Atnaujintoje Grafų Tiškevičių alėjoje žydi gėlės ir želia neseniai pasodinta žolė.

Atnaujintoje Grafų Tiškevičių alėjoje žydi gėlės ir želia neseniai pasodinta žolė.

Atrastos Palangos dvarvietės pamatai liko po žeme, kiti radiniai bus pristatyti rudenį

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 06 08

Praėjusių metų pabaigoje, įrenginėjant Grafų Tiškevičių alėją, archeologai aptiko įdomių radinių. Tuomet kasinėjimus su komanda – UAB „Statybų archeologija – atlikęs archeologas Mindaugas Brazauskas pasvarstė, jog būtų įdomu, jeigu atkasti dvarvietės pamatai neliktų po žeme, gal būtų galima juos kaip nors atidengti praeivių akims, tačiau šiuo metu kasinėjimų vietoje jau gražiai želia žolė. Pamatai liko po žeme. „Žinoma, galima viską padaryti, jeigu tik yra noro, tačiau tai įgyvendinti būtų be proto sudėtinga“, – sakė archeologas.

Palangos istorinis centras
Kaip teigė specialistai, aptikti Palangos dvarvietės pamatai atskleidė, kurioje vietoje yra Palangos istorinis centras. Nuo šio dvaro Palanga ėmė periferiškai plėstis kaip miestas. Tai buvo valdžios ir prekybos plėtros centras. Tikinama, kad toji miestelio centrinė ašis nekito šimtmečius, apie tai byloja ir šalia atrastų dvaro pamatų jau Tiškevičių laikais pastatytas Kurhauzas.
Tyrinėtojai išsiaiškino ir daugiau detalių. Pasirodo, dvarvietė buvo užpustyta, o ant kopos XVIII amžiuje įrengtos kapinaitės. Vėliau, galbūt XIX amžiuje formuojant Kurhauzo aplinką, kalvą nuspręsta nukasti, laidojimo vietas suardyti.
Tyrinėjant atkastą istorinį turtą, buvo kilusi mintis, jog tai gali būti XVI amžiaus bažnyčia. Tokią mintį pasėjo rasti krikščioniška tradicija palaidoti trijų žmonių palaikai. Buvo svarstyta, jog tuo metu žmonės buvo laidojami prie bažnyčių, prie jų įrengiant ir kapines, o ne prie namų. Vėliau suabejota vien dėl to, kad tokie sakralūs objektai kaip alkvietės, bažnyčios paprastai labai ilgai išlieka bendruomenės atmintyje, įvardijami metraščiuose, archajiškuose dokumentuose. Apie XVI amžiaus bažnyčią minėtoje vietoje Palangoje nėra jokių duomenų.
Galiausiai šis spėjimas buvo paneigtas, atrasta ne nežinoma bažnyčia, o Palangos dvarvietės vieta.

Sunku įgyvendinti techniškai
Po to, kai archeologai jau galėjo pateikti duomenų, ką jie atradę, archeologas M. Brazauskas užsiminė, kad būtų įdomu, jeigu pamatai ir atnaujinus Grafų Tiškevičių alėją neliktų užkasti po žeme, galbūt būtų galima atidengti juos, kad ir praeiviai galėtų pamatyti. Toji graži mintis ir liko tik mintimi.
„Tai yra labai be proto sunku padaryti techniškai. Įmanoma, bet sudėtinga. Kartais tenka susitaikyti su tuo, kad geriau paimti ir užkasti, nes kai užkasi, tuomet geriausiai išsilaiko. Mes turime puikų pavyzdį – Klaipėdos piliavietę. Atkastos sienos, plytų mūras, paprasčiausiai, jis susiduria su sausu vėju, drėgme ir pradeda viskas tiesiog akyse byrėti. Šiuo atveju, kad tie atrastieji pamatai yra užkasti – nieko blogo. Bet, aišku, perspektyvoje visada galima galvoti, galbūt reikėtų atidengti ir eksponuoti. Žinoma, viskas priklauso nuo norų“, – teigė archeologas.

Įvairiausi radiniai
Dvarvietėje aptikta 3-4 tūkst. įvairiausių radinių nuo XVI iki XX amžiaus pirmosios pusės, tarp jų – apie 100 unikalių artefaktų. Tyrinėtame plote rasta per 40 įvairiausių laikotarpių monetų, daugiausia – dvaro vietoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, suomiški, prūsiški, Livonijos ordino ir lietuviški pinigai. Aptiktas ir Motiejaus Valančiaus blaivybės draugijos žetonas. Šie papildys Palangos kurorto muziejaus rinkinius.
Šalia dvaro pamatų aptikti žmogaus palaikai. Velionio rankos tvarkingai sudėtos ant krūtinės, tai leidžia manyti, kad jis buvęs palaidotas kapavietėje. Netoliese rastos ir kitų žmonių palaikų liekanos. Manyta, kad dvarvietės laikotarpiu čia galėjusi būti kapavietė, nes netoli Kurhauzo anksčiau atrastos ir kitos kapinės. Tiesa, buvo iškelta versija, kad rasti palaikai yra kiek vėlesnio laikotarpio.
Prie pamatų taip pat rastas žirgo žemaituko skeletas. Kaip teigė archeologai, Lietuva XIV amžiaus viduryje dar buvo gana pagoniška, tad manoma, kad žemaitukas prie pamatų palaidotas siekiant atbaidyti piktąsias dvasias. Panašiai palaidotas žirgas buvo rastas ir Rygoje.
Archeologai taip pat rado įvairių monetų. Vienos jų – lietuviškos, su Vyčio ženklu ir datuojamos 1560 metais. Taip pat rasta latviškų Livonijos ordino monetų bei suomiška moneta. Aptikti ir kokliai, kurie leidžia manyti, kad šioje vietoje kažkada stovėjo gyvenamasis namas. Daryta išvada, kad jis sudegė, nes likusių plytų detalės buvo smarkiai apdegusios.
Archeologas M. Brazauskas atradus istorinį Palangos centrą užsiminė, jog apskritai kalbant apie XVI amžiaus Palangą, ji dažnai minima kaip mažas žvejų kaimelis. „Įvertinus šių ir ankstesnių metų duomenis, mes jau galime drąsiai teigti, jog Palanga net ir minėtame laikotarpyje nebuvo jau toks kaimelis su neturtingais žvejais. Esama daug požymių, jog jau anuomet kurortas turėjo miestietiškų, klaipėdietiškų bruožų. Palanga buvo pakankamai solidus, turtingas miestelis“, – teigė M. Brazauskas.

Rudenį pristatys visuomenei
Atkasti palaikai iškeliavo į Vilniaus universitetą, kur atliekami tyrimai. „Kiti radiniai, o jų būta labai daug ir įvairių, praktiškai, viskas, kas gali pavaizduoti anuometinę palangiškių buitį, kol kas tėra tik išplauti. Kol kas šie radiniai yra pas mus. Reikės ilgo proceso, kol jie bus tinkamai sutvarkyti ir paruošti eksponuoti. Bet mes esame optimistiškai nusiteikę, jog visi radiniai bus sėkmingai inventorizuoti ir jie pateks į Palangos kurorto muziejų. Mūsų darbas nesibaigia tuo, jog mes atėjome, suradome ir išėjome, darbų, ir ganėtinai daug pastangų reikalaujančių, dar būna labai daug ir jiems atlikti reikia pakankamai daug laiko“, – sakė archeologas.
Archeologai su Palangos kurorto muziejaus direktoriumi Jūračiu Viktoru Liachovičiumi jau yra sutarę, kad rudenį bus galima Palangos bendruomenei pristatyti atrastus eksponatus.
„Tuomet jau bus ir rezultatai kitokie, išsamesni. Kartais taip būna, jog matai šukes, monetas, duobes, bet vis tiek viską tuomet regi tik fragmentiškai, nes tenka atlikti daug procedūrinių veiksmų. Ir tik po to, kai sėdi prie ataskaitos, vėl iš naujo pradedi žiūrėti, pačiam viskas aiškiau pasidaro“, – šyptelėjo archeologas.
Palangos kurorto muziejaus direktoriaus paklausus apie po žeme vėl atsidūrusius dvarvietės pamatus, jis patikino, jog tokia idėja – atidengti juos visuomenei – buvo svarstyta, bet tai labai sudėtinga įvykdyti, tad ir nesiimta veiksmų.

Paneigė stereotipą
Iš istorinių šaltinių apie Palangos dvarą žinoma nedaug: tik tiek, kad XVI amžiuje anuometiniame žvejų kaimelyje, kažkur šalia dabartinės Vytauto gatvės, stovėjo dvaras, buvo dvi karčemos, muitinė ir, be abejo, daugybė paprastų gyvenamųjų namų. Žinia, kiekvienas miestelis turi savo istorinį centrą, savitą širdį, valdžios citadelę, nuo kurios prasideda gyvenvietės plėtra, aplink kurią sukasi jos gyvenimas. Palanga tokio lyg ir neturėjo, bet dabar jau aišku, jog pagrindinė ašis buvo ta XVI amžiaus dvarvietė.
Archeologų atradimai Tiškevičių alėjoje ypač vertingi perrašant ir pačios Palangos istoriją, nes moksliškai galima paneigti ilgai vyravusį stereotipą, kad Palanga XVI amžiuje buvo nuskurdęs žvejų kaimelis, kaip ilgą laiką manyta. Neva ten stovėjusios kelios pavienės sodybos. Įsitikinta, jog šimtmečius egzistavę prekybiniai keliai liko. Palangoje virė gyvenimas.
Svarbu tai, kad istorinis centras išlaikė savo reikšmę ir vėliau, nes būtent šalia XVI amžiaus dvarvietės buvo pastatytas Kurhauzas, tapatinamas su Tiškevičių laikų valdžios simboliu.

Minima tik fragmentiškai
Sensacija jau buvo tapę archeologų radiniai visai šalia Tiškevičių alėjos esančioje buvusios Vasaros estrados vietoje 2014-aisiais. Pastarieji tyrinėjimų rezultatai puikiai papildo minėtais metais kitos archeologų komandos aptiktus radinius. Ten taip pat buvo aptikti XVI-XVII amžiaus pastato, tiesa, medinio, fragmentai su itin retai aptinkamu bajoro signetu (asmeniniu antspaudu) ir kitų artefaktų. Galima spėti, kad 2014-aisiais pavyko rasti to pagrindinio dvaro pastato priklausinį.
Anuomet tarp pastatų liekanų, metro gylyje po žeme, pirmą kartą šalyje rasta viduramžių stalo žaidimų lenta.
Dar 2008 m. istoriniuose šaltiniuose minimos dvaro vietos ieškota tyrinėjant Vytauto gatvę, kurioje aptiktas panašaus laikmečio kultūrinis sluoksnis su įvairiais radiniais, bet spėta, jog tai galėjo būti ir turtingo pirklio namas.
Apie Palangos dvarą istoriniuose šaltiniuose minima fragmentiškai. XVI a. pab. – XVII a. pr. Palangoje gyveno apie 1500–1750 valstiečių ir miestelėnų. Jie buvo „valdomi“ Palangos dvaro, įsikūrusio prie miestelio netoli jūros, šeimininkų. XVII a. dvarą pamažu pradėjo pustyti jūros smėlis.
1639 m. Stanislovas Vaina, seniūnas, gavo leidimą iš Vladislovo Vazos perkelti dvarą į šalia esančią žemę. Tačiau XVII a. pab. inventoriuose jis neminimas, matomai nebuvo pastatytas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kai kasi ir randi įdomią šukę, sagą ar medinio šulinio fragmentus, visada įdomu, kam ir kada jie priklausė, tačiau tokie radiniai ne itin džiugina miesto šilumos trasų modernizaciją vykdančią miesto šilumos tiekimo įmonę UAB „Palangos šilumos tinklai.“ Senojoje miesto autobusų stotyje ir kitur kasinėjant rastas archeologinis sluoksnis darbus kai...


Dar šį rudenį neatpažįstamai pasikeis keleto Palangos daugiabučių gyvenamoji aplinka – kurorto komunalininkai tvarko teritoriją ties S. Nėries gatvės 7 numerio daugiabučiu namu. O Sodų gatvės 26, 28, 30 numeriais pažymėtų namų aplinka jau atnaujinta: padidinta automobilių stovėjimo aikštelė, pastatyti nauji elektros stulpai su elektros energiją taupančiu LED...


Palangos Kunigiškės virto į modernių kotedžiukų kvartalą, bet Užkanavės gatvėje, kur dar neseniai stovėjo didžiulis 24 butų UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ daugiabutis, liko tik it skustuvu nugremžtas žemės sklypas. Teismo sprendimu, Palangoje įvykęs „stebuklas“, kai vietoj prabangaus vienbučio gyvenamojo namo vienai šeimai...


Praėjusių metų pabaigoje, įrenginėjant Grafų Tiškevičių alėją, archeologai aptiko įdomių radinių. Tuomet kasinėjimus su komanda – UAB „Statybų archeologija – atlikęs archeologas Mindaugas Brazauskas pasvarstė, jog būtų įdomu, jeigu atkasti dvarvietės pamatai neliktų po žeme, gal būtų galima juos kaip nors atidengti praeivių akims, tačiau šiuo metu kasinėjimų...


Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios bokšte rudenį lankytojus pakvies apžvalgos aikštelė, leisianti iš daugiau nei 20 metrų aukščio apžiūrėti didžiausią Lietuvos kurortą.


Įrenginėjamoje Tiškevičių alėjoje, tarp buvusio fontano ir Palangos kurhauzo, atliekant kasinėjimus archeologai atrado didelio susidomėjimo sulaukusių radinių – galimai buvusio dvaro pamatus, o šalia jų aptikti ir žmogaus palaikai, juvelyrikos dirbiniai, monetos su Vyčio ženklu. Manoma, kad šioje vietoje galėjo būti ir kapavietė, tik įkurta vėlesniu laikotarpiu nei...


Keturiasdešimtmetį skaičiuojanti Palangos vasaros estrada jau rudenį ims neatpažįstamai keistis – pasibaigus vasarai prasidės salės rekonstrukcijos darbai.


Palangos Botanikos parkas atveria naujas praeities atodangas – šią savaitę archeologai rado tris XII amžiaus kuršių gyvenvietes, aptiko retų radinių. Kuršių gyvenvietės aptiktos atsitiktinai – pradėjus tvarkyti Botanikos parko inžinerinius tinklus. Klaipėdos Universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentams atkasant sluoksnelį po sluoksnelio, pasirodė, kad vos...


Praėjusį trečiadienį Vaikų biblioteka pasidabino nauja paroda. Šįkart savuosius darbus, kurie atspindėjo didžiulį triūsą, pristatė Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokyklos dailės skyriaus mokinės. Jos į biblioteką atgabeno savo baigiamuosius kūrinius, įvertintus praėjusių mokslo metų pabaigoje. Drauge su vadove Dovile Oškinyte jaunosios menininkės susirinkusiems bendraminčiams atskleidė...


Šventojoje gimę kūriniai pristatyti palangiškiams

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 21 | Rubrika: Kultūra

Šeštadienį Palangos viešojoje bibliotekoje savo darbus pristatyti susirinko vasarą vykusio jau ketvirtojo plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ dalyviai. Šis Šventojoje vykęs dailės pleneras buvo skirtas šiemet 185-etį mininčiai Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčiai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius