Anksčiau Ievos privengdavę vyrai išlenda iš po štangų ir čiumpa TRX diržus

Anksčiau Ievos privengdavę vyrai išlenda iš po štangų ir čiumpa TRX diržus

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 11 19

Trenerė Ieva Tamašauskienė, viešbutyje „Vanagupė“ vedanti TRX treniruotes su diržais, tikino, jog ši sporto šaka Lietuvoje populiarėti pradėjo palyginti neseniai. Nuo šešerių metų su šokiu draugaujanti moteris teigė atradusi TRX ieškodama naujovių. „Tai – pakaitalas sporto salėje esantiems funkciniams treniruokliams, tik mes dirbame su savo kūno svoriu“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, jog tokios treniruotės tinka net seniai nesportavusiems ar traumų patyrusiems žmonėms.

Lavina visus raumenis
Paprašius plačiau papasakoti apie TRX, I. Tamašauskienė sakė, jog TRX treniruotės neįsivaizduojamos be diržų, pritvirtintų prie tam tikrų metalo konstrukcijų. Su šiais diržais, pasitelkus savo kūno svorį, atliekami įvairūs jėgos pratimai.
„Tai – pakaitalas sporto salėje esantiems funkciniams treniruokliams, tik mes dirbame su savo kūno svoriu. Pratimai gerina ištvermę, raumenų balansą, naudingi sąnariams. Sportuoti gali net ir traumas patyrę žmonės. Treniruojantis lavinamos absoliučiai visos raumenų grupės, įjungiant ir giliuosius raumenis“, – pasakojo pašnekovė.
Trenerės teigimu, jos vedamos treniruotės formuoja stangrų kūną, gerina žmogaus vidinę būseną. „Išorę sporto salėje pagerinti labai paprasta, bet vidinę būseną pakeisti kur kas sunkiau“, – sakė trenerė ir pridūrė, jog, norint to pasiekti, reikia, kad žmogui patiktų sportuoti.
Pašnekovė įsitikinusi, jog sudominti tam tikra sporto šaka – trenerio pareiga. „Treneris turi padaryti taip, kad sporto šaka žmogui patiktų, nes jei nepatiks, žmogus nesportuos“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pratinasi palaipsniui
Kai į I. Tamašauskienės vedamą treniruotę ateina naujas, iki tol su TRX nesusidūręs žmogus, iš pradžių, atsižvelgiant į atėjusiojo amžių, į tai, ar žmogus sportavo anksčiau, jam parenkamas mažesnis krūvis – sunkesni TRX pratimai tokio žmogaus laukia tada, kai jis pripras prie šios sporto šakos.
Trenerė pasakojo, jog kartais sportas padeda išspręsti dėl sėslaus gyvenimo būdo atsiradusias sveikatos bėdas. „Tarkime, žmogus dirba sėdimą darbą, daug laiko praleidžia sėdėdamas, jam pradeda skaudėti nugarą. Tuomet jis eina pas gydytojus, o šie neranda problemos. Negalima iš karto pradėti aktyviai sportuoti – reikia po truputį didinti krūvį. Po kelių mėnesių žmogus jau pripranta prie fizinio krūvio – jam kažko ima trūkti“, – kalbėjo pašnekovė.

Tinka visiems
Į I. Tamašauskienės vedamas treniruotes susirenka skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonės. „Dirbu jau dešimtą sezoną, bet TRX neseniai atsirado. Mano klientai – nuo pardavėjo iki aukščiausius postus užimančių žmonių. Ateinančiųjų amžius – nuo 35 iki 65 metų. Treniruotėje tuos pačius pratimus gali daryti visokio amžiaus žmonės, tačiau kiek kartų pratimą kartoti, žmogus pasirenka pats. Kitų sporto šakų treniruotėse neretai pasitaiko, kad žmonės bando lygiuotis į kitus, būtinai stengiasi suspėti su kaimynu, o čia kiekvienas turi savo erdvę – tą diržą, ir su juo dirba individualiai – pas mus nėra taip, kad visi kartu pradeda ir kartu baigia pratimą. Žmogus pats pasiskirsto krūvį, nėra jokio streso“, – kalbėjo trenerė ir pridūrė, jog individualus darbas leidžia atsižvelgti į kiekvieno sveikatos būklę, tačiau net ir mažesniu krūviu sportuojantieji gauna nemažai naudos. „Jei žmogus, tarkime, turi antsvorį ar kitokių problemų, jis atliks tuos pačius pratimus kaip ir kiti, tik mažiau kartų. Tačiau jam sportuojant dirbs tie patys raumenys kaip ir kitiems“, – sakė I. Tamašauskienė.
TRX treniruočių vadovė pasakojo, jog anksčiau Lietuvoje tai nebuvo labai populiarus sportas, tačiau pastaruoju metu susidomėjimas šia sporto šaka sparčiai auga. „Žmonėms norisi kažko naujo. Vien su TRX yra apie šimtas pratimų, ir jais gali varijuoti“, – teigė trenerė.

Ateina ir vyrai
Kalbėdama apie TRX treniruotes, trenerė teigė, jog paprastai į jas atėjusios klientės pamėgsta šią sporto šaką. „Būdavo, ateina klientės, ir sako: „Pažiūrėkite į mano amžių“. Arba kitos teigia, kad jos tik pabandys, šiek tiek pasportuos, tačiau po kurio laiko jos pamėgsta šias treniruotes ir pačios sako: „Mes sergame Ievos sporto liga“, – nusijuokė trenerė.
Pašnekovė džiaugėsi ir kintančiu vyrų požiūriu į treniruotes. „Anksčiau vyrai manęs vengdavo, manydavo, kad tai – moterų reikalas, o dabar buvo tokia treniruotė, į kurią atėjo žmonos su savo vyrais – „superinė“ treniruotė. Keičiasi požiūris, kad vyrai daugiausia su metalu dirba. Daugiausia dirbu su moterimis, bet jau ateina ir vienas kitas vyras. TRX – ne vien moteriškas sportas. Niekada taip gražiai kūno neišdirbsi, jei dirbsi tik su treniruokliais“, – teigė trenerė.
Jei į treniruotę ateina svorio norinti numesti dailiosios lyties atstovė, trenerė tikino niekada jai neliepianti badauti ar nebevalgyti po aštuonioliktos valandos. „Mes pradedame sportuoti, ir tik tada galiu patarti mitybos klausimais, jei moteris kažką šioje srityje daro labai netinkamai – tarkime, galiu pasiūlyti pakeisti kokį produktą, tačiau tai bus tik patarimas, jokiu būdu ne nurodymas“, – pasakojo pašnekovė.

Veda ir vandens aerobiką
I. Tamašauskienė viešbutyje taip pat veda ir vandens aerobikos užsiėmimus, nors, kaip teigė pati pašnekovė, tai greičiau vandens funkciniai pratimai. „Iš pradžių moterims buvo keista, o dabar jos sako, kad treniruotė praeina labai greitai. Ir jos įprato, kad vandenyje būna karšta, nors anksčiau manė, jog vandenyje šalta“, – džiaugėsi trenerė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad vandens sportas tinka netgi toms, kurios ateina iki tol nesportavusios, apskritai nemėgsta sportuoti ar yra patyrusios traumų. „Vandens sportą aš vadinu prabangiausiu sportu. Vandenyje dirba visi raumenys, reikia išlaikyti balansą. Visi galvoja, kad čia reikia mokėti plaukti. Nebūtinai“, – kalbėjo I. Tamašauskienė.

Šoka nuo šešerių
I. Tamašauskienė su šokiu draugauja nuo šešerių metų. „Dalyvavau daugelyje konkursų, koncertų. Tai buvo šokis ir sportas, nes reikia be galo daug ištvermės – kūno pasiruošimas nenusileidžia sportininkų pasiruošimui“, – pasakojo pašnekovė.
Pradėjusi nuo šokių, mergina vėliau įgijo šokių specialybę ir kurį laiką dirbo tik šioje srityje. Vėliau susidomėjo zumba, dar po kurio laiko pradėjo vesti fitneso treniruotes – pašnekovė pasakojo išbandžiusi ir daugiau veiklų. „Kai jau mano klientėms pradėjo norėtis kažko naujo, pradėjau vesti TRX treniruotes – su šiuo sportu buvau susidūrusi jau anksčiau – esu važiavusi į Varšuvoje vedamus seminarus“, – pasakojo I. Tamašauskienė. Tobulintis trenerė nesiliauja ir dabar – šio mėnesio pabaigoje laukia skrydis į Hamburgą. „Visas mano gyvenimas susijęs su sportu, būtent su funkcinėmis ir jėgos treniruotėmis. Man patinka konkretūs pratimai, kur galiu padėti žmogui pagerinti išvaizdą“, – neslėpė pašnekovė.

Moko choreografijos
I. Tamašauskienė dirba ir su mažaisiais – vienoje mokykloje ji yra choreografijos mokytoja. „Esu šokio mokytoja, vedu mokykloje šokio pamokas, tačiau su vaikais nedirbu papildomai – neruošiu jų konkursams. Per šokio pamokas ruošiame mokinius šventėms, koncertams mokykloje, vaikai papildomai juda“, – pasakojo pedagogė.
Pasiteiravus, koks yra šokio pamokų mokykloje tikslas, mokytoja sakė: „Suteikti bendrą išprusimą šokio srityje, šokio žinių, supratimo ir gebėjimų pagrindus. Puoselėti prigimtinį mokinių estetinį ir kūrybinį savitumą“. Penktoje klasėje per šokio pamokas vaikai vertinami dešimtbale balų sistema, vertinant atsižvelgiama į lankomumą, pasiruošimą pamokai, teorijos ir šokio elementus. „Yra šokio bazė, ir turime išmokti. Paprastai vaikams labai patinka šokio pamokos. Daug kas galvoja, kad šokio mokytojai yra labai pikti, labai griežti, daug šaukia, bet aš niekada nešaukiu ant vaikų, randu kaip su jais susitarti. Mes ir pašokame, ir pažaidžiame, grupėse vykdome kūrybinę veiklą“, – savo darbo metodus atskleidė pedagogė.
Mokytoja įsitikinusi, jog dirbant su mažaisiais būtina atsižvelgti ir į jų nuomonę. „Mes neturime skiepyti vaikams to, ko jie nenori. Mažiesiems labai svarbi muzika, todėl reikia atsižvelgti į tai, kokia muzika jiems patinka. Aš visada atsižvelgiu į tai, ką mano mokiniai žiūri, ko klausosi. Vaikai nori ne profesionalumo – mes nevažinėjame į konkursus, čempionatus – tai daro lankantieji būrelius vaikai. Pamoka vaikui pirmiausia turi būti įdomi“, – įsitikinusi pedagogė.

Vaikai mažai juda
Dirbdama su vaikais pedagogė nuolat pastebi, jog šių laikų civilizacijos rykštė – nebudrumas – jau palietė ir mažuosius. „Vaikai labai nejuda – mažiukai ateina į penktą klasę ir prasideda: tai pilvą skauda, tai galvą – daugybė priežasčių, kad tik nereikėtų sportuoti. Mergaičių svoris katastrofiškai auga, vaikai nejuda, nesirūpina mityba. Anksčiau vaikai per pertraukas lakstydavo, o dabar jie prilipę prie ekranų“, – susirūpinimo neslėpė mokytoja.
Ieškodama vaikų nenoro judėti priežasčių, pašnekovė svarstė, kad galbūt tėvai nesiūlo savo atžaloms sportuoti. „Suprantu, kad dabar vaikai mokykloje labai apkrauti, bet ir per šokio pamoką turi verstis per galvą, kad mažuosius sudomintum – jie nieko nenori“, – sakė pedagogė.
Viena iš jauniausių mokyklos mokytojų džiaugėsi iš savo kolegų darbe sulaukianti pagalbos bei supratimo, taip pat tikino, jog, dirbdama pedagoginį darbą, tobulėja ir pati, nuolat kelia kvalifikaciją. „Devyniasdešimt procentų gyvenimo aš skiriu darbui – mokyklai ir treniruotėms. O savaitgaliais – seminarai. Kiek leidžia galimybės, važiuoju stažuotis. Be TRX treniruočių, dešimtus metus vedu moterų linijinius šokius. Ir šokio veiklos nenutrauksiu – šokis lieka širdy, bet pati daugiau orientuojuosi į sportą, – atviravo pašnekovė, tačiau pridūrė gebanti rasti laiko ir šeimai. – Ir vyras, ir sūnus jau priprato prie tokio mano gyvenimo, tačiau aš viską suderinu – tikrai nėra taip, kad nebematyčiau net savo vaiko. Nesu iš tų žmonių, kurie skundžiasi, kaip blogai Lietuvoje“.

Sportas – šventa
Nepriekaištingomis kūno linijomis galinti pasigirti pašnekovė tikino, jog puiki figūra – ne vien motinos gamtos nuopelnas. „Man pirmiausia šventa yra sportas. Jei kokią dieną negaliu pasportuoti, einu iš proto. Kaip kitiems žmonėms yra rytinis kavos puodelis, taip man yra sportas, nors kavą taip pat mėgstu. Kur benuvažiuočiau, visur randu galimybę pasportuoti – nors pabėgioju ar išeinu su šunimi. Aš visada sportuoju ir labai žiūriu ką valgau, bet, gink Dieve, nesilaikau dietų. Maistui esu išranki, nemėgstu valgyklinio maisto – geriau vežuosi savo maistą termose. Ir labai mažai vartoju alkoholio. Žiūrėdami į mano figūrą, daugelis sako, kad tikriausiai dėl to „kalti“ genai, bet iš tiesų ne vien jie. Visada stengiuosi sportuoti. Už savo išvaizdą galiu būti dėkinga tik sportui“, – paklausta, kas padeda išlaikyti nepriekaištingą figūrą, pasakojo trenerė.

Trumpai
Gimė Kretingoje.
Zodiako ženklas – Mergelė.
Laisvalaikio pomėgiai: „Labai mėgstu vaikščioti su sūnumi po pušyną Palangoje, taip pat – kavos puodelis, mėgstu skaityti, tačiau tam turiu mažai laiko. Kiekvieną laisvą minutę stengiuosi skirti savo vaikui“.
Principas, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Jei labai nori, viskas įmanoma. Nemėgstu skųstis, į darbą ateinu su šypsena. Jautriausia tema man, kaip ir daugeliui mamų, yra mano vaikas, o šiaip visada galvoju, kad būna blogiau“.
Apie Palangą: „Mano mylimiausias miestas. Mano svajonė – gyventi Palangoje, netoli pušyno – gal kada nors ir atsiras tokia galimybė“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite



Kurortas šiemet iš žiemos miego prabudo anksčiau

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 04 11 | Rubrika: Miestas

Jau ne pirmas savaitgalis, kuomet Palangoje svečių tiek, kiek ankstyvą sezoną. Kurortas sezono pradžią šiemet skelbia gegužės 20 dieną, tačiau svečių sulaukėme jau daug anksčiau. Kuo Palanga traukia svečius labiau nei ankstesniais metais? Galbūt tuoj neliks ir sezoniškumo problemos?


Tarptautinės moters dienos proga „Palangos tilto“ redakcijoje diskutavome, kokios šiandien yra moterys, kaip jos matomos ne tik visuomeniniame, bet ir politiniame gyvenime. Ar kas nors kurorte pasikeistų, jei Palangos politiniame gyvenime dalyvautų daugiau moterų?


Trenerė Ieva Tamašauskienė, viešbutyje „Vanagupė“ vedanti TRX treniruotes su diržais, tikino, jog ši sporto šaka Lietuvoje populiarėti pradėjo palyginti neseniai. Nuo šešerių metų su šokiu draugaujanti moteris teigė atradusi TRX ieškodama naujovių. „Tai – pakaitalas sporto salėje esantiems funkciniams...


Kad kovo 8-ąją sveikinamos moterys, visi žino ir jau pripratę, tačiau, kad yra ir Tarptautinė vyrų diena, minima ne vasario 23-iąją, kaip sovietmečiu, o pirmąjį lapkričio šeštadienį, retas vyras žino. Ar vyrai tądien sulaukia sveikinimų? Ar lengva šiandien būti vyru, kai tiek daug iššūkių iš moterų?


Taip yra net... išgelbėjus iš jūros narsų žmogų. „Kodiel vyna, o ne abudu?“ – išgirdau a. a. pamainos viršininko Broniaus Rudavičiaus klausimą vietoje pagyrimo. – Ir dar, pons Gedmin, žinok, kad be gelbėjimo liemenių pats su vaikais po jūrą iki Nimerzatės neskraidytumėt. Vot tap“.


Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2012 metų biudžetą, kuris numato tolesnes griežtas taupymo priemones. Sumažintas finansavimas ir šalies savivaldybėms. Vadinasi, teks dar labiau susiveržti ir taip suveržtus diržus. Ar Palangos įstaigos ir įmonės pasiruošusios dar alkanesnei būčiai? Kur dar galima sutaupyti? Palangos savivaldybės įmonės skėsčioja rankomis bei vienbalsiai...


Kitais metais dar labiau veršimės diržus

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 12 13 | Rubrika: Miestas

Kitų metų planuojamas biudžetas yra 4 milijonais mažesnis nei šių metų. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Palangos miesto savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė, ateinančių metų kurorto biudžeto apimtis prognozuojama mažesnė keliais milijonais, lyginant su šiemet patvirtintu. Planuojama jo apimtis sieks apie 52 mln.litų. Jei šiemet, anot vedėjos, kurorto piniginės dydis...


Krizė baigsis anksčiau

Aistas MENDEIKA, 2009 04 29 | Rubrika: Miestas

Praėjusį šeštadienį kurorte svečiavęsis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Andrius Kubilius „Palangos tiltui“ teigė, jog šalies gyventojus į neviltį varantis sunkmetis gali baigtis anksčiau nei iki šiol buvo prognozuojama.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius