žmonių visada buvo, yra ir bus. Man teko jų nemažai pažinti ir sovietmečiu – kai kurių jų istorijos yra žiaurios.“


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – viena iš Lietuvos valstybinių švenčių, kuri ugdytiniams pristatoma kaip Lietuvos gimtadienis. Gimtadienis vaikams – svarbi šventė, nes jos reikia laukti ištisus metus. Palangos lopšelio - darželio „Gintarėlis“ ugdytiniai kartu su mokytojais pasveikino Lietuvą su gimtadieniu. Šiemet...


Viešosios įstaigos Palangos asmens sveikatos priežiūros centras (ASPC) šeimos gydytoja Sigita Didjurgienė – atidi, rūpestinga, komunikabili, maloniai bendraujanti. Ją gerbia ir pacientai, ir kolegos. Ji pastebi, kad prastėja jaunųjų pacientų sveikata ir ragina visus gyventojus dalyvauti valstybės finansuojamose prevencinėse programose. Anot gydytojos, daugelio ligų...


Nuvilnijo per Lietuvą ir Palangą Baltijos kelio 25-mečio minėjimo renginiai, vyresniesiems atgaivindami dylančią atmintį, o jaunajai kartai padovanodami nemokamą istorijos pamoką. Tada, prieš 25 metus, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, Estija, Latvija bei Lietuva susijungė „gyvąja grandine“ – Baltijos keliu. Matyt, neatsiras lietuvių, kurie suabejotų šio įvykio...


Rugpjūčio 23-iąją – visus namus papuošė trispalvės – taip buvo pagerbta Juodojo kaspino diena ir Baltijos kelio minėjimas. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius