Gvido Šedžio nuotr.

Gvido Šedžio nuotr.

Aštuntosios A. Mončio dienos jau stebina ir dar stebins meno lobiais

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 08 08

Antradienį simboliniu P. Lapės parodos uždarymu bei B. Šarkos performansu „TAKA“, kurį menininkas pavadino mišiomis už prieš 20 metų Anapilin išėjusį skulptorių Antaną Mončį bei dailininką Praną Lapę, prasidėjo aštuntosios A. Mončio dienos, iki kitos savaitės pabaigos kviečiančios gėrėtis garso, vaizdo, žodžio menu.
A. Mončio namuose-muziejuje jau aštuntąjį kartą rengiamos garsiojo žemaičio skulptoriaus, kūrusio Prancūzijoje, Antano Mončio vardu pavadintos dienos jau turi pulką gerbėjų, į šią visų menų fiestą ne tik ateinančių iš Palangos – tiek čia gyvenančiųjų, tiek atostogaujančiųjų, – bet net specialiai atvažiuojančių iš visos Lietuvos ir ne tik jos.
Antradienį startavęs iki rugpjūčio 17-osios vyksiantis menų festivalis prasidėjo išties netradiciškai: ne parodos atidarymu, o uždarymu. Palangiškiai ir miesto svečiai buvo pakviesti atsisveikinti su didžiąją gyvenimo dalį išeivijoje kūrusio menininko Prano Lapės darbų paroda, pavadinta „Gyvenimo mintys“.
Pirmą kartą ar dar kartą – į A. Mončio muziejų susirinko žmonių, kurie buvo ir liepos pradžioje vykusiame parodos atidaryme – išvysti kūrinius, kurių nemenka dalis buvo pirmąkart eksponuojama Lietuvoje, atėjo gausus būrys tiek P. Lapės kūrybos gerbėjų, tiek mylinčių A. Mončį, jo namus- muziejų, tiek jau pamėgusių išties dėmesio vertą visų menų fiestą – A. Mončio dienas.
Visus susirinkusiuosius pasveikinusi su festivalio pradžia A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė perdavė žodį parodos kuratoriui, Užupio „Menų tilto“ galerijos šeimininkui Edvidui Žukui, kuris savo ruožtu sakė keistai besijaučiantis – prieš beveik mėnesį kalbėjo parodos atidaryme, dabar gi vos ne pirmą kartą gyvenime – parodos uždaryme. E. Žukas nuoširdžiai dėkojo dailininko seseriai Zitai bei kitiems jo artimiesiems, kurių dėka Palanga – ir čia, į kultūros sostinę suvažiuojantieji – turėjo unikalią progą pamatyti P. Lapės kūrinius, atspindinčius skirtingus kūrybos laikotarpius: impresionistinio stiliaus peizažus, juodai baltą periodą, abstrakčius ekspresionistinius darbus bei koliažus, ir pabrėžė, kad tokio lygio parodos surengiamos kartą per keletą metų.
Susirinkusiųjų į A. Mončio dienų atidarymą paprašyta, dailininko sesuo pasidalijo prisiminimais apie JAV kūrusį ir keletą metų prieš išeinant Anapilin į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą grįžusį menininką, kuris pats sau buvęs labai kritiškas. Pripažinimo užjūry ir Lietuvoje sulaukęs P. Lapė, kurio regėjimas paskutiniais gyvenimo metais geso, yra pasakęs: „Gaila, kad nebematau. Jei matyčiau, pusę savo darbų išmesčiau...“
Iš parodų salės svečiai išėjo į muziejaus kiemą, kur turėjo progą išvysti nuo pat pirmųjų A. Mončio dienų festivalyje dalyvaujančio menininko Beno Šarkos performansą „TAKA“. Aktoriui ir režisieriui žiūrovai plojo atsistoję. O jų jausmus ko gero geriausiai nusakė ilgametės S. Vainiūno meno mokyklos solfedžio ir muzikos istorijos mokytojos Kostancijos Strikienės žodžiai: „Aš mačiau menininko gyvenimo kelią. Tikrą. Iki ašarų...“
Trečiadienį publika turėjo – nebuvusieji atidaryme dar turi – progos pamatyti iki šiol viešai nerodytus meno kūrinius: pernai Anapilin iškeliavusio garsaus dailininko, tapytojo, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailėtyrininko, vieno iš Lietuvos dailės patriarchų Augustino Savickio-Savicko paveikslus, kuriuos savo kolekcijoje turi surinkęs kolekcininkas Edmundas Kolakauskas, bei paties A. Mončio darbų, priklausančių privačiai Pene šeimos kolekcijai, nuotraukas. Ir ne tik darbų, bet ir paties A. Mončio nuotraukas, kurių, kaip ir jo skulptūrų ir kitų kūrinių atvaizdų, iki šiol Lietuvoje nematė niekas.
„Parodoje pristatomi Pene šeimos iki šių dienų saugomi A. Mončio sukurti darbai. Ponia Florence Pene-Rosenberg paprašė fotografą George Mitchell didžiąją dalį darbų perkelti į atvaizdus tam, kad muziejui ir meno bendruomenei būtų atvira ir prieinama informacija apie lietuvių skulptoriaus A. Mončio sukurtus kitus, ne Lietuvoje saugomus kūrinius“, – sakė L. Turauskaitė, papasakojusi, kas siejo skulptorių ir Pene šeimą.
Ji atkreipė dėmesį, jog šįkart Palangoje bus pristatoma tik dalis Pene šeimos turimų A. Mončio darbų, o likusiuosius, tikimasi, kurorte bus galima pristatyti ateityje.
Itin spalvingai buvo pristatyta A. Savicko darbų paroda. Kuo išskirtinis šis kūrėjas Lietuvos dailės istorijoje pasakojo P. Domšaičio galerijos vedėja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, savo prisiminimais apie menininką, su kuriuo garbės ir malonumo bendrauti nuo studijų laikų, kai A. Savickas dėstė anuomečiame Dailės institute, itin gyvai ir ekspresyviai dalinosi klaipėdietis dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas.
Daug ir įdomiai apie pažintį su A. Savicku, kuris ir davęs impulsą kolekcionuoti meno kūrinius bei mokęs, kaip juos reikia atsirinkti ir kokiu būdu iš dailininkų darbus „išpešti“, pasakojo ir dar daugiau galėjo papasakoti pats E. Kolakauskas. Paminėsime tik vieną epizodą. Dar studijų Vilniuje metais jam teko apie savaitę gyventi A. Savicko dirbtuvėse. Ir padėti jam, kaip pats sakė, ne tik vyną gerti, bet ir rėmus paveikslams dažyti. Būtent už pastarąjį darbą atsidėkodamas A. Savickas padovanojo paveikslą „Kiemas“, kuris buvęs pirmasis šio dailininko darbas E. Kolakausko kolekcijoje ir kurį galima išvysti kartu su kitais išties įspūdingais ir, kaip sakė K. Jokubavičienė, tiesiog pritrenkiančiais kūriniais, kuriuos svajoja turėti kiekviena galerija Lietuvoje.
Vakar A. Mončio namuose-muziejuje skambėjo žymiojo smuikininko Martyno Švėgždos von Bekker ir jo mokinių Sandros Dirgėlaitės bei Luko Jonušio atliekami kūriniai. Taip – žodžiu ir garsu – pagerbta Ugnė Karvelis. Šį vakarą A. Mončio namuose-muziejuje Jurgiui Blekaičiui (1917-2007) skirtas atminimo vakaras „Teatras. Poezija. Amerikos balsas“, kuriame dalyvaus rašytojo žmona Gražina Blekaitienė, Amerikos balso žurnalistė Virginija Vengrienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus išeivių skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, režisierius Gytis Padegimas ir gros M.K. Čiurlionio kvartetas.
Pirmadienį vėl bus prisimintas nepamirštamasis Antanas Mončys – svečiai kviečiami į multimedijų dieną, kurios metu nuo 18 val. bus galima pamatyti VDU Meno fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų videofilmai pagal A. Mončio laiškus. Taip pat bus pristatomas Remigijaus Venckaus konceptualiosios, eksperimentinės fotografijos ciklas Amnezijos filmas bei
Rimanto ir Aritonės Plungių konceptualiosios eksperimentinės fotografijos ciklas Pagal A. Mončį.
Šeštadienį, rugpjūčio 17-ąją, vyks Rimanto Milkinto parodos „Jungtis“ pristatymas.
Ir – ateinančią savaitę startuos kūrybinės dirbtuvės, pavadintos „Architektai piešia Palangą“. Kas ir ką pieš bei kada darbai bus pristatyti visuomenei, dar papasakosime.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šios dienos "Palangos tilto" informacija, kad trečiajai kadencijai Palangos meru išrinktas Šarūnas Vaitkus atsisako savivaldybės Tarybos mandato ir mero posto bei dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose gegužės 26 dieną, apstulbino ne vieną. Tačiau "Palangos tiltas" skuba visus nuraminti: tai buvo Balandžio 1-osios dienos, Melagių dienos pokštas....


Šventes organizuojantys entuziastai nesnaudžia: pasibaigia vienas renginys, tuoj pat imama galvoti apie kitus metus. Nenumaldomai artėjant kovo mėnesiui, vis dažnesni tampa ir palangiškių šventės „Palangos dienos“ iniciatorių susitikimai. Šiemet „Palangos dienos“ bus jau penktosios, jubiliejinės. O paminėjus pirmąją šventę, kaip...


Vakar, ketvirtadienio vidurdienį, prasidėjo „Palangos dienų“ renginių maratonas. Šventės pradžia pažymėta iškilmingu Lietuvos, Palangos bei Šventosios vėliavų pakėlimu Nepriklausomybės aikštėje. Stebint bendruomenės atstovams, vėliavas iškilmingai įnešė bei miesto merui Šarūnui Vaitkui perdavė nuo Kurhauzo atžygiavę pasieniečiai...


Kovo 30 – balandžio 5 dienomis Palanga pasidabins miesto vėliavomis ir visus vietos gyventojus bei svečius pakvies dalyvauti jau tradiciniu tapusio renginių ciklo „Palangos dienos“ renginiuose. O jų, kaip žada organizatoriai, šiemet bus daug ir įdomių.


Pirmą kartą mūsų miesto istorijoje bendruomenės iniciatyva surengta „Palangos dienos“ šventė skambiu akordu įsiliejo į kurorto kultūrinį gyvenimą. Dviem svarbioms datoms – 1921 metų kovo 30-ajai, kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, bei balandžio 5-ajai, kai žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą buvo paminėtas...


Šį savaitgalį Klaipėdoje triukšmingai švenčiama Jūros šventė. Jos rengėjai visur akcentuoja, jog ši šventė – jubiliejinė, nes praėjo 80 metų nuo pirmosios oficialiai paminėtos Jūros dienos. O pirmąkart ši šventė 1934-ųjų liepos 22 dieną buvo surengta ne Klaipėdoje, o Šventojoje, Šventosios uoste.


„Palangos tilto“ 2014-ųjų metų prenumeratos Kalėdinė akcija! Tik užsisakant redakcijoje! Tik iki gruodžio 20 dienos!


Antradienį simboliniu P. Lapės parodos uždarymu bei B. Šarkos performansu „TAKA“, kurį menininkas pavadino mišiomis už prieš 20 metų Anapilin išėjusį skulptorių Antaną Mončį bei dailininką Praną Lapę, prasidėjo aštuntosios A. Mončio dienos, iki kitos savaitės pabaigos kviečiančios gėrėtis garso, vaizdo, žodžio menu.


Jau kitą savaitę, antradienį, Lietuvos kultūros sostinė Palanga pakvies į kasmetinį tarptautinį meno ir kultūros festivalį „A. Mončio dienos Nr. 8“. „Tai renginys, skirtas kiekvienam, kuris domisi Lietuvos nacionaliniu menu“, – sakė festivalio organizatorė, A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė.


Pramogų komplekso „HBH Juozo alus“ parkas kiekvienais metais nustebina vis originalesnėmis naujovėmis. Šiais metais parkelyje „išdygo“ keturios naujos skulptūros. Tačiau jos ypatingos tuo, jog jomis galima ne tik grožėtis, bet ant jų galima ir sportuoti. „Su keliais bendraminčiais skulptoriais sumąstėme tokią idėją – pagaminti kinetines, su...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius