Ant kojų sukėlęs jūros smėlis-gruntas – ūkininkui suderėta prekė

Ant kojų sukėlęs jūros smėlis-gruntas – ūkininkui suderėta prekė

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 03 29

Į Palangos paplūdimius už milijonus litų smėlis gabenamas iš jūros, o kitoje pakrantės vietoje iš pliažo kasamas smėlis vežamas į privačius sklypus. Skandalas? Ne. UAB „Plungės lagūna“, pernai laimėjusi Palangos savivaldybės konkursą valyti Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upelius, tą ir daro, o gruntinį smėlį pagal techninį projektą turėjo nuvežti ūkininkui į Kretingos rajoną, jei nenumatyta aplinkybė....

Akyla Užkanavės gyventojo akis
Kad iš pajūrio į Užkanavės gatvę savivarčiais vežamas smėlis, trečiadienį po pietų visais varpais pradėjo skambinti vienas palangiškis.
„Popiet grįždamas namo, pamačiau, kad iš vieno sklypo Užkanavės gatvėje išvažiavo ką tik smėlio kaugę išvertęs savivartis ir pasuko jūros link. Pasekęs jį iki Ošupio upelio, kuris įteka į jūrą, pamačiau, kaip technika į tą patį savivartį krauna paplūdimio smėlį“, – pasakojo akylas vyras.
Apie įvykį buvo pranešta Palangos savivaldybės ekologei Redai Kairienei ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos agentūros vadovei Ramunei Lukaševičienei, žiniasklaidai.

Ne tik išvalys žiotis
Paaiškėjo, kad iš paplūdimio į privačius sklypus smėlį gabeno trijų minėtų upelių žiotis valanti Plungės bendrovė „Plungės lagūna“.
Ji savivaldybės konkursą tokiems darbams laimėjo pernai.
Bendrovė įsipareigojo ne tik išvalyti smėliu užneštas žiotis, bet ir nukasti upelio pakrantėje virš kelio supustytą smėlį.
Savivarčio vairuotojas žurnalistams trečiadienį aiškino, kad upelio pakrantėje kasamas smėlis yra su augalijos likučiais, krūmų šaknimis, todėl esą užterštą smėlį reikia kur nors išvežti. Jis aiškino, kad netoli sklypą turintis žmogus leido šį smėlį pilti jo valdose.
Jis neatskleidė, ar ir, jei taip, kiek sklypo savininkas moka už smėlį.

Laukė paaiškinimų
Savivaldybės ekologė R. Kairienė dienraščiui „Lietuvos rytas“ teigė, kad pagal darbų projektą visas čia iškasamas smėlis turėjo būti vežamas į paplūdimį arčiau vandens.
Vakar su R. Kairiene „Palangos tiltui“ nepavyko susisiekti.
Užtat pavyko pašnekinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėją Ramunę Lukaševičienę.
Vakar popiet ji dar laukė UAB „Plungės lagūna“ atstovo, kuris turėjo pateikti projektavimo dokumentus, įrodančius, kad smėlį iš paplūdimio galima vežti į privačius sklypus.
„Kol kas nemačiau dokumentų, bet bendrovės atstovas man telefonu paaiškino, kad projekte smėlio išvežimas į privačius sklypus yra suderintas su mūsų departamentu“, – sakė R. Lukaševičienė.

Darbai numatyti projekte
UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas vakar „Palangos tiltui“ sakė, kad „sukelta daug purslų dėl nieko“.
„Smėliu aš jo nevadinčiau, veikiau – gruntu“, – pabrėžė bendrovės vadovas.
„Visus darbus atliekame pagal projektą, kuris yra suderintas su įvairiomis žinybomis, taip pat ir Gamtos apsaugos departamentu. Turime leidimą visą iš upelio iškastą gruntą vežti vienam Kretingos rajone gyvenančiam ūkininkui. Tai yra numatyta mūsų techniniame projekte, nereikėjo atskiros sutarties su ūkininku. Neteisybė buvo parašyta viename dienraštyje, kad smėlis-gruntas turėjo būti pilamas paplūdimyje“, – sakė direktorius.
Anot jo, po žiemos kol kas dėl pažliugusios dirvos neįmanoma prie ūkininko privažiuoti, todėl, gavę gyventojų Palangos Užkanavės gatvės sutikimą, gruntą laikinai sandėliuoja jų privačiuose sklypuose.
Jis negalėjo paaiškinti, kodėl užuot supylus gruntą viename sklype, jis buvo išpiltas trijuose ar keturiuose skirtinguose sklypuose.
„Taip buvo sutarta. Jeigu jums atrodo, kad tai yra kriminalas, klystate“, – tvirtino A. Čebanauskas.
Jis sakė, kad pernai bendrovė laimėjo Palangos savivaldybės konkursą upelių valymo darbams atlikti pasiūliusi mažiausią kainą – 324 tūkstančius litų.
„Dabar – pats darbų įkarštis. Esame įsipareigoję darbus atlikti iki birželio 30-osios, bet norime juos baigti prieš poilsiautojų srautus kurorte“, – sakė direktorius.

Apsilankė vietoje
Vakar darbo dienos pabaigoje R. Lukaševičienė apsilankė paplūdimyje, kur kasamas smėlis-gruntas, ir kur jis yra sandėliuojamas.
„Mano aplankyta smėlio krūva yra sandėliuojama Rambyno gatvėje. Pateiktame darbų projekte smėlio-grunto išvežimas yra numatytas, tik nėra pasakyta, kur jis gali būti sandėliuojamas. Formaliai kalbant, pažeidimas toks, kad bendrovė negavo vietos sklypo savininko, kurio savininkas, regis, yra savivaldybė, sutikimo pilti grunto, kur jis dabar yra sandėliuojamas. Ar buvo gautas privačių sklypų, kuriuose buvo supiltas smėlis, savininkų sutikimas, nespėjau išsiaiškinti“, – informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palanga maudynėmis jūros vandenyje netolimoje ateityje galės vilioti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė perduoti Palangos miesto savivaldybei jūros vandens siurblinę bei inžinerinius įrenginius, tai atveria galimybę ateityje tiekti jūros vandenį kurorte veikiančioms sveikatinimo, gydymo bei apgyvendinimo įstaigoms.


Palangiškiai iš taupyklių išpurtė milijonus litų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 09 | Rubrika: Miestas

Palangoje esančiuose Lietuvos paštų skyriuose ir bankų filialuose jau baigėsi gyventojų, norinčių išsikeisti litus į eurus, apgultis. Pirmąsias dvi sausio savaites būriais plūdę žmonės į paštą atnešė daugiau nei šešis milijonus litų, o trijuose bankų filialuose iškeista apie 17 mln. 600 tūkst. Lt.


Į Palangos paplūdimius už milijonus litų smėlis gabenamas iš jūros, o kitoje pakrantės vietoje iš pliažo kasamas smėlis vežamas į privačius sklypus. Skandalas? Ne. UAB „Plungės lagūna“, pernai laimėjusi Palangos savivaldybės konkursą valyti Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upelius, tą ir daro, o gruntinį smėlį pagal techninį projektą turėjo nuvežti ūkininkui į...


Paplūdimo smėlis padėjo apsaugoti kopagūbrį

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 12 | Rubrika: Miestas

Pirmosiomis naujųjų metų dienomis siautęs stiprus 20-25 m/s vėjas ir stipriai banguojanti jūra ne juokais išgąsdino miesto valdžią bei visus palangiškius. Smėliu buvo užneštos Rąžės upelio žiotys, pajūrį užliejo vanduo, o bangos skalavo kopagūbrį prie centrinės gelbėjimo stoties, ties moterų paplūdimiu, Botanikos parku.


Kiekvienas gatvėje sutiktas palangiškis neabejotinai išvardintų bent kelis gyvenimo pajūryje privalumus. Dar senovės egiptiečiai bei romėnai jūros vandenį naudojo gydomiesiems tikslams. Todėl mums, pajūriečiams, nepasinaudoti mūsų Baltijos bangų teikiamais privalumais būtų neprotinga. „Talasoterapija – tai vienas gydymo ir profilaktikos metodų, kai naudojami visi...


Kita vasara, nauja savivaldybės valdžia, bet prakaitu sulipę kurorto svečiai ir miestelėnai, panorę nusiplauti purvus, kaip ir iki šiol, turi pėdinti tai padaryti į viešbutį, nuomojamą būstą ar savo namus. Ten, kur prie paplūdimio jau įrengti dušai, jie užrakinti. Skandalingiausia atrodo dušų istorija Gelbėjimo stotyje, kurios rekonstrukcija valstybei ir savivaldybei kainavo apie tris...


Pagal 2011 metų kovo 25-ąją pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį Palangos miesto savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių Palangoje ekologinės būklės gerinimas“.


Paplūdimio ruože netoli Botanikos parko burzgia galinga technika, dėmesį traukia įspūdingo dydžio vamzdžiai, o visą darbų aikštelę saugo pasamdyti akylūs saugos tarnybos vyrukai. Jie, beje, tik po derybų leido trumpai šnektelėti su paplūdimyje dirbančiais belgais - ruošiamasi paplūdimio maitinimo darbams. Paplūdimių maitinimas smėliu – itin brangus malonumas. Laimei, Palangos savivaldybės...


Vasaros sezonas – pagal jūros vandens temperatūrą

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 06 05 | Rubrika: Miestas

Prasidėjo vasara, saulė, kaip senoliai sako, žeme ridinėjasi, žmonės išsitraukė rūbus trumpomis rankovėmis, o laukiamos poilsiautojų gausos kaip nėr, taip nėr. Įvažiavimas į Palangą nusėtas plakatus iškėlusių močiučių, klientų laukia pakelėse išrikiuoti automobiliai, tačiau poilsiaujančių vis nėra.


Be jūros – lyg „žuvis be vandens“

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 11 21 | Rubrika: Kultūra

Aistringų žvejų, gyvenančių šalia jūros ir sukaupusių daugybės metų patirtį, aprėpiančią daugiau nei 60 metų, likę jau ne daug. Gyvybingumu trykštantys jūreiviai nejausdami baimės visais laikais stoja į kovą su įnoringąja jūra, o didžiausią malonumą patiria pagavę geidžiamą laimikį. Vienas iš senųjų žvejų Valdis Grišinas gyvena Šventojoje ir nekantriai laukia artėjančios Šv. Klemenso –...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius