Bonifacijaus atostogos

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 17

O vis dėlto gera buvo tam Bonifacijui... Ką reiškia vien saulė ir smėlis! Pastarojo Palangoje yra, bet va saulės – kur ji, po galais? Net šypsena sprogsta lūpose, kai saulei nušvitus tenka eiti per miestą – tada atrodo, lyg koks geros nuotaikos virusas būtų pasklidęs. Žmonės grakštūs, energingi, smagiau nusiteikę. O jei ne – tenka tik užsidarančias įmones, užkalamus langus, daugėjančias bedarbių gretas skaičiuoti. „Dukart du – keturi, tryskart trys – devyni“, - kaip tie kurmiai iš multiplikacinio (gražus žodis) filmuko „Coliukė“ – vos spėji savo akyse skaitliukų burbuliukus stumdyt, tokiu pašėlusiu tempu viskas keičiasi. Jau spėjau išlydėti visus savo draugus – išvažiavo laimės svetur ieškoti, kur niekas nesmaugia tavęs nesuvokiamais šuoliais didinamų mokesčių našta, kur ne pagalį į girgždančius ratus kaišioja, o meta šiaudą, kad išplauktum. Su tokia mintimi visi išsibarstė po pasaulį. Sunku, bet tikisi išgyventi, kol Lietuvoje gyvenantiems tai atrodo nerealu. Mat kalbos apie krizę ir vaizdas akyse, kai dūžta net galingais laikyti verslo planai, man ne tik šiurpą kelia, bet ir verčia naktimis sapnuoti baisiausius košmarus. Nykstančios įmonės ir įstaigos, skolos ir baimė dėl rytojaus... Tikiuosi, šviesą tunelio gale pamatys tiek iškeliavę, tiek aš – dar likusi čia.

O kol kas svajoju. Apie Bahamus, Kubą ar Meksikos pakrantę. Svajoju, kad sėdėdama po kokoso palme, kaip ir tenykščiai, sakyčiau „manjana“ (rytoj) ir kvėpuočiau saulės pritvinkusiu oru. „Manjana“ mums sako tik valdininkai, kai paprašom duonos kąsnio, nes nevalgėm jau tris savaites, o gal jau ir kelis mėnesius. „Manjana“ sako ir tie, kurie turėtų galvas sukti, kad tauta nenuskurstų ir nepradėtų vogti šiferio nuo kaimyno stogo. „Manjana“ – puikus žodis. Kai kam.

Sakoma, jog negalima atsisakyti gyvenime „tiurmos“, lazdos ir ubago „terbos“. Nenorėdama nei pirmo, nei antro, verčiau rinkčiausi trečią – ir patraukčiau ten, kur saulė ištisus metus šviečia. Ir už kurią dar niekas neįvedė mokesčio.

Juokas juokais. Ironija ir humoras tapo pagrindiniais palydovais gyvenime – kitaip seniai gyvenčiau tarp baltų ir minkštų sienų, už durų be rankenų. Nepasiduoti panikai ir depresijai – man vis kartoja, manau, ir jums. Bet... kasdien vis pagalvoju, kad jau ir šis pasakymas veda į neviltį.

Tad šįkart pasvajokime apie Bonifacijaus atostogas. Juk greitai sušils, greitai pavasaris. Palangiškiai jau ėmė skersti dar negimusį veršį (tai skambus daugiareikšmis posakis iš mano gimtinės viename Aukštaitijos miestelyje) – skaičiuoja, kiek pelno atneš vasaros „biznis“. O ar jis bus? Ar užplūs tie Bonifacijaus draugai ir bendraminčiai šį smėlėtą kampelį? Norėčiau tikėti, bet... Kas turėjo ir turi pinigų, juos mielai išleis minėtuose Bahamuose ar Mozambike, o kas neturi – atsimins užžėlusius takelius pas močiutes į kaimą. Kur rytais žadina gaidžio giesmė, kur geriamas dar šiltas ir su tvirta balta puta karvutės pienas.

Norėčiau pasakos bent vienai dienai. Ir esu šventai įsitikinusi, kad net trumputė dienelė saulės nutviekstame kampelyje man padėtų – atsigauti, pailsėti ir susikaupti. Ir toliau arti Lietuvos dirvonus, tikintis šviesios ateities. Keista, kad net ironizuodama sugebu likti optimiste. Jaunystė kalta? „Ech, vaikeli, sulauksi tu mano metų, pamatysi, kitaip kalbėsi...“, - tramdė mane vieno draugo močiutė, kai pradėjau nesuvokiamai šūkauti, kad gyvenimas gražus. Gerai, kad kiti negirdėjo – už nepagrįstą tikėjimą ateitimi būtų akmenimis apmėtę...

Tad kol kai kurie maudosi Viduržiemio jūros pursluose, kiti – karšto vandens vonioje, drįstu užmesti akį į meteorologų prognozes ir tikėtis, kad saulė, kuri ir pas mus kol kas (bent kol kas) nemokama, išlys bent valandėlei kitai jau netrukus. Organizmas, kaip siurblys, susiurbs saulės energiją ir dar bent šiek tiek bus atsparus gyvenimo negandoms. Tikiuosi, nes tiek Bonifacijus, tiek saulėti kraštai, nauji smagūs potyriai ir pažinimo džiaugsmas – beprotiškai toli.

Vakarais ėmiau kurti džiaugsmą kitiems – iš spalvotų akmenukų raitau papuošalus niekad nenustojančioms puoštis draugėms, sesėms, mamai, artimiesiems. Ir įsivaizduoju, kad tai kriauklelės iš nepaprasto rojaus kampelio, įsivaizduoju, kad 100 vatų lemputė – tai kepinanti Maldyvų salų saulė, besibarantys kaimynai iš tiesų šoka salsą, čia čia čia ar rumbą, o keptos „Brolio“ aliejaus prisigėrusios bulvės – ką tik iš jūros sužvejota riebi gelmynų žuvis avokadų padaže...

Tikros Bonifacijaus atostogos... Ačiū motinai gamtai už lakią vaizduotę.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Valdžia visais varpais skalambija, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, kad skurdo lygis mažėja, atlyginimai auga, pensijos taip pat. Tai turėtų būti gera žinia emigrantams: grįžkite į savo tėvynę ir džiaukitės pagerėjusiu gyvenimu. Bet ne visi emigrantai tiki gerais valdžios ketinimais ir pažadais. Pakanka sugrįžti trumpų atostogų ir savo akimis pamatyti kuo kvėpuoja tėvynainiai.



Atsiradus Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įrašui apie baustumą Italijoje dar 2002 metais, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Palangos skyriaus pirmininkas ir miesto savivaldybės Tarybos narys Danas Paluckas pasitraukė iš partijos skyriaus pirmininko posto, taip pat atsisakė Palangos miesto tarybos nario mandato. Praeities skeletai verčia ant šono dar vieną...


Nors už lango – gan niūru, ir, regis, jokių didelių darbų savivaldybės įmonės nevykdo, tačiau miesto vandens įmonė – UAB „Palangos vandenys“ – pluša iš peties: Būtingėje vykdo valymo įrenginių rekonstrukciją. UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis savo kompiuterio ekrane rodė vykstančių darbų nuotraukas. Vykdomų darbų...


Atsikėliau anksčiau už mano ypatingą žmogų. Nusiprausiau ir nusprendžiau trumpam išeiti įkvėpti gryno oro. Praktiškai visos vietos, kuriose teko apsistoti, buvo be langų – kad gyventojai, o dabar ir šalies svečiai, galėtų pasislėpti nuo Afrikos karščio. Tokiose vietose naktį tvyro aklina tamsa, o laiko nuovoka tiesiog ištirpsta erdvėje. Tad ir oro man...


Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos fizikos mokytojai Saulei Paulikienei, neseniai besistažavusiai Šveicarijoje, Ženevoje įsikūrusiame Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), iki šiol nedyla patirti įspūdžiai – juk apsilankyta mokslo įstaigoje, visame pasaulyje žinomoje dėl to, kad centro mokslininkai daugiau kaip po pusę amžiaus trukusių...


Verslo administravimą Vilniaus universitete studijuojantis palangiškis Mantas Valinevičius pagal studentų mainų programą krimto mokslus ne tik Europoje, Briuselyje, bet ir Pietų Korėjoje, dabar stažuojasi tarptautinėje kompanijoje Ispanijoje. Susitikęs su kitų kultūrų žmonėmis, lygino tai, ką pamatė, su tuo, ką paliko Lietuvoje. Jaunuolis teigė, jog kelionės ir svetimi kraštai...


Vėl apie atostogas

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 27 | Rubrika: Miestas

Vakar nuplėšiau kalendoriaus lapelius ir nustėrau – vasara jau mosuoja ranka. Kitiems kraunantis lagaminus ar skaičiuojant dienas iki atostogų, sunerimstu ir aš: ar turėsiu šiemet „katino dienų“ ir kokios jos bus?


Bonifacijaus atostogos

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 17 | Rubrika: Miestas

Kol saulė nelepina spindulių saujom, tol tenka tik pasvajoti apie žemiškus ir nežemiškus malonumus... Masažai, saulės bučiniai, vandens purslai... Matyt, mane veikia „holivudinė vaizduotė“ ir mano akys, pavergtos nudailintų filmų scenų iš saulėto rojaus, verčia svajoti apie atostogas kažkur beveik dievo ausyje.  


Per 2008 metus gauti 135 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus, iš viso įspėti 6922 darbuotojai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, tai didžiausias pranešimų skaičius per pastaruosius keletą metų: 2007 metais gauta 60, 2006 metais - 42, 2007 metais - 70 pranešimų. Dažniausia atleidimo priežastis - įmonėms iškeltos bankroto bylos (50 proc.). Kitos atleidimų priežastys - įmonių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius