Anelė-Emilija Mažeivaitė: kaip žiburys Šventosios gyventojams

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 05 22

Biblioteka glaudžia daugybę istorijų, kurias visas savomis rankomis paliečia joje dirbantys darbuotojai. Surūšiuotos, radusios savo vietas jos suranda ir savo skaitytojus. Šią misiją vykdo atsidavę knygai ir jos puoselėjimui darbštūs bibliotekos darbuotojai. Itin išraiškingai apie savo vykdytą veiklą papasakojo buvusi Šventosios bibliotekos vedėja Anelė-Emilija Mažeivaitė ir ne šiaip papasakojo, o visus savo prisiminimus sudėjo į vieną aplanką, jog atsirastų galimybė drauge pakeliauti po ypatingai gabios moters prisiminimus, niekuomet nestokojusios aktyvumo ir entuziazmo.

 

Pašaukimo keliu

„Knyga, muzika, daina ir poezija – tai šviesa, kuri lydėjo mane nuo pat vaikystės, žadino troškimą pažinti, išmokti, sužinoti“, - nuskambėjo itin jausminga pirmoji eilutė sudarytuose A.E.Mažeivaitės atsiminimuose, bylojančiuose apie tikrąjį moters pašaukimą ir laimingą žengimą tuo keliu. Ypatingai gabi pajūrietė jau vaikystėje pademonstravo savo talentą dailiojo skaitymo konkursuose, įvairiuose spektakliuose, literatūriniuose vakaruose, tad neveltui ji pasuko bibliotekininkystės keliu. Baigusi trijų mėnesių bibliotekininkų kursus Kretingos miesto rajoninėje bibliotekoje, A.E.Mažeivaitė buvo paskirta tuomet dar priklausiusioje Kretingos rajonui Šventosios kaimo bibliotekos vedėja. Įstojusi neakivaizdiniu būdu į Vilniaus universitetą baigė aukštos kvalifikacijos bibliotekininko-bibliografo specialybę. Darbšti moteris buvo geriausias pavyzdys vėliau atėjusioms bendradarbėms. „Su manim dirbusiai Rasmai Sabaliauskienei, nenorėjusiai mokytis, sukroviau daiktus ir liepiau neįstojus negrįžti“, - prisiminė įsiminusias akimirkas A.E.Mažeivaitė. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir bibliotekininkė Natalija Jurevičienė. Kaip teigė A.E.Mažeivaitė, keičiantis gyvenimui, išsilavinimas jau buvo būtinas, todėl ir pasiūlė nieko nelaukti.

 

„Liktarnos“

„Aš visuomet buvau aktyvistė, kaip ir mūsų susidariusi Kultūros įstaigų grupelė. Mes rengdavom spektaklius, dainuodavom, šokdavom, ruošdavom įvairiausias vakarones, buvom kaip miesto „liktarnos“, - apie išgyventas akimirkas pasakojo A.E.Mažeivaitė. Ir dabar, kaip ji su džiaugsmu kalbėjo, susitikus su jaunystės draugėm niekuomet netenka liūdėt. „Mums tiesiog pritrūksta laiko“, - spinduliuojanti šilumą teigė A.E.Mažeivaitė.

 

Idėjinis jaunimas

Šventojoj gyveno ir iki šiol gyvena labai daug šviesuolių, tai patvirtino ir buvusi Šventosios bibliotekos vedėja. Ji su džiaugsmu prisimena, kokius įspūdingus spektaklius rengdavo. Subūrę Šventosios kultūros namų dramos ratelį, kuriame vaidino dabartinė Šventosios kultūros centro direktorė Rima Beniušienė, buvusi Šventosios kultūros namų direktorė Zina Lajauskienė, kraštotyrininkas-archeologas Mikas Balčius, visi puikiai leido laiką ir kitus linksmino. „Mes viską darydavom iš idėjos, nelaukdavom, kol sumokės, nereikšdavom pretenzijų, tiesiog viską darydavom savo malonumui“, - pasakojo A.E.Mažeivaitė. Todėl jos visur buvo pilna – tiek šokio rate, tiek balso tembre, tiek visoje aktyvumo reikalaujančioje veikloje.

 

Žymūs svečiai

„Mes privalėdavom vis didinti skaitomumo rodiklius, todėl veikdavo ir kilnojamosios bibliotekėlės, kurias prižiūrėjo vietiniai skaitytojai, taip pat buvo rengiamos ir knygnešystės dienos. Nešdavom knygas tiems, kurie negalėdavo ar nenorėdavo ateiti patys“, - papasakojo A.E.Mažeivaitė. Paskatinti žmonės išties daug ir su malonumu skaitydavo. Net ir atvykę itin garsūs žmonės, aktoriai, rašytojai, būdavo ištikimi knygų gerbėjai. „Prisimenu, kaip Galina Dauguvietytė su pasimėgavimu skaitė detektyvus, o ji buvo jų perskaičiusi labai daug“, - gražias akimirkas atspindėjo A.E.Mažeivaitė. Kaip ji prisiminė, netrūko atvykusiems svečiams ir vaišių, kurias pateikdavo Žuvininkystės ūkis.

 

Gausu pomėgių

Daug puikių savybių sukaupusi moteris Šventosios bibliotekos vedėja išdirbo dvi dešimtis metų ir tai buvo itin daug malonių akimirkų kupini metai. Sveiką gyvenseną propaguojanti moteris su malonumu ir gamina, domisi medicina, o sielos atgaivą suteikia poezija. Puikias eiles kurianti moteris nestokoja optimizmo gyvenime ir labiausiai žavisi pastebimu grožiu, gėriu ir meile. Gavusi butą Palangoje, ji pakeitė gyvenimą, išsikraustė iš mylimos Šventosios ir ėmė dirbti Palangos bibliotekoje. „Aš esu įsimylėjusi gyvenimą, Šventosios žmones ir jie manęs labai gailėjo, kai išėjau“, - pasidalino nostalgiškomis mintimis aktyvioji pajūrietė, tačiau nei menkiausias liūdesio šešėlis neužtemdė spinduliuojančių akių.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos viešoji biblioteka šį pavasarį švenčia garbingą 80-mečio jubiliejų. Prisiminkime keletą bibliotekos istorijos epizodų…


Šiandien Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje bus atidaryta jubiliejinė, kaip tik gimtadienio dieną, Juozo Griušio paroda „Mano meno dienoraščiai“. Kodėl dienoraščiai? Ogi todėl, jog Juozas kasdien savo mintis atvaizduoja popieriaus lape. Ir tai daryti niekas nesutrukdo – nei ligos patalas, nei energijos stoka....


Baltijos pajūryje oficialiai įregistruoti trys nudistų paplūdimiai Nidoje ir Klaipėdoje – Giruliuose bei Smiltynėje, o neoficialių ir seniai pamėgtų bei lankomų nudistų pliažų ar zonų yra Juodkrantėje, Šventojoje ties Jūros gatve, Palangoje ties Birutės parku ir netoli Nemirsetos bei kitų mažiau žinomų vietų. Šventojoje šią vasarą intensyviai pradėti iš...


Dalia J. KAVALIAUSKAITĖ „Karšti čeburekai, šaltas alus, kepta duona“, – ir poilsiautojams, ir palangiškiams šie žodžiai žinomi mintinai, o jaunuolių, per didžiausius karščius su sunkiais krepšiais vaikštančių pliaže, pagaili ne viena poilsiaujanti pajūryje moteris. O ar įsidarbinti baigiantis liepai... sunku?...


Palangos viešoji miesto biblioteka neparduoda bandelių ar alaus, bet įstaigos buhalterė Rima Padroštytė per du metus mažai grynaisiais pinigais operacijų vykdančioje įstaigoje sugebėjo pasisavinti 26 355 litus. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai išaiškinus pinigų trūkumą, direktorius Kęstutis Rudys paskubėjo nesąžiningą darbuotoją atleisti, o kontrolės...


Vakar buvo minima Pasaulinė hepatito diena, būtent šią dieną būna kreipiamas didžiausias dėmesys į šią užkrečiamąją ligą ir jos keliamus pavojus. Nustatyta, jog kas 12 pasaulio gyventojas serga lėtiniu hepatitu C arba B, tačiau, kaip paminėjo ir Šventosios bendrosios praktikos gydytojo kabinete dirbanti šeimos gydytoja Nelia Macienė, dažnai hepatito viruso nešiotojai būna išaiškinami...


Kada imame labiau kreipti dėmesį į savo sveikatą, savo savijautą, į tai, kuo gyvename? Tikriausiai dažnas atsakytų, jog susidūrus su liga, kuomet sunkiai priežastį bei jos gydymo būdą randa net gydytojai. Palangiškė Valerija Jonušaitė papasakojo, jog visapusiškai pakeitė savo gyvenimą sulaukusi 40 metų, kuomet jai operavo įgimtą nesveiką inkstą. Paaiškėjo, jog jai pavyko pasirinkti...


„Tėvai nežinojo, pas ką mane nuvežti, tai aš pati jiems pasakiau“, - atkartojo savo mažosios pacientės žodžius vaikų gydytojas Alfredas Kerulis. Pelnyti vaikų meilę šiam gydytojui ne itin sudėtinga. Pasak jo, svarbu užmegzti ryšį, o jį užmezgus vaikai gydytoju ima pasitikėti ir nejaučia nei menkiausios baimės. Ypatingai tuo atveju, jei atliekama procedūra nekelia skausmo. Pastaruoju metu...


„Kuomet protezavimo paslaugos gyventojams buvo teikiamos nemokamai, mes tuomet aprūpinom tiek daug palangiškių“, - papasakojo odontologė Ligija Teresa Žliubienė, vadovaujanti VšĮ „Palangos odontologijos centras“. Pensininkams ir neįgaliesiems, sausio 13-osios dalyviams, vaikams iki 18 metų taikomos kompensacijos protezavimui, tačiau, kaip paminėjo L.T.Žliubienė, tai palyginti nėra tokia...


Biblioteka glaudžia daugybę istorijų, kurias visas savomis rankomis paliečia joje dirbantys darbuotojai. Surūšiuotos, radusios savo vietas jos suranda ir savo skaitytojus. Šią misiją vykdo atsidavę knygai ir jos puoselėjimui darbštūs bibliotekos darbuotojai. Itin išraiškingai apie savo vykdytą veiklą papasakojo buvusi Šventosios bibliotekos vedėja Anelė-Emilija Mažeivaitė ir ne šiaip...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius