Ar tikrai esame pasirengę vėl tapti 3 milijonų valstybe?

Ar tikrai esame pasirengę vėl tapti 3 milijonų valstybe?

2018 06 29

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Daugelis Europos valstybių jau ne vieneri metai bando spręsti visuomenių senėjimo tendencijas ir problemas, nes suvokia, kad tai tiesioginė grėsmė jų ekonomikoms – su senstančia visuomene ir didėjančiu pensininkų skaičiumi valstybė netenka darbuotojų, o tuo pačiu mokesčių mokėtojų. Visa tai yra tiesioginė grėsmė valstybės finansams ir visos ekonominės sistemos tvarumui. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir Lietuva.
Aišku, galime sakyti, kad gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2004 metų mes turime teigiamą balansą: yra daugiau atvykusių į Lietuvą negu išvykusių. Iš Lietuvos šiemet gegužę išvyko 3084, o imigravo 3627 asmenys. Jeigu tai būtų tvari tendencija, ar to pakanka? Manau, kad vargu bau, nes lietuvių emigracija išlieka didesnė nei reemigracija, o ir dėl didesnio mirtingumo nei gimstamumo kasmet Lietuva praranda dešimt tūkstančių.
Prastėjančias demografines tendencijas stebėjome jau nuo 2006 m. Apie šias problemas, kurios labai skaudžiai palies mūsų ateitį, kalbu daugiau nei 13 metų. Deja, bet per tą laiką politinių sprendimų galią turintys taip ir nesuvokė, kad demografija bus vienas iš svarbiausių dalykų ir mums reikia kurti planą, ką darome, kad išliktume. Verslas kalbėjo ne tik apie problemas, siūlėme sprendimus, kaip susigrąžinti migrantus arba sumažinti išvykimo mastus, numatant ilgalaikes priemones, nukreiptas demografinėms problemoms – gimstamumo ir emigracijos – spręsti, kuriose būtų atsižvelgta į jaunų šeimų poreikius, kryptingą investicijų pritraukimą į regionus ir naujų darbo vietų kūrimą, sąlygų plėtoti verslą gerinimą ir t.t. Ir, aišku, daugeliui labai nepriimtinas pasiūlymas – trečiųjų šalių piliečių pritraukimas.
Pagaliau pabandėme pažiūrėti į esamas problemas plačiau, neapsiribodami siauru ir niekur nevedančiu mąstymu, kad visas problemas Lietuvoje galime išspręsti atlyginimu pakėlimu ir emigravusių susigrąžinimu, rožinėm spalvom jiems nupiešus įvykusius pokyčius Lietuvoje. Praėjusią savaitę paskelbtas migracijos priežasčių tyrimas, kuriuo buvo bandyta išsiaiškinti ne tik ekonomines/finansines priežastis, bet ir išsiaiškinti, kaip žmonės jautėsi gyvendami Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad šiuolaikinė migracija iš Lietuvos yra nulemta ne tik ekonominių, bet ir socialinių bei psichologinių veiksnių, o taip pat pilietinio aktyvumo faktorių. Žmonės iš Lietuvos išvyksta ne tik dėl finansinių problemų, bet ir dėl jaučiamos nepagarbos ar valstybės nejautrumo socialiniams iššūkiams. 33,1 proc. jautėsi čia nelaimingi, 56,7 proc. jautėsi nereikalingais Lietuvoje, 70,5 proc. išvyko, nes gyvenimas Lietuvoje blogėjo ir nematė ateities perspektyvos, o 20,3 proc. respondentų norėjo pabėgti nuo lietuviško valdymo.
Išvykusiųjų nuomone, labiausiai taisytini dalykai Lietuvoje – korupcijos dydis, ekonominė nelygybė ir nepagarba eiliniam žmogui. Pridėkime prie to faktą, kad daugiau nei 72 proc. išvykusiųjų iki šiol pagrindinis žinių šaltinis yra Lietuvos žiniasklaida ir tada kyla labai paprastas klausimas, kiek iš tų išvykusiųjų, matydami dabartinį Lietuvos paveikslą, norės grįžti?
Juk paveikslas, pažiūrėjus iš šalies, tikrai kuo toliau, tuo atgrasesnis: verslas Lietuvoje po 28 nepriklausomybės metų jau tapo absoliučiu blogiu, tad daugelis iš tų, kurie galvojo grįžti ir pradėti savo verslą Lietuvoje, matyt, kad gerai pagalvos ar verta. Priešprieša tarp verslo ir visuomenės ir toliau kryptingai didinama. Politikai gavę bent kelias minutes eterio pirmiausia skuba paskelbti, kad visi verslininkai yra vergvaldžiai ir kad visus juos reikia išbuožinti, o tada teisingai padalinti. Dar pridėkime pastarųjų metų bandymus įstatymais įtvirtinti „ukazus“, ką mums valgyti, gerti, kur gydytis, kaip kaupti pensijas ir visiškoje kitoje aplinkoje pagyvenusiam žmogui vargu ar kils noras grįžti...
Galime parašyti dešimtis strategijų, pasirašyti dar keletą memorandumų, paskelbti dar daugiau gražiai viešojoje erdvėje atrodančių pilietinių akcijų, bet jeigu nenugalėsime savo egoizmo ir noro bet kokia kaina laimėti rinkimus, jeigu nejausime atsakomybės už savo žodžius ir veiksmus, jeigu ir toliau tik skaldysime visuomenę ir neieškosime bendrų sąlyčio taškų, kad kartu veikti ir spręsti problemas, tai apie trijų ar keturių milijonų Lietuvą, kurią dabar bandome suburti pilietinėmis akcijomis, galime pamiršti.
O reikia tikrai, rodos, nedaug: politikams atsisakyti noro eiti lengviausiu keliu – pamiršti populizmą ir reitingus bei rasti savyje šiek tiek drąsos ir atsakomybės, balsuoti ne už reitinginius sprendimus, o už įstatymus, kurie užtikrins ekonomikos tvarumą, sudarys žmonėms sąlygas veikti, dirbti ir užsidirbti. Atsisakyti noro po kiekvienų rinkimų visas reformas pradėti nuo pradžių ir pagaliau visiems susitarti, kokioje Lietuvoje norime gyventi ir ką visi kartu turime vardan šio tikslo padaryti. Verslas taip pat turi suvokti savo atsakomybę ir investuoti į visuomenę. Akademinė bendruomenė, savivalda, žiniasklaida, mokytojai, gydytojai ir kt. negali likti nuošalyje tik su savo nuoskaudomis ir susikoncentravę tik į savo problemas...
Ir vėl noriu priminti Jungo pasakymą, kad visuotinių problemų neįmanoma išspręsti pakeitus įstatymus ar konstitucijas. Gyvenimas keičiasi, kai pavienis žmogus pakeičia savo elgseną. Jeigu keisimės patys ir padėsime pasikeisti šalia esančiam, tai gal pagaliau ateis suvokimas, kad valstybė yra ne tas šimtas žmonių valdžioje, o bendruomenė, gerbianti vienas kitą, dirbanti ir pagaliau kovojanti už teisingus savo šalies ir visuomenės interesus.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Daugelis Europos valstybių jau ne vieneri metai bando spręsti visuomenių senėjimo tendencijas ir problemas, nes suvokia, kad tai tiesioginė grėsmė jų ekonomikoms – su senstančia visuomene ir didėjančiu pensininkų skaičiumi valstybė netenka darbuotojų, o tuo pačiu mokesčių mokėtojų. Visa tai yra tiesioginė grėsmė valstybės finansams ir visos ekonominės sistemos tvarumui. Su tomis pačiomis...


Ar esame pasiruošę teroristų vizitui?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 11 19 | Rubrika: Savaitės komentaras

Po žiaurių islamistų atakų aiškiai panikuoti pradėjusią Europą jau savaitę krečia terorizmo baimės drugys.


Įveikus visas kliūtis, penktadienį Palangoje buvo duotas startas naujos miesto autobusų stoties ir prekybos centro statyboms. Investuotojas UAB „Palanga properties“ ir darbų rangovas „Vikstata“ pažadėjo, kad kompleksas iškils metų pabaigoje – planuojama, lapkritį. Į projektą bus investuota per 15 milijonų litų. Statybos darbų pradžios ceremonijoje...


Žvelgiant į pilką, šabakštynais apaugusį sklypą netoli Klaipėdos plento, vos įvažiavus į Palangą, šiandien sunku patikėti, kad koks nors verslininkas ryžtųsi į jį investuoti dešimtis milijonų litų ir jau po kelių metų pastatyti sporto ir rekreacijos centrą – su olimpiniu baseinu, ledo arena ir žirgynu. Abejonių apnikti kurorto politikai, tvirtinant būsimo...


Auganti palangiškių karta tikrai myli Lietuvą

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 14 | Rubrika: Kultūra

„Aš tikrai myliu Lietuvą“ – šios žinomos Marijono Mikutavičiaus dainos žodžiai tapo Kovo 11-ajai skirtų renginių Palangoje leitmotyvu. Ir gražiausia, kad šis leitmotyvas skambėjo ne tik iš vyresnių, bet ir iš jaunesnių, ir visai dar jaunų palangiškių lūpų.


Jeigu ketvirtadienį posėdžiausianti Palangos miesto taryba pritars teritorijos tarp Meilės ir Naglio alėjų bei Rąžės upelio detaliojo plano koncepcijai, bus žengtas rimtas žingsnis link svarbaus kurortui objekto – poilsinių su baseinu buvusio Jūratės baseino vietoje statybų atgaivinimo. Pritarimas koncepcijai taip pat būtų viena iš sudėtinių taikos sutarties, kuri būtų...


Po gan sniegingo gruodžio, davusio komunalininkams darbo nuo pat pirmosios šio mėnesio dienos, prieš Naujuosius ir kiek po jų būta atokvėpio. Bet nuo praėjusios savaitės vidurio besirūpinantiems Palangos gatvių ir kiemų švara bei tvarka teko atlaikyti antrąjį išbandymą sniegu, o artimiausiu metu laukia ir trečiasis – su pūga.


Palangos tarnybos skelbia: „Kurorto sezono pradžiai esame pasirengę!”

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 05 10 | Rubrika: Miestas

Vasarą pasitinkanti Palanga šį savaitgalį skelbia Kurorto šventę bei rengiasi priimti gausų būrį svečių. Specialiosios tarnybos laukiamam pramogautojų antplūdžiui visiškai pasirengusios – medikai bei komunalininkai pasiryžę dirbti vasaros režimu, o policijos pareigūnai tvirtina esantys pasiruošę Palangos svečių gausai.


Palangiškė – pretendentė tapti „Mis Lietuva“

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 16 | Rubrika: Miestas

Palangiškė Agnė Laukaitytė šiemet pateko tarp 12 laimingųjų, dalyvausiančių „Mis Lietuva 2010“ konkurse. Aktyvi, neseniai dvyliktą klasę pabaigusi A.Laukaitytė pretenduos tapti gražiausia Lietuvos mergina. Tai paaiškės rugpjūčio 27 dieną.


Pernai lapkričio 14 dieną dramos sambūrio „M“ – 3-iosios kartos jaunieji aktoriai bei kiti mokyklos moksleiviai su vadove Alma Pronckūniene ir istorijos mokytoja Daiva Latožiene, įgyvendindami tarptautinį projektą „Tau, brangi šalie“, svečiavosi Kaliningrado Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijoje. Iš šios kelionės jie grįžo ne tik kupini gerų emocijų, bet ir atlikę nuostabią misiją –...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius