Bendrasis planas – kryptis, kuria žygiuos Palanga

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 01 21
Metų pabaigoje patvirtintas Bendrasis miesto planas, pasak laikinai einančio Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas Svajūno Bradūno, tai dokumentas, numatantis kurorto vystymosi kryptį.
Suskirstyta kvartalais
Patvirtinus minėtąjį dokumentą, tapo aišku ir suprantama, kuria linkme miestas privalo žygiuoti. Bendrajame plane pateikiami sprendiniai nustato teritorijų naudojimo prioritetus, planuojamų teritorijų aprūpinimo komunikaciniais ištekliais principus, gamtos ir kultūros vertybių išteklių naudojimo režimus, gyvenamųjų vietovių sistemos raidą, įvertinant sprendinių socialines, ekonomines pasekmes.

Atskiriems sklypams reglamentų nenustato
 Pagal, anot specialisto, šį svarbų kurortui dokumentą, miesto teritorijos suskirstytos kvartalais, kurie pažymėti indeksais. „Ginčai ir diskusijos dažniausiai iškyla, kai žmogus bando atrasti savo sklypą vienoje ar kitoje teritorijoje. Jei pamato, kad nuspalvinta geltonai, tai, manoma, gyvenamoji teritorija, o, jei žaliai – tai želdiniai. Sklypo savininkas, kaip žinia, neįsigilinęs galvoja, jei žalia spalva nuspalvinta teritorija, tai nebesą galimybės planuoti jokios veiklos. Architektas akcentavo, kad Bendrasis planas nenustato reglamentų atskiriems sklypams. S.Bradūno teigimu, panagrinėjus atskirą  teritorijos kvartalą, jame yra konkrečiai apibrėžtos  planavimo paskirtys bei  jų naudojimo būdai.

Nepanaikino patvirtintų dokumentų
Nesusipratimų kyla ir dėl anksčiau parengtų teritorinio planavimo dokumentų. Pasak šiuo metu Architektūros ir urbanistikos skyriui vadovaujančio architekto, Bendrasis kurorto planas nepanaikino patvirtintų Centrinės dalies bei kitų teritorijų detaliųjų planų ir, jei žmogaus sklypas patenka į tą teritoriją, kur nėra prieštaravimų, galima tvirtinti atskiro sklypo detalųjį planą.

Procesas supaprastėjo
Dar vienas, anot skyriaus vedėjo, svarbus dalykas, patvirtinus Bendrajį planą, teritorijų planavimo procesas tapo ne toks sudėtingas. Anksčiau, pavyzdžiui, parengtus atskirų sklypų detaliuosius planus dažniausia dėl planavimo tikslų keitimo,  devynis iš dešimties tekdavo teikti miesto Tarybai tvirtinti. Dabar, turint suplanuotą teritoriją, atsiranda gal kokie keturi ar penki atvejai, kuomet reikia keisti sprendinius. Tai Šventoji, centrinė miesto dalis ir Vilimiškės teritorijos. Visais kitais atvejais – Kunigiškės, Monciškės ir Būtingės kvartalai numato urbanizaciją, tad jokių didžiulių korekcijų nebereikia atlikti.  S.Bradūno teigimu, siekiant kompleksiškai suplanuoti konkrečios teritorijos visus su ūkine veikla ir tai veiklai reikalinga infrastruktūra kryptis, yra rengiami specialieji planai, kurių sprendiniuose atsispindi specialieji reikalavimai.

Nesutarimai dėl inžinerinės infrastruktūros
Pasak architekto, viena iš išskirtinių problemų, iškylančių rengiant specialiuosius planus, tai inžinerinės infrastruktūros klausimai. „Šioje teritorijoje miestas savo žemės neturi, nes sklypai privatūs. Čia ir prasideda nesutarimai tarp sklypų savininkų. Vienas pareiškia, kad gatvė turi būti šioje vietoje, kitam atrodo, jog vandentiekio ar dujotiekio trasos turi driektis kitoje. Pasak S.Bradūno, vienas iš būdų yra leisti žmonėms susitarti arba, kita išeitis - už Savivaldybės pinigus parengiamas specialus teritorijos planas, kuris, paisant teritorijų planavimo procedūrų viešai apsvarstomas. Tokiu būdu, Savivaldybė atlieka koordinatoriaus vaidmenį ir tuomet šiuo planu išsprendžiami visi kilę prieštaravimai. Be to, turint specialųjį planą, nebeliktų problemų ir dėl atskirų sklypų detaliųjų planų rengimo.

Žemės grąžinimas pajudėjo
Pasak S.Bradūno, su žemės reforma sietini klausimai, kai natūra grąžinami sklypai, taip pat kyla nemažai problemų. „Klaipėdos apskrities viršininko administracija skyrė Palangai žemę  ir pagal eilę, kurioje apie vienas tūkstantis pretendentų, Nemirsetoje jau suformuota apie keturi šimtai sklypų, nėra kliūčių pradėti planavimą. Po Nemirsetos nemažos teritorijos yra planuojama apie 200 sklypų suformuoti Monciškėse ir Būtingėje. Viskas būtų gerai, jei žmonės, atgavę žemę, galvotų apie statybas ar planuotų kažkokią veiklą. Tačiau, bėda ta, kad vienintelis atgavusiųjų tikslas, žemę parduoti, nesukant galvos ir nesigilinant nei kokia žemės tikslinė naudojimo paskirtis, nei koks naudojimo būdas ir apskirtai ar galima statyba. Suprantamas pretendentų noras kuo greičiau atgauti ir įteisinti sklypus, nes procesas užsitęsė, bet teritorijos planuojamos ne kaip norima, o kaip to reikalauja patvirtintas Bendrasis kurorto planas,“ – trumpai pakomentavo S.Bradūnas.

Būtini rezerviniai plotai
 Architektas atkreipė dėmesį, kad miestui, numatant vykdyti investicinius projektus, būtini ir rezerviniai plotai. Bet kuriuo atveju, kurorto plėtros procesai vyksta ir privalu išskirti  teritorijas, kuriose galėtų vykti triukšmingesnė veikla, o kur ramesnės vietos bei komfortas, galima grąžinti pretendentams. Kalbėdamas apie plėtros prioritetus, laikinai einantis vyriausiojo architekto pareigas, S.Bradūnas teigė, kad Bendrajame plane nustatyti kurorto plėtros prioritetai ir vyksta normalus planavimas. „Bendrasis planas, man kaip specialistui, geras dokumentas, kuris, viena vertus,  leidžia  daug, o kita vertus, labai daug ir reikalauja,“ – apie patvirtintą svarbų Palangai dokumentą sakė architektas. S.Bradūno nuomone,  svarbiausia paisyti šio svarbaus dokumento nuostatų. Jis pridūrė, kad  sudėtingiausia yra derinti miesto, investuotojų bei privačių asmenų viešuosius interesus, kurie kaip žinia didžia dalimi nesutampa.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės taryba antradienį, vasario 23 d., patvirtino Savivaldybės 2016 metų biudžetą, kurį sudaro 19 mln. 924 tūkst. eurų pajamų. Vienam Palangos miesto gyventojui teks apie 1148 eurų biudžeto asignavimų.


Mieste vasaros metu veikiantys 32 automobilių stovėjimo aparatai rugsėjo 1 dieną buvo išjungti – tai yra    Jūratės g., S. Daukanto g., Vytauto g., Kontininkų g., Neringos g., Rąžės g., bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse automobiliai iki birželio mėnesio stovės nemokamai. Palangos rinkliavų centro direktorius Gintaras Žukevičius „Palangos tiltui“ sakė, jog...


Nors nauja savivaldybės valdžia trimituoja, kad paskelbs žūtbūtinį karą visiems apsileidėliams, nelegalios reklamos ir su valdžia nesuderintų statinių statytojams, bet pastariesiems tokie valdžios grasinantys šūksniai – nė motais. Kaip įsitikino „Palangos tiltas“, pačioje kurorto šerdyje, J. Basanavičiaus gatvėje, šią savaitę kyla mažiausiai trys statiniai, kurių statybos nėra palaiminęs...


Vienas svarbiausių kurorto planavimo dokumentų – paminklosauginis planas – dešimtmetį tąsomas po teismus. Dėl šio dokumento teisėtumo ne viename teisme buvo ginčijamasi. Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs faktines šio dokumento rengimo, tvirtinimo aplinkybes, paskelbė verdiktą, kad prieš dešimtmetį parengtas M.Ptašek planas yra rekomendacinio pobūdžio...


Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus parengtame bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos plane apibūdinta esama švietimo būklė bei pristatytos raidos prognozės 2010-2014 metams.


Vienas svarbiausių kurorto planavimo dokumentų – paminklosauginis planas – jau ne vienerius metus tąsomas teismuose. Šįsyk Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo UAB „Pinus proprius“ prašymą ištirti, ar paminklosauginis planas teisėtas. Teismo nustatyta, kad prieš dešimtmetį priimtas miesto Tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas minėtas planavimo dokumentas, negali...


Palangos šilumos ūkio planas – rėmai vartotojams

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 28 | Rubrika: Miestas

Kurorto savivaldybėje pradėtas svarstyti bendrovės „Cowi Baltic“ parengtas specialusis šilumos ūkio planas. Kaip nurodoma aiškinamojoje dalyje, pagrindinis jo tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius mažiausiomis sąnaudomis bei atkreiptas didžiulis dėmesys į poveikį aplinkai.


Paminklosauginis planas – negaliojantis

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 20 | Rubrika: Miestas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos Elžbietos Nijolės Samuilevičienės skundą, kuriuo prašyta panaikinti Palangos miesto tarybos 1999 metų liepos 29 dienos sprendimą, patvirtinusį Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą, nusprendė, kad valdžios sprendimas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.


Metų pabaigoje patvirtintas Bendrasis miesto planas, pasak laikinai einančio Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas Svajūno Bradūno, tai dokumentas, numatantis kurorto vystymosi kryptį.


Antradienį Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėta nagrinėti byla dėl Palangos miesto specialiojo paminklosauginio plano, kurį parengė Marija Ptašek, galiojimo teisėtumo. Aiškintasi, ar minėtas planavimo dokumentas atitiko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų nuostatas, galiojusias paminklosauginio plano priėmimo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius