„Armėno namuose vietose užtenka visiems – kviesiu auklėtinius ir jų tėvelius futbolo čempionatą Brazilijoje stebėti mano namuose“

„Armėno namuose vietose užtenka visiems – kviesiu auklėtinius ir jų tėvelius futbolo čempionatą Brazilijoje stebėti mano namuose“

Linas JEGELEVIČIUS, 2014 06 12

Su kokiu įkarščiu kurorto šešiamečiai-aštuonmečiai, stebimi kai kurių tėvų, praėjusį trečiadienį gainiojo futbolo kamuolį, reikėtų pamatyti savo akimis. O prieš treniruotę, lyg sekant geriausias Ispanijos ar Anglijos futbolo tradicijas, mažieji skubėjo fotografuotis su savo treneriu Marseliu Balasanovu. „Na, Mesi, ateik čia, dabar tavo, Ronaldo, eilė...“ – jau 10 metų Palangoje gyvenantis armėnas ragino savo auklėtinius. Prieš vakar Brazilijoje prasidėjusį pasaulio futbolo čempionatą, ir V. Jurgučio aikštyne, kur vyksta treniruotės, jaučiamas sujudimas: jaunieji futbolininkai trokšta sekti futbolo grandų pėdomis, žinoti visas naujienas apie juos. Berniukų guru, neabejotinai, yra M. Balasanovas – vienintelis Palangoje futbolo treneris, turintis tarptautinę B kategoriją, ilgametis Armėnijos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas, su Gargždų „Banga“ – Lietuvos A futbolo čempionato prizininkas. Šiandien Marselis – ir Palangos futbolo klubo „Palanga“, žaidžiančio šalies I-oje lygoje, treneris.

 

„Vaikai daug žino apie čempionatą Brazilijoje“

Dėl vakar prasidėjusio pasaulio futbolo čempionato M. Balasanovui, ko gero, vaikams ir tėvams pritarus, nežymiai pakaitalioti treniruočių datas – toks didelis noras pamatyti kuo daugiau čempionato, vykstančio kartą per keturis metus, rungtynių.

„Vaikai daug žino apie čempionatą Brazilijoje, žaidėjus ir juos mėgdžioja“, – sakė treneris jau du mėnesius dirbantis su mažųjų dviem grupėmis.

O už 33-ejų metų Marselio pečių - ilgametė futbolininko Armėnijoje ir Lietuvoje patirtis.

„Teko su Armėnijos nacionaline jaunimo ir suaugusiųjų rinktinėmis dalyvauti pasaulio ir Europos jaunimo čempionato atrankose – įspūdis neužmirštamas. Ką jau bekalbėti apie suaugusiųjų pasaulio čempionatą, kuris kartą per keturis metus mėnesiui tampa didžiausiu pasaulio ir sporto įvykiu“, – „Palangos tiltui“ sakė M. Balasanovas.

Jeigu būtų tėvelių noras, jis mielai juos ir jų atžalas, pas jį besimokančius futbolo paslapčių, mielai pakviestų stebėti čempionato Brazilijoje batalijų pas save.

„Aš gi – armėnas. Tikro armėno namuose vietos užtenka visiems“, – plačiai šypsojosi lietuvę vedęs, du sūnus (vienas jų futbolo treniruotes lanko pas tėtį) su žmona auginantis palangiškis.

Jis prisipažįsta, kai su klubo „Palanga“ prezidentu ir siela Romu Zuberniumi nusprendė prie klubo įsteigti ir mokamą vaikų futbolo grupę – Palangos ir Lietuvos ateities futbolo žvaigždutėms ir žvaigždėms ugdyti – nerimavo, ar idėja pasiteisins.

„Juk futbolo sekcija yra ir Sporto centre. Ten treniruotės vaikams nekainuoja. Džiaugiuosi, kad tėveliai, matyt, įvertinę mano, kaip buvusio futbolininko pasiekimus, o dabar, kaip futbolo trenerio gerą vardą, nepagaili 40 litų mėnesiui ir skatina žaisti futbolą pas mane. Džiaugiuosi, kad vaikams esu autoritetas“, – sakė M. Balasanovas.

Dviejose grupėse treniruojasi 22 berniukai. Dėmesio: jau yra paruošta ir mergaičių grupė.

„Tik dar reikėtų sustyguoti kai kuriuos paskutinius dalykus. Iki šiol Palangoje nebuvo mergaičių futbolo grupių“, – šypsojosi iš Kalnų Karabacho į Lietuvą daugiau kaip prieš 10 atvykęs armėnas.

 

Vingiuotas kelias į Lietuvą

Marselis į Lietuvą pateko dėl karo Kalnų Karabache. „Močiutė, nujausdama karą, su azerbaidžaniečiu iš Klaipėdos apsikeitė butais. O mūsų šeima, gyvenusi tuomet Azerbaidžano sostinėje Baku, tikėjosi, kad konfliktas neišaugs į karą, ir niekur nesitraukė. Gyvenome Baku iki pat paskutinio momento, kol prasidėjo armėnų žudynės. Tada pabėgome pas gimines į Kalnų Karabachą, bet, pasirodo, ne ten  reikėjo vykti – karas jau buvo beįsiliepsnojąs“, – prisiminė Marselis.

Jam tada buvo vos šešeri. Karas truko 6 metus, bet tėvas jį mokęs futbolo paslapčių net tratant kaimynystėje kulkosvaidžiams.

Visus tuos karo metus su tėvais svajojo apie konflikto baigtį ir planus žaisti garsiame futbolo klube.

Jau vienuolikmečiam teko malūnsparniu sprukti  iš gimtosios šalies: „Atsimenu, kad su tėvu miške pasislėpę savaitę laukėme malūnsparnio... Kariams tėvas davė pinigų, kad ir jam leistų išskristi“.

Taip Marselis atsirado pas močiutę Klaipėdoje, tik vienuolikmetis berniokas. Iš karto jį paėmė į Lietuvos jaunių futbolo rinktinę... Būdamas penkiolikos debiutavo Klaipėdos „Atlante“. „Tačiau mano tėvui pasiekimai Lietuvoje atrodė nereikšmingi. Šešiolikos išvažiavau į Maskvą, žaidžiau CSKA komandoje“, – prisiminė M. Balasanovas.

Vėliau, gavęs pasiūlymą žaisti Armėnijos aukščiausioje futbolo lygoje, grįžo į gimtą šalį. „Iki 22-ejų žaidžiau Armėnijos aukščiausioje lygoje, gavau gerą algą“, – pasakojo vyras.

Visą tą laiką M. Balasanovas žaidė ir už Armėnijos jaunimo rinktinę. Bet vyrą kamavo traumos. Po Maskvoje atliktos operacijos jis grįžo nebe namo, o į Lietuvą, pas močiutę.

Futbolą žaidė įvairiuose šalies miestuose, kol prieš trejus metus, dar kartą susižalojęs kelį, nusprendė futbolininko bucus pakabinti ant vinies ir atsidėti trenerio karjerai.

„Jau dešimt metų gyvenu Palangoje, ir man čia labai patinka. Gal dėl gamtos kontrastų – vasara, žiema. Gal dėl jūros? Žinoma, esminis dalykas tai, kad mano žmona čia, čia mano du sūnūs auga, čia atsiskleidžiu kaip treneris“, – pasakojo pašnekovas.

 

„Palangai“ kol kas sekasi prastokai

Kol kas „Palangos“ klubui I-osios šalies lygos futbolo čempionate sekasi prastokai. Komanda dalijasi 8-9 vieta, turnyre žaidžia 13 komandų.

Dėl netinkamai paruoštos dokumentacijos iš klubo prieš čempionatą buvo atimti trys taškai.

„Šiemet ypač sunku buvo surinkti komandą, nes net dvi Klaipėdos futbolo komandos žaidžia šalies A lygoje („Granitas“ ir „Atlantas“). Jos pasigriebė didžiąją dalį rėmėjų ir geriausių žaidėjų“, – prisipažino treneris.

Kad futbolas Palangoje atgytų, reikia, kad kuo daugiau žmonių – nuo eilinio palangiškio iki miesto vadovų – gyventų futbolu.

„Taip yra visur pasaulyje, kur futbolas yra išvystas ir yra itin svarbi šalies, miesto ekonomikos dalis, – pastebėjo pašnekovas. – Gyvenu dešimt metų Palangoje, bet tik pastaraisiais metais čia juntu tam tikrą futbolo atgimimą, didesnį dėmesį. Regis, ateina futbolo „banga“ ir į Palangą. Ji jau seniai pasiekė Gargždus, Uteną ir kitus šalies miestus. Man džiugu matyti, kai vaikai, paaugliai ir net suaugę spardo futbolo kamuolį „bame“. Žinoma, tam postūmį davė ir „Palanga“ žaidimas. Už tokį „sujudimą“ visi turėtų būti dėkingi Romui (Zuberniui), kuris daug ką padarė savo jėgomis“.

Kol remontuojamas Palangos stadionas, „Palanga“ rungtynes žaidžia Kretingos stadione. Jo tribūnose galima išvysti ir mažųjų Marselio auklėtinių, ir jų tėvelių. „Tai man labai malonu“, – šypsojosi treneris.

Visi „Palanga“ žaidėjai – mėgėjai, tačiau gauna pinigines paskatas už rungtynes, premijas – už laimėtas rungtynes. „Tik vienas žaidėjas – Karolis Laukžemis – yra profesionalas, mums paskolintas „Atlanto“, kiti renkasi į treniruotes ir varžybas tiesiai atėję iš darbų“, – teigė treneris.

Tarp didžiausių „Palangos“ rėmėjų – Palangos miesto savivaldybė, nors jos parama toli gražu neprilygsta Utenos miesto paramai, skirtai savo reprezentacinei komandai, šiemet gavusiai 600 tūkst. litų. Bet pašnekovas sutinka, kad futbolo klubai turėtų patys užsidirbti. „Kaip visame pasaulyje, bet Lietuvoje tai neįmanoma“, – sutiko jis.

 

Akys mėnesiui kryps į Braziliją

Paprašytas spėti, kuri nacionalinė rinktinė Brazilijoje turi daugiausiai šansų laimėti aukso medalius, M. Balasanovas sakė, kad tai padaryti labai sunku. „Futbolo lygis dabar daugelyje šalių yra labai aukštas. Beveik kiekviena komanda Brazilijoje turės pasaulinio garso žvaigždžių. Be abejo, favoritai yra vokiečiai, ispanai. Jos ypatingos tuo, kad jų nacionalines rinktinės yra sudarytos kelių geriausių šalių klubų pagrindu, – pastebėjo treneris. – Dėl to tos dvi komandos darnesnės, labiau sukomplektuotos“.

Anot jo, negalima „nurašyti“ prancūzų, kurie pastaruoju meto rodo labai aukštą futbolo lygį.

„Bet mano širdis linksta prie pietiečių – brazilų, argentiniečių. Bet kad brazilai – čempionato šeimininkai, kaži ar yra didelis privalumas – tribūnų psichologinis spaudimas savo numylėtiniams bus labai stiprus“, – įsitikinęs treneris.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Visą liepos mėnesį Antano Mončio namuose-muziejuje veiks tiesiog išskirtinė paroda: čia, po vienu stogu, muziejaus direktorės Loretos Birutės Turauskaitės ir parodų kuratoriaus fotomenininko Gyčio Skudžinsko pakviesti, susitiko iš Palangos kilę ir kylantys kūrėjai: jau pripažinti, laukiantys pripažinimo ir dar tik -engiantys pačius pirmuosius žingsnius į meno pasaulį.


Ne kartą esate girdėję, kad sportas yra sveikata, o nuolatinės treniruotės stiprina ne tik patį kūną, bet ir protinę veiklą. Sportuojantys žmonės jaučiasi žvalesni, labiau pasitiki savimi, turi daugiau energijos. Ruduo yra pats metas dailinti savo kūną ateinančiai vasarai, o tai galima daryti net keliais būdais. Vieni renkasi subalansuotą mitybą, kiti sportą, treti ir tą, ir tą. Vieni...


Atsitraukiant šaltiems orams ir pamažu atkeliaujantpavasariui, palangiškiaiskuba įvertinti žiemospaliktuspadariniussodybose ir vasarnamiuose. Tačiau rūpinantis užmiesčio turtu, reikėtų nepamiršti skirti dėmesio ir butui ar gyvenamajam namui. Kokių darbų svarbu nepraleisti namuose ir sodyboje? Patarimais dalijasi Vida Norkūnienė, „Compensa Vienna Insurance...


Palangos miesto reprezentacinis krepšinio klubas „BC Palanga“ savaitgalį įsirašė penktąją pergalę Nacionalinėje krepšinio lygoje („Mezon – NKL“). Palangiškiai namuose be didesnio vargo 87:66 (18:12, 18:11, 26:17, 25:26) susitvarkė su Molėtų „Ežerūno“ komanda.


Nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo 10-osios Antano Mončio namuose-muziejuje veikia dvi Lietuvos jūrų muziejaus parodos, kurių lankytojai galės pasijusti tikrais kapitonais bei išvysti... delfinų piešinius.


Su kokiu įkarščiu kurorto šešiamečiai-aštuonmečiai, stebimi kai kurių tėvų, praėjusį trečiadienį gainiojo futbolo kamuolį, reikėtų pamatyti savo akimis. O prieš treniruotę, lyg sekant geriausias Ispanijos ar Anglijos futbolo tradicijas, mažieji skubėjo fotografuotis su savo treneriu Marseliu Balasanovu. „Na, Mesi, ateik čia, dabar tavo, Ronaldo...


Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA, atkreipdama dėmesį į vis dar aukštus sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, ragina Lietuvos moteris aktyviau rūpintis savo sveikata ir tirtis dėl gimdos kaklelio vėžio.   Lietuvos moterys jau greitai galės pasinaudoti galimybe didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusus, kurie yra vieni iš...


Tradiciniame ketvirtajame praėjusių metų gruodį Palangos moterų klubo „Lions“ surengtame labdaros vakare „Sapnuok baltai“, kuriame rinktos lėšos palangiškių šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, svečiai buvo itin dosnūs: paaukota apie 10 tūkst. Lt. Dosnių aukotojų ir „Lions“ moterų dėka Deividas Kavalskis ir jo mama gali gyventi savo...


A. Mončio namuose – muziejuje pristatyti danų menininkų darbai

„Palangos tilto” informacija, 2011 07 12 | Rubrika: Kultūra

A. Mončio namuose-muziejuje šeštadienį atidaryta penkių Danijos menininkų darbų paroda. Kurorto publikai pristatyta 120 tapybos, litografijos bei keramikos darbų, kurių autoriai – Tage Storup, Gerd Baarstrom, Henriette Duckert, Hans Christian Thomsen bei Peter Lundberg.


Netekčių ir mažų džiaugsmų namuose

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 12 05 | Rubrika: Miestas

Sunkiausia – pasijausti esant kažkam našta, tarsi savi namai jau būtų ne savi, o kūnas sustingęs laike. Tik jausmai išlieka gilūs ir kur kas jautresni, ašaros pasirodo akyse daug dažniau nei norėtųsi jas rodyti, nes nuolat atmintin grįžta patys skaudžiausi prisiminimai, kuriuos nuslopinti stengiamasi trumpomis atsipalaidavimo akimirkomis. Daug tokių potyrių kupinų žmonių gyvena Globos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius