Aukso gyslą veikėjas rado pajūrio žemėje

Aukso gyslą veikėjas rado pajūrio žemėje

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2012 04 16

11 milijonų litų. Tokią sumą prokurorai siekia priteisti iš buvusio Palangos tarybos nario Vaido Šimaičio, kuris praturtėjo parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus pajūryje.

Daugiau kaip 210 mln. litų turtą prieš kelerius metus deklaravęs ir turtingiausiu šalies politiku tuomet pripažintas buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys V.Šimaitis pirmuosius milijonus susikrovė iš machinacijų pajūrio žeme.

Palangos apylinkės prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama iš 39 metų V.Šimaičio valstybės naudai priteisti per 11 milijonų litų.

Tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus pirmininko pavaduotojas uždirbo prieš 7 metus parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus Palangoje.

 

Teisybę įrodė ne iš karto

Tai, kad V.Šimaitis užvaldė žemės sklypus, į kuriuos Kėdainių rajone gyvenančio 52 metų Eugenijaus Jonaičio tėvams nuosavybės teisė buvo atkurta neteisėtai, išaiškino Apeliacinis teismas.

Viešąjį interesą ginančios Palangos apylinkės prokuratūros ieškinį prieš dvejus metus Klaipėdos apygardos teismas buvo atmetęs.

Prokuratūra įrodinėjo, kad klaipėdiečiams Zofijai ir Vytautui Jonaičiams nuosavybės teisė į testamentu paliktą palangiškio Alekso Kuršio žemę Palangoje 2005 metais buvo atkurta neteisėtai, nes tuo metu jie jau buvo mirę.

Todėl jų sūnus E.Jonaitis šios žemės negalėjo nei paveldėti, nei vėliau parduoti.

Klaipėdos apygardos teismas aiškino, kad žemę Jonaičiams buvo galima grąžinti ir po jų mirties.

Prašymą atkurti nuosavybę Jonaičiai buvo padavę 1992 metais. Kad nuosavybės atkūrimas buvo vilkinamas iki 2005 metų, tai esą buvusi ne jų kaltė.

 

Prarado teisę į vyro turtą

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo sprendimą panaikinęs ir prokurorų skundą tenkinęs Apeliacinis teismas šią žemės grąžinimo istoriją įvertino visiškai kitaip.

Iki 1940 metų Kontininkų kaime, kurio teritorija dabar nusidriekė Vanagupės gatve, palangiškiui Aleksui Kuršiui priklausė 5,25 hektaro žemės.

1972 metais šis žmogus mirė ir teisė į visą jo turėtą žemę perėjo jo žmonai Barborai Kuršienei.

Po vyro mirties praėjus beveik 6 metams ji ištekėjo už Augustino Mockevičiaus ir tapo Barbora Mockevičiene.

1985 metais mirė antrasis B.Mockevičienės vyras ir moteris liko viena. Vaikų nė su vienu vyru ji nesusilaukė.

Apeliacinis teismas išaiškino, kad antrą kartą ištekėjusi palangiškė prarado teisę į buvusio sutuoktinio turtą.

B.Kuršienė, sudariusi santuoką su A.Mockevičiumi, sutuoktinio teises ir pareigas įgijo su šiuo asmeniu.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad po antrosios santuokos ji nebebuvo žemės savininko A.Kuršio sutuoktinė ir nebegalėjo pretenduoti į jo nuosavybės teise valdytą žemę. Juolab kad prieš mirdamas A.Kuršis savo turto žmonai testamentu nebuvo palikęs.

Palikimą perėmė klaipėdietė

Tačiau kaip A.Kuršio žemę perėmė su B.Mockevičiene, o juo labiau su pačiu žemės savininku jokiais giminystės saitais nesusiję Jonaičiai?

Po antrojo vyro mirties vieną likusią senutę ėmėsi karšinti pas ją vasarojusi klaipėdietė Zofija Jonaitienė, kuriai 82 metų moteris 1989 metais balandžio 28 dieną testamentu užrašė visą savo turtą.

 

Po pusantro mėnesio B.Mockevičienė mirė

Palangos notarui Romualdui Stankaičiui pateikusi palangiškės testamentą 1989 metais gruodžio mėnesį Z.Jonaitienė paveldėjo visą senutės turėtą turtą – pusę namo ir kiemo įrenginių.

Šį turtą klaipėdietė po trijų mėnesių spėjo parduoti.

Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pradėjus atkurti sovietmečiu nacionalizuotą nuosavybę 1992 metais Z.Jonaitienė pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į A.Kuršio turėtą žemę.

Po trejų metų jai buvo suteiktas apie 18 arų ploto žemės sklypas Plaušėje, kurį ji netrukus taip pat pardavė.

1997 metais Z.Jonaitienė mirė, visą savo turtą palikusi savo sūnui Eugenijui Jonaičiui.

 

Atsirado antrasis testamentas

Atrodytų, kad įpėdinių nepalikusio A.Kuršio žemė Palangoje turėtų atitekti valstybei.

Tačiau netikėtai išniro antrasis Klaipėdoje patvirtintas B.Mockevičienės testamentas, rašytas 1989 metų gegužės 25 dieną, kai iki palangiškės mirties buvo likę vos 20 dienų.

Juo palangiškė visą savo turtą lygiomis dalimis paliko ne vien tik Z.Jonaitienei, bet ir jos vyrui Vytautui Jonaičiui.

Dar sovietmečiu sudarytas testamentas stebina tuo, kad B.Mockevičienė klaipėdiečiams užrašė ir tą turtą, į kurį atsirastų teisė po jos mirties.

Lyg prieš mirtį senutė būtų nuspėjusi Lietuvos nepriklausomybę ir tai, kad dar po kelerių metų bus atkuriama nuosavybės teisė į sovietmečiu nacionalizuotą žmonių turtą.

Beje, vos prieš mėnesį notaro R.Stankaičio patvirtintame testamente buvo užrašyta tuo laiku paveldėjimo dokumentuose įprasta testatorės valia: „Palieku visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mano mirties dieną”.

 

Teismas daug nesigilino

Tačiau po keliolikos metų atsiradęs keistas antrasis palangiškės testamentas valstybės tarnautojams įtarimų nesukėlė.

2005 metų kovo mėnesį Palangos apylinkės teismas patenkino E.Jonaičio prašymą pripažinti faktą, kad A.Kuršio turėta žemė pagal paveldėjimą priklauso jo žmonai, kuri pareiškime lyg atsitiktinai vadinama Barbora Mockevičiene-Kuršiene.

Suprask, žemės savininkas A.Kuršis buvęs jos paskutinis vyras.

Teismui pateikiamas antrasis palangiškės testamentas, kuriuo senutė Zofijai ir Vytautui Jonaičiams paliko savo teises į atsirasiantį turtą ir po jos mirties.

Paveldėjimo teisės liudijimo, kad Jonaičiai priėmė šį palikimą, teisėjas nepasigedo.

 

Nuosavybę atkūrė žaibiškai

Svetimo žmogaus žemę paveldėjusį E.Jonaitį ėmė globoti V.Šimaitis, gavęs įgaliojimą veikti jo vardu.

Prieš tai V.Šimaitis susitarė, kad už 560 tūkst. litų iš E.Jonaičio pirks tą žemę, kurią jis paveldės.

Apsukriam palangiškiui ėmus tvarkyti kėdainiškio reikalus, daugeliui iki šiol nepasiekiamas pajūrio žemės grąžinimas pradėjo eiti kaip per sviestą.

Praėjus vos dviem mėnesiams po Palangos teismo sprendimo, kurio nagrinėjime pats E.Jonaitis nė nedalyvavo, jo tėvams ketinamą sugrąžinti teritoriją Palangos savivaldybės taryba pripažino kaip laisvą ir neužstatytą bei netrukus čia suformavo žemės sklypus.

2005 metais birželio pradžioje apskrities viršininkė Virginija Lukošienė savo įsakymais ir sprendimais Z.Jonaitienei ir V.Jonaičiui atkūrė nuosavybės teisę į 30 arų ir pusės hektaro ploto žemės sklypus Vanagupės gatvėje.

 

Pardavinėjo vienas kitam

Po dviejų savaičių šiuos sklypus paveldėjo E.Jonaitis. Tačiau visus jo žemės paveldėjimo reikalus tvarkęs V.Šimaitis negalėjo pats būti ir šios žemės pirkėjas.

Todėl praėjus vos dviem dienoms, kai E.Jonaitis tapo dviejų sklypų savininku, paveldėtojo įgaliojimą turintis V.Šimaitis žemę pardavė savo bendrovės „Baltijos pirkliai” direktoriui 38 metų Dainiui Srėbaliui.

Maždaug 28 arų ploto žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė siekė beveik pusę milijono litų, D.Srėbaliui kainavo 20 tūkst. litų.

Netrukus šį sklypą už tą pačią kainą iš D.Srėbaliaus nupirko V.Šimaitis, tačiau nė vieno sandorio metu pinigai nebuvo mokami.

E.Jonaičio paveldėtą teisę į A.Kuršio žemę jau anksčiau buvo nusipirkęs V.Šimaitis ir su žemės sklypais tvarkėsi, kaip norėjo.

Po metų tą patį 28 arų žemės sklypą V.Šimaitis vienam šiauliečiui pardavė už 3,3 mln. litų.

Pusės hektaro žemės sklypą D.Srėbaliaus įgaliotas V.Šimaitis už 715 tūkst. litų pardavė bendrovei „Eskom”.

 

Už 55 arus – 7 mln. litų

Po šių pelningų sandorių A.Kuršio žemės dar buvo likę.

2005 metais liepos mėnesį apskrities viršininkės V.Lukošienės įsakymais ir sprendimais Jonaičiams buvo atkurta nuosavybė į dar du Vanagupės gatvėje suformuotus 47,4 ir 7,7 aro žemės sklypus.

Pagal tą pačią schemą beveik pusės hektaro ploto sklypą įvertinęs 35 tūkst. litų E.Jonaičio vardu V.Šimaitis pardavė D.Srėbaliui, o šis už tą pačią kainą – atgal V.Šimaičiui.

Beveik 8 arų ploto žemės sklypą fiktyviuose tarpusavio sandoriuose abu verslininkai įvertino juokinga 5 tūkst. litų suma.

Nepraėjus nė metams V.Šimaitis abu šiuos sklypus bendrovei „Vanagupės parkas” pardavė už 7 mln. litų.

 

Teismas sandorius panaikino

Apeliacinis teismas nustatė, kad visi šie sandoriai yra apsimestiniai: V.Šimaitis, kaip E.Jonaičio atstovas, pats sau pardavė žemės sklypus, nors formaliai sandorių šalimi buvo įvardytas D.Srėbalius, kuris tik pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartis.

Teismas panaikino apskrities viršininkės įsakymus ir sprendimus, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę Jonaičiams, paveldėjimo teisės liudijimus E.Jonaičiui ir žemės sklypų pardavimo bei pirkimo sandorius.

Po tokio teismo sprendimo Palangos apylinkės prokuratūra nusprendė, kad restitucijos taikyti negalima, nes žemės sklypus įsigiję asmenys ir bendrovės yra sąžiningi pirkėjai.

Prokurorai mano, kad dėl apsimestinių sandorių nepagrįstai praturtėjęs ir valstybei turėjusią priklausyti žemę pardavęs V.Šimaitis privalo sumokėti piniginę kompensaciją – 11,015 mln. litų, kuriuos jis gavo už žemės sklypus.

 

Senutės palikimo neperėmė

Tačiau išpainiojus V.Šimaičio meistriškai suregztas machinacijas taip ir liko neįvertintas antrasis B.Kuršienės-Mockevičienės testamentas, pagal kurį Jonaičiams buvo atkurta nuosavybės teisė į A.Kuršio žemę.

Tuo metu Palangoje notaru dirbęs R.Stankaitis tvirtina, kad šis palangiškės testamentas yra negaliojantis ir jokios juridinės reikšmės negalėjo turėti: „Jei B.Mockevičienė ir iš tiesų po mėnesio parašė antrąjį testamentą, pagal jį paveldėjimo teisės liudijimo abu Jonaičiai per pusmetį po jos mirties turėjo ateiti pas mane, nes paveldėtas turtas yra Palangoje.”

Tačiau 1989 metų gruodžio mėnesį pas Palangos notarą atėjusi Z.Jonaitienė paliktą turtą paveldėjo parodžiusi pirmąjį testamentą, kuriuo B.Mockevičienės turtas paliekamas jai vienai.

Notaras aiškino, kad, pagal tuo metu galiojusius terminus, per pusmetį po turto savininko mirties nepriėmus testamentu paveldėto turto, šis testamentas tampa negaliojantis.

„Kaip kartu su žmona V.Jonaitis galėjo paveldėti pusę B.Mockevičienės turto, jei jis šio paveldėjimo nebuvo priėmęs”, – nesupranta notaras.

Apie antrąjį B.Mockevičienės testamentą nėra jokio įrašo jos namų knygoje. Sovietmečiu tokie įrašai buvo privalomi.

 

Dokumentas suklastotas?

Yra dar viena aplinkybė, verčianti suabejoti, ar antrasis testamentas buvo surašytas B.Mockevičienei dar esant gyvai.

Pagal teismui pateiktus dokumentus, 1992 metų vasario mėnesį Z.Jonaitienė ir V.Jonaitis Palangos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 5,25 ha žemės sklypą Palangoje.

Tokiu būdu tarnybai turėjo būti pateiktas antrasis testamentas, kuriuo teisė į žemę lygiomis dalimis paliekama abiem Jonaičiams.

Tačiau 1995 metais Palangos miesto valdyba pagal šį prašymą neatlygintinai 17,5 aro žemės sklypą suteikė vienai Z.Jonaitienei.

Kodėl tokio sklypo negavo ir V.Jonaitis, kuris prašymą esą pateikė kartu su savo žmona?

Ar negalėjo Z.Jonaitienės prašyme V.Jonaičio pavardė būti prirašyta po to, kai atsirado antrasis testamentas?

 

Prokuroras nusikaltimo nerado

Prieš ketverius metus šią istoriją tyrė Palangos apylinkės prokuratūra, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Antrąjį testamentą tyrę rašysenos specialistai padarė išvadą, kad jį tikriausiai pasirašė B.Mockevičienė.

Ikiteisminį tyrimą nutraukęs prokuroras Gintas Pikčiūnas ekspertų neprašė nustatyti, kada šis testamentas galėjo būti surašytas.

Prokuroras nenustatė, kad nuosavybės teisės Jonaičiams būtų atkurtos remiantis suklastotais dokumentais.

Užtat G.Pikčiūnas padarė išvadą, kad nuosavybė į A.Kuršio turėtą žemę Jonaičiams atkurta neteisėtai, nes jie žemės savininkui nebuvo artimi giminės.

Tačiau valstybės žemę į privačias rankas atidavusių valstybės tarnautojų veikoje nusikaltimo požymių prokuratūra neaptiko.

Tokiai išvadai pakako tuomečio Palangos žemėtvarkos tarnybos vadovo Armino Stonkaus paaiškinimo, kad jis manęs, jog nuosavybė Jonaičiams atkuriama teisėtai.

„Nenustatyta, kad valstybės tarnautojas dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko arba savo veiksmais siektų turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Darytina išvada, kad padaryta teisės taikymo klaida”, – rašoma ikiteisminį tyrimą nutraukusiame prokuroro nutarime.

 

Milžinišką pelną lėmė įžvalgumas ir sėkmė?

Vaidas Šimaitis, „Elijos” poilsio apartamentų Šventojoje savininkas:

„Žemės sklypus nusipirkau teisėtai. Tai, kad už juos mokėjau pigiau, o po kurio laiko pardaviau už didesnę kainą, yra mano, kaip verslininko, įžvalgumas ir sėkmė.

Palangos prokuratūros skundą gavęs Apeliacinis teismas turėjo išnagrinėti man palankų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Bet Apeliacinio teismo teisėjų kolegija tapo prokurorų advokatais ir pradėjo aiškinti tai, ko ieškinyje neprašė prokuratūra ir ko iš viso nenagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas.

Jei Jonaičiams grąžinant žemę ir buvo pažeisti įstatymai, kompensaciją valstybei turėtų mokėti teisės aktus pažeidę valstybės tarnautojai, o ne aš – sąžiningai sklypus nusipirkęs ir juos sėkmingai pardavęs.

Su D.Srėbaliumi buvome verslo partneriai. Prie bendro projekto jis turėjo prisidėti lėšomis, tačiau pinigų neturėjo ir todėl man perleido iš E.Jonaičio nupirktus sklypus”.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Orakulas 2012-04-19 08:01 (IP: 195.182.88.82)
Bus daugiau sekite spauda

geras 2012-04-19 01:40 (antanas@one.lt / IP: 86.21.243.40)
Aferistas jis senas!!!! Kartu su miesto savivaldybe daro tuos darbelius!!!

Taip pat skaitykite

Palangiškiai iš taupyklių išpurtė milijonus litų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 09 | Rubrika: Miestas

Palangoje esančiuose Lietuvos paštų skyriuose ir bankų filialuose jau baigėsi gyventojų, norinčių išsikeisti litus į eurus, apgultis. Pirmąsias dvi sausio savaites būriais plūdę žmonės į paštą atnešė daugiau nei šešis milijonus litų, o trijuose bankų filialuose iškeista apie 17 mln. 600 tūkst. Lt.


Įveikus visas kliūtis, penktadienį Palangoje buvo duotas startas naujos miesto autobusų stoties ir prekybos centro statyboms. Investuotojas UAB „Palanga properties“ ir darbų rangovas „Vikstata“ pažadėjo, kad kompleksas iškils metų pabaigoje – planuojama, lapkritį. Į projektą bus investuota per 15 milijonų litų. Statybos darbų pradžios ceremonijoje...


Už neteisėtą buvusio Valstybės tarnybos departamento (VTD) direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą iš pareigų iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekiama valstybės naudai priteisti per 200 tūkst. litų.


Žvelgiant į pilką, šabakštynais apaugusį sklypą netoli Klaipėdos plento, vos įvažiavus į Palangą, šiandien sunku patikėti, kad koks nors verslininkas ryžtųsi į jį investuoti dešimtis milijonų litų ir jau po kelių metų pastatyti sporto ir rekreacijos centrą – su olimpiniu baseinu, ledo arena ir žirgynu. Abejonių apnikti kurorto politikai, tvirtinant būsimo...


Jeigu ketvirtadienį posėdžiausianti Palangos miesto taryba pritars teritorijos tarp Meilės ir Naglio alėjų bei Rąžės upelio detaliojo plano koncepcijai, bus žengtas rimtas žingsnis link svarbaus kurortui objekto – poilsinių su baseinu buvusio Jūratės baseino vietoje statybų atgaivinimo. Pritarimas koncepcijai taip pat būtų viena iš sudėtinių taikos sutarties, kuri būtų...


Vaidas Šimaitis – vienas didžiausių verslininkų ne tik Palangoje, bet ir visame pajūrio regione. Šventosios poilsio komplekso „Elija“ ir viešbučio „Kuršių kaimas“ sumanytojui, ko gero, vieninteliam kurorte tinka ir kitas žodis – vystytojas. Bet minint viešbučio „Kuršių kaimas“ ketverių metų jubiliejų...


Aukso gyslą veikėjas rado pajūrio žemėje  2

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2012 04 16 | Rubrika: Miestas

11  milijonų litų. Tokią sumą prokurorai siekia priteisti iš buvusio Palangos tarybos nario Vaido Šimaičio, kuris praturtėjo parduodamas valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus pajūryje. Daugiau kaip 210 mln. litų turtą prieš kelerius metus deklaravęs ir turtingiausiu šalies politiku tuomet pripažintas buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys...


AB "Orlen Lietuva" dėl dviejų vilkikų pageidautų atstatomame Šventosios uoste didesnio gylio, ir tai kainuotų papildomai 100 mln. Lt.  


Kita vasara, nauja savivaldybės valdžia, bet prakaitu sulipę kurorto svečiai ir miestelėnai, panorę nusiplauti purvus, kaip ir iki šiol, turi pėdinti tai padaryti į viešbutį, nuomojamą būstą ar savo namus. Ten, kur prie paplūdimio jau įrengti dušai, jie užrakinti. Skandalingiausia atrodo dušų istorija Gelbėjimo stotyje, kurios rekonstrukcija valstybei ir savivaldybei kainavo apie tris...


Palangos miesto savivaldybę jau pasiekė šalies Finansų ministerijos prognozuojamų kitų metų pajamų rodikliai, kurie optimizmu nedvelkia. Pasak Biudžeto skyriaus vedėjos Reginos Garadauskienės, lyginant su šiais metais, skaičiai liūdni.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius