Apsileidę valdininkai miestui pakišo kiaulę

Į oficialiai savivaldybei siunčiamus palangiškių paklausimus laiku neatsakantys ir įvairių institucijų raštus ignoruojantys kai kurių Palangos savivaldybės administracijos skyrių tarnautojai neatsispyrė blogam įpročiui – į gilų stalčių užmetė iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto atsiųstą klausimyną. Ir visam miestui pakišo didelę kiaulę. Šiemet pirmą kartą sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse Palangos savivaldybė įvertinta žemiausiu balu ir užėmė paskutiniąją vietą. Aukščiau už mus atsidūrė net Šalčininkų rajonas. Mūsų mieste žmogui yra pačios prasčiausios gyvenimo sąlygos Lietuvoje – tokią išvadą perša savivaldybių reitingo rezultatai. Palanga – ne koks Balbieriškis, todėl realus kurorto išsivystymo lygis, reali mūsų mieste esanti gyvenimo kokybė gerai žinoma daugumai šalies gyventojų, o ką jau kalbėti apie pačius palangiškius. Nors ir nuskambėtų keistai, lieka pasidžiaugti, kad likome paskutinieji, nes dabar visi supranta, kad Palangai skirta vieta neatspindi tikrosios padėties. Gerokai sunkiau būtų pasiaiškinti, jei mūsų miestas lentelės dugne būtų atsidūręs arčiau vidurio. Tačiau pikta yra tai, kad pagal savo pasiekimus Palanga galėjo rikiuotis gerokai arčiau lyderių. Jei kurorto savivaldybės tarnautojai į gautas anketas būtų pažiūrėję rimčiau ir į visas atsakę laiku. Pats šiam LLRI projektui vadovavęs instituto ekspertas Vytautas Žukauskas pripažino, kad objektyviai Palanga nėra blogiausia savivaldybė šalyje, nes srityse, iš kurių buvo gauti atsakymai, kurorto rodikliai yra aukštesni už vidutinius. Kaip atsitiko, kad į šalies ekonomiką vertinančio autoritetingo Lietuvos laisvosios rinkos instituto oficialią apklausą mūsų savivaldybėje buvo numota ranka? Pirmą kartą pagal platų temų spektrą šalies savivaldybes įvertinti užsimojęs institutas pasirinko 55 rodiklius, kurie buvo suskirstyti į 9 sritis: komunalinis ūkis, švietimas, sveikatos apsauga, socialinė rūpyba, investicijos ir plėtra, mokesčių dydžiai, savivaldybių turto, administracijos bei personalo valdymas. Devynios anketos su klausimais į Palangos savivaldybę buvo atsiųstos liepos pabaigoje. Jas lydėjo ir aiškus LLRI raštas, kuriame buvo paaiškinti projekto tikslai ir užduotis. Savivaldybė buvo informuota, kad rudenį visuomenei žadamu pristatyti indeksu naudosis investuotojai, įmonės, gyventojai. Vertindama verslo sąlygas savivaldybėse jį naudos Ūkio ministerija. Institutas įspėjo, kad nesulaukę atsakymų į klausimus, savivaldybę vis tiek vertins neatsakytoms sritims skiriant nulį balų. Nors ši laiško vieta kvepia lengvu šantažu, sudaromo reitingo svarba buvo akivaizdi. Taigi, liepos pabaigoje gautos anketos buvo nusiųstos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Broniui Martinkui. Jis pagal sritis anketas nukreipė konkretiems savivaldybės skyriams su nuoroda atsakyti. Netrukus B.Martinkus išėjo atostogų, kontroliuoti vasaros karščių kamuojamų valdininkų nebeliko kam ir šie į vadovų nurodymą nusispjovė. Nors atsakymus į anketas buvo prašoma atsiųsti iki rugpjūčio 29 dienos, rugsėjo viduryje institutas savivaldybei priminė, kad Palanga pateikė tik dvi anketas iš devynių ir likusius atsakymus paprašė atsiųsti iki rugsėjo 19 dienos. Tačiau iki spalio LLRI iš Palangos gavo atsakymus tik į švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos rodiklių anketas ir tik dalį atsakymų į turto valdymo anketą. Spalio 5 dieną savivaldybė gavo dar vieną raštą iš projekto rengėjų, kuriame pranešama, kad trūksta atsakymų į administracijos ir valdymo, biudžeto ir finansų, investicijų ir plėtros, komunalinio ūkio anketas. Tai yra, tų sričių, kuriose Palanga labiausiai gali pasigirti. Kai šie savivaldybės administracijos skyriai pagaliau sukruto, paruoštų anketų atsakymų niekam nebereikėjo – Palangai gėdingas savivaldybių reitingas jau buvo paskelbtas. Mėginant pateisinti savivaldybės darbuotojus dabar galima teigti, kad jie yra užversti svarbesniu darbu, kad nespėja atsakyti net į privalomus iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų gaunamus raštus. Kad yra užverčiami įvairiausiomis diplominius darbus rašančių studentų anketomis ir įvairių mokslo įstaigų abejotinos svarbos klausimynais. Štai neseniai savivaldybė gavo prašymą atsakyti net į „Zepter“ puodų platintojų atsiųstą anketą. Tarp tokių prašymų gausos galėjo pasimesti ir dar vieno visuomeninio Laisvosios rinkos instituto atsiųsti raštai. Tačiau gaunamų užduočių svarbą ir darbų prioritetus skyriams privalėtų išdėstyti savivaldybės administracijos vadovai. Teikiamų atsakymų į įvairias anketas tvarka savivaldybėje ruošiama tik dabar. Daug abejonių kelia ir LLRI savivaldybių reitingavimo principai. Jei negauti visi reikiami atsakymai, tokia savivaldybė iš viso negalėjo būti vertinama. Pradžiai apsileidėliams užtektų ir tokios bausmės – tavęs tiesiog nėra reitingo sąraše. Tačiau vertinimas per prievartą iš esmės nėra teisingas objektyvumo siekiančiam šalies ekonominių procesų tyrimų institutui. LLRI ekspertas V.Žukauskas neslepia, kad į visas anketas neatsakiusių savivaldybių buvo ir daugiau. Tuomet kaip galima besąlygiškai tikėti sudarytu savivaldybių indeksu? Jame savivaldybių užimtos vietos iškraipo tikrovę ir aukščiau atsidūrusioje savivaldybėje gyvenimo sąlygos realiai gali būti daug prastesnės, nei savivaldybėje, kuriai skirta žemesnė vieta. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, lieka guostis tik tuo, kad kitais metais paskelbtame reitinge Palanga neabejotinai bus didžiausią pažangą padariusi savivaldybė.