Antanas Šiupinys: „Mus gyvenimas užgrūdino – mums nereikia užuojautos žvilgsnių“

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011-10-27
Peržiūrėta
2047
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Antanas Šiupinys: „Mus gyvenimas užgrūdino – mums nereikia užuojautos žvilgsnių“

Palanga – ne toks jau ir didelis miestas, tačiau čia gyvena maždaug 2 tūkstančiai žmonių su negalia. „Palangos neįgaliųjų draugijai priklauso 110 gyventojų, tad papasakoti galiu tik apie jų gyvenimą“, - laikraščiui sakė miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Šiupinys.

 

Užsiima įvairia veikla

 

Nežinia kiek tiesos slypi teiginyje, jog žiniasklaida tyli apie neįgaliųjų integraciją visuomenėje. Žiniasklaida bei televizija šia tema žmones šviestų daugiau, jeigu tam žalią šviesą uždegtų patys neįgalieji.

 „Palangos neįgaliųjų draugijos nariai laikosi pakankamai gerai. Jie nėra prikaustyti prie vežimėlio, tad užsiima įvariausia veikla: mokosi fotografijos paslapčių, mezgimo, nėrimo, siuvinėjimo meno, sportuoja. Šiemet populiarus šiaurietiškas ėjimas lazdomis. Į neįgaliųjų draugiją priimame visus norinčius“, - pabrėžė A. Šiupinys.

Sudėtingiausia toms šeimoms, kuriose gyvena sunkesnę negalios formą turintys žmonės, įsitikinęs draugijos pirmininkas: „Su didžiausiais nepatogumais susiduria neįgalieji negalintys, verstis be vežimėlių.

Ne vien tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje pastarieji susiduria su nepritaikyta infrastruktūra: sunku privažiuoti prie bankų, Sodros, gydymo įstaigų, Palangoje – prie jūros. Vienintelis takas, kuris veda link jūros yra „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ įsikūrusiame netoli Šventosios esančiame Monciškių kaime. Šiame centre neįgaliesiems taikoma ne tik fizinė, bet ir socialinė, psichologinė reabilitacija. Šalia jų stovyklavietės įsikūrę „kaitininkai“ suteikia tokį kontrastą. Niekur kitur to neišvysi. Esu girdėjęs, jog kaituotojai padovanojo vienam neįgaliąjam naują, elektrinį vėžimėlį. Anksčiau ir Palangos Gubojos paplūdimys buvo skirtas neįgaliesiems, tačiau jo nebeliko. Žmonių su negalia bijoti nereikia, neretai jie psichologiškai stipresni už sveikuosius“.

 

Darbdaviai naudojasi neįgaliaisiais

 

Socialinės įmonės, kurios mielai į darbą priima žmones su negalia iš valstybės gauna subsidijų neįgaliųjų darbo vietai įrengti.

„Skaudu, jos vis daugiau atsiranda darbdavių, kurie pildosi kišenes neįgaliųjų sąskaita. Tačiau Palangos darbo specifika visai kitokia. Nedirba nei vienas mūsų draugijos narių. Tiesą sakant, jie nė nenori dirbti. Pragyvenimui, kaip ir daugelis palangiškių, užsidirba vasarą nuomodami savo butus“, - sakė A. Šiupinys.

Antanas neįgaliųjų draugijos pirmininku buvo ir 1991 metais: „Per šį laikotarpį pasikeitė daug kas. Anksčiau neįgalieji buvo lyg ladbaros prašytojai. Dabar yra vykdomi socialiniai projektai, į kuriuos jie puikiai įsitraukia. Ši veikla nėra privaloma, tačiau išties paklausi. Norėtųsi daugiau pažintinių ekskursijų, į kurias mielai priimsime ir pensinio amžiaus žmones. Gruodžio 3 diena yra tarptautinė neįgaliųjų diena. Šia proga gruodžio 2 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks tradicinė minėjimo šventė „Esame drauge“. Palangos draugija gavo penkias vietas, tad tikimės joje sudalyvauti“.

Tai, jog socialinė žmonių su negalia integracija į visuomenę Palangoje vyksta, įrodo ir miesto „Baltijos“ pagrindinė mokykla, kurioje teikiamos pradinio, pagrindinio ir vidurinio (I pakopos) ugdymo progamos. Ikimokyklinį ugdymą suteikia lopšelis – darželis „Žilvinas“, akcentavo A. Šiupinys: „Be Monciškių, turime įrengtą stovyklavietę Nidoje“.

 

Bendradarbiauja su savivaldybe

 

Palangos neįgaliųjų draugijos pirmininkas džiaugėsi jiems rodomu savivaldybės dėmesiu. „Iš ankstesnės miesto valdžios, ir iš dabartinio mero sulaukiame paramos. Kasmet savivaldybė mums skiria maždaug 15 tūkstančių litų. Dar po penkis tūkstančius gauname iš Neįgaliųjų departamento ir mūsų rėmėjos „Mažeikių naftos“. Dėl pastarosios įmonės ypač džiaugiamės, kadangi jie patys susirado mus bei pasiūlė draugijos veiklai piniginę paramą. Bene didžiausią paramą, virš 70 tūkstančių litų iš savo savivaldybės gauna Birštono neįgaliųjų draugija. Mes galime tik svajoti apie tokią paramą“, - laikraščiui atskleidė A. Šiupinys.

„Neįgalieji lygiai tokie patys žmonės, kaip visi. Pats gyvenimas mus užgrūdino. Mums nereikia užuojatos kupinų žvilgsnių, galbūt šiokios tokios pagalbos nešant sunkius nešulius. O žmones, kurie nori prisijungti prie draugijos veiklos kviečiame užsukti į Vasario 16-osios g. 6”, - sakė A. Šiupinys.

Jūsų komentaras:

nedas 2018-06-24 07:29 ([email protected] / IP: 78.57.245.0)
labai geras zmogus patariu visiem eiti jis man leido organizuoti savo koncertus tik geri zodziai apie si zmogu

milda 2012-03-06 17:53 ([email protected] / IP: 78.61.104.50)
kiek jus galit manipuliuoti mildos komentaru?Kas jums nepatinka?ar tai jusu Asmeninis laikrastis,kad taip issidirbinejat?Visa tai kelia pasibjaurejima

Taip pat skaitykite

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyksta Neįgaliųjų reikalų departamento organizuojamas renginys – diskusija „Asmenų su psichosocialine ar intelekto negalia teisių apsauga ir pokyčiai Lietuvoje ir Islandijoje“. 


Rugsėjo 27d. Palangos senjorai ir neįgalieji rinkosi į draugijos patalpas, kur vyko ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas.


Rugsėjo viduryje grupė Palangos neįgaliųjų draugijos narių ir ansamblio „Atgaiva“ dainininkės kartu su vadovu Rimgaudu Juozapavičiumi važiavo į Kuršėnus, kur vyko neįgaliųjų meno mėgėjų kolektyvų šventė „Vilties paukštė“.


Rugsėjo pradžioje grupė Palangos neįgaliųjų draugijos narių vyko į Raseinius, kur Maironio parke buvo surengta antroji respublikinė neįgaliųjų meno kolektyvų dainų šventė – konkursas „Lik sveika, vasara“.


Vasario 27 d. įvyko Lietuvos neįgaliųjų draugijos Palangos skyriaus atsakaitinis susirinkimas.


„Sunku jau vien į pastatą patekti, ką jau kalbėti apie tai, kad reikia užsikerėplinti į trečią aukštą“,–kalbėjo apie Gintaro gatvėje įsikūrusį Palangos socialinių paslaugų centro kabinetą palangiškė Vida Butkienė, kuri judėti gali tik su lauko vaikštyne. Moteris pastebėjo, jog bent į tokias įstaigas turėtų būti suteikta galimybė patekti neįgaliems...


Trečiadienį Palangos miesto viešojoje bibliotekoje diskutuota neįgaliesiems aktualiais klausimais – Dienos centrą lankančio jaunimo iniciatyva surengtas susitikimas su Palangos miesto vadovais, organizacijomis bei gyventojais. Šiame susitikime dalyvavo tiek iniciatyvus Dienos centro jaunimas bei jų tėvai, tiek ir neįgaliuosius vienijančių organizacijų nariai.


Lepos 17 dieną Palangos m. neįgaliųjų draugijos   nariai išvyko į Respublikinę neįgaliųjų asociacijų šventę   Pasvalio rajone, Talačkonyse.


Prancūzų neįgaliųjų kelionės po Lietuvą idėja gimė prieš porą metų, kai Klaipėdos krašto socialinio tinklo darbuotojai lankėsi Dordonėje. Lietuvių viešnagės metu vienas iš susitikimų vyko Prancūzijos paralyžiaus asociacijos būstinėje. Sutikti asociacijos nariai prancūzai labai susidomėjo Lietuva ir joje veikiančiomis neįgaliųjų įstaigomis bei draugijomis....


Palanga – ne toks jau ir didelis miestas, tačiau čia gyvena maždaug 2 tūkstančiai žmonių su negalia. „Palangos neįgaliųjų draugijai priklauso 110 gyventojų, tad papasakoti galiu tik apie jų gyvenimą“, - laikraščiui sakė miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Šiupinys.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius