Birželio 14-oji: su viltim, kad skaudi istorija nepasikartos...

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 06 16
Gedulo ir vilties diena subūrė prie Tremtinių kryžiaus.

Gedulo ir vilties diena subūrė prie Tremtinių kryžiaus.

Šeštadienį, birželio 14-ąją, Palangoje paminėta Gedulo ir vilties diena. Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, plazdančių vėliavų vedama palangiškių, kuriems 1941-aisiais prasidėjusi tautos kančios istorija – ne vien datos ir sausi faktai, eisena pro skaudžius įvykius menančią Senąją vaistinę, kur 1944-1951 m. buvo NKVD būstinė, pasuko prie Tremtinių kryžiaus. Čia, kaip ir Šv. Mišių maldoje, gedėta dėl žuvusiųjų ir viltasi, jog skaudi istorija niekada nepasikartos.

Gedulo ir vilties dienos paminėjimas prie Tremtinių kryžiaus pradėtas renginį vedusios TS-LDK Palangos jaunimo bendruomenės narės Veronikos Skeberdytės perskaitytu palangiškės Stefos Daukšienės, perėjusios tremtį Intoje, eilėraščiu. Prie kryžiaus padėjus gėles ir vainikus, uždegus žvakeles prie paminklinių akmenų sugiedotas Lietuvos himnas ir tylos minute pagerbti tie, kurie nukankinti čia, Lietuvoje, ir tie, kurie buvo išplėšti iš gimtųjų namų ir nebegrįžo į juos iš Sibiro bei Gulago lagerių.

„Šiandien visa Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Gedulo – dėl tų, kurių gyvybės be jokios kaltės buvo užgesintos. Ir vilties – kad tai daugiau niekada nebepasikartotų, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Ši diena kiekvieną iš mūsų pakviečia dar kartą prisiminti ir išreikšti pagarbą masinio nekaltų žmonių trėmimo aukoms“.

Meras priminė, jog karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Iš viso sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje.

„Sveiku protu nesuvokiama – beveik pusė ištremtųjų buvo vaikai“, – akcentavo Š. Vaitkus, priminęs, jog tremtiniams buvo lemta patirti visus anuometinio režimo baisumus – patyčias, pažeminimus, smurtą ir kankinimus, badą ir ligas. Būdami toli nuo gimtosios Lietuvos, jie tik mintimis galėjo būti su ja. Deja, daugeliui kelionė į Sibirą buvo paskutinė – kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Jiems teko atgulti amžino miego svetimoje, šaltoje žemėje.

„Tremties aukų atminimas kiekvieno lietuvio širdyje išliks per amžius. Mes esame dėkingi šiems žmonėms už tai, kad jie nepabijojo pasipriešinti neteisybei. Už tai, kad šiandien galime vadintis lietuviais. Kad galime iš jų semtis įkvėpimo darbams, kuriuos darome kasdien. Viliuosi, kad tremtinių auka, sudėta ant Tėvynės aukuro, bus pavyzdys jaunajai lietuvių kartai, kaip privaloma kovoti už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, kad ji vėl neatsidurtų pavojuje“, – kalbėjo Palangos meras.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus pirmininkė Irena Galdikaitė sakė: „Mes, gyvieji, gyvename viltimi ir neužmirštame tų, kurių nebėra, gedėdami dėl jų mirties“.

Ir vėl prie Tremtinių kryžiaus suskambo S. Daukšienės eilės, į kurias sudėti į tremtį vežamų jos tėvelių išgyvenimai.

Meilė Lietuvai, kurios nepalaužė tardymai ir kankinimai kalėjimuose ir tremties baisumai liejosi iš buvusios partizanų ryšininkės Mėtos – palangiškės Onutės Veličkaitės-Gricienės sukurtų eilėraščių. Ir iš Rimgaudo Juozapavičiaus vadovaujamo Šaulių choro atliktų dainų, kurias kartu su šauliais dainavo visi, susirinkę į Gedulo ir vilties dienos paminėjimą prie Tremtinių kryžiaus.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Lietuvos dailės muziejaus padalinio Palangos gintaro muziejaus viena iš strateginių programų – "Gintaro dizaino tradicijų aktualizavimas". Tęstinis projektas, pradėtas Felikso Daukanto retrospektyvos paroda, pristatė Kazimiero Simanonio ir Petro Balčiaus juvelyriką bei metalo plastiką.


Palanga kviečia į Kurorto šventę gegužės 31 d. – birželio 2 d. Pirmąjį vasaros savaitgalį visi keliai veda į vasaros sostinę – Palangą. Jaunos šeimos, senjorai, vaikai, studentai ir verslininkai, čiupkite ekologiškas transporto priemones ir visais įmanomais vandens, oro ir žemės keliais keliaukite pas mus.  


Pirmadienį Palangos kurorto muziejuje vyko mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferencijoje dalyvavo būrys mokslininkų, nagrinėjusių temas apie žydus, taip pat būrys ir vietinių palangiškių, besidominčių šia tauta ir jos istorija. Konferencija rengta kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir...


„Kuršių žemė“, „Kopa“, „Medžio šviesa“, „Pajūrio žolės“, „Šventosios žvilgsnis“, „Miško ir jūros kova“, „Liuteronų bažnytukės varpas“, „Išlikimas“,– tokius ir dar daugybę kitų siužetų rugpjūčio pabaigoje vykusiame XI dailės plenere-simpoziume...


Gydytoja psichiatrė Edita (tikro vardo ir pavardės „Palangos tiltas“ neskelbia herojės prašymu), jaunatviška, malonaus giedro veido, buvo mėgstama Palangos ir viso pajūrio pacientų bei kolegų. Bet jos gyvenimas jau trečius metus Norvegijoje nėra toli gražu toks, apie kurį ji svajojo. Jos istorija – ir įspėjimas kitiems Lietuvos gydytojams, kad svetur...


Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su partneriu – Palangos kurorto muziejumi – sėkmingai įgyvendino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Palangos istorija jungia kartas“. Biblioteka projektą, orientuotą į vietos bendruomenės gyvenimo kokybės...


Palanga iki šių metų birželio 1-osios numačiusi atlikti du didelius darbus: perimti iš „Litesko“ visą miesto šilumos ūkį ir paleisti naująją 5 megavatų biokuro katilinę. UAB „Palangos šilumos tinklai“ sutartis dėl šilumos tinklų nuomos su „Litesko“ baigiasi birželio 15 dieną, bet siekiant supaprastinti buhalterinius...


Palangos Birutės parko Sodininko namelyje (ties centriniu įėjimu į parką, Vytauto g. 19) duris atvėrė unikali paroda, skirta šio parko istorijai. Pasak parodos koordinatorės Aušros Latonienės, parko istorija besidominčiųjų šią vasarą lauks ne vienas renginys, o jų ciklas.


Šeštadienį, birželio 14-ąją, Palangoje paminėta Gedulo ir vilties diena. Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, plazdančių vėliavų vedama palangiškių, kuriems 1941-aisiais prasidėjusi tautos kančios istorija – ne vien datos ir sausi faktai, eisena pro skaudžius įvykius menančią Senąją vaistinę, kur 1944-1951 m....


Nuo penktadienio Palangoje taikoma rinkliava – vienas litas už kiekvieną kurorte praleistą naktį – už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra miesto svečiams. Kad lėšos patektų į miesto biudžetą, turės pasirūpinti ne svečiai, o verslininkai. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas