COVID-19 pasekmės: padidėjusi tarša plastiko produktais ir farmacinėmis atliekomis

Artėjant žiemai vis labiau plintantys virusiniai susirgimai vėl skatina žmones viešose vietose naudoti apsaugines kaukes ar užsidėti vienkartines pirštines. 

Dar visai neseniai, COVID-19 pandemijos laikotarpiu, šios apsauginės priemonės buvo neabejotinai naudingos viruso sklidimui suvaldyti, bet Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vienkartinių kaukių ir pirštinių naudojimas kelia rimtas ekologines problemas ir gali pakenkti vandens organizmų bei žmonių sveikatai.  

Kaukių gamyba skatina šiltnamio efektą, atliekos – aplinkos taršą

Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad pandemijos įkarštyje, 2020 m., vien į Europos Sąjungą per mėnesį buvo papildomai importuojama vidutiniškai apie 28,3 tūkst. tonų arba 10,5 milijardo vienetų apsauginių veido kaukių ir 17,5 tūkst. tonų medicininių pirštinių. Nors 2023 m. apsauginių priemonių vartojimas sumažėjo perpus, tačiau taršos mastai ir poveikis aplinkai didėja, kadangi toksiškos cheminės medžiagos yra sunkiai suskaidomos ir ilgai išlieka aplinkoje.

Veido kaukėms gaminti dažniausiai naudojamas plastikas yra polipropilenas. Be to, nosies spaustukams papildomai yra naudojamas didelio tankio polietilenas, ausų gumytėms - polieterimidas. Gaminant tokius milžiniškus vienkartinių priemonių kiekius, sunaudojama daug resursų ir prisidedama prie klimato kaitos. 

KU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad didžiausią neigiamą įtaką aplinkai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo gamybos procese turi kaukių ausų gumelės. Be to, vienkartinės kaukės į aplinką išskiria ne tik mikroplastiką, bet ir kenksmingus dažus ar sunkiuosius metalus, kurie gali kauptis gyvuose organizmuose bei sukelti genetinius pažeidimus ar net vėžinius susirgimus.

Vienkartinės medicininės pirštinės gaminamos iš dviejų medžiagų – sintetinės gumos arba didelio tankio polietileno. Šios medžiagos, patekusios į aplinką, ją ypatingai teršia, keldamos grėsmę gyvūnams, ypač vandens paukščiams ir žinduoliams – jie didesnius plastiko produktus gali praryti arba į juos įsipainioti. Galiausiai šie plastiko gaminiai skyla į mikroplastiko daleles, kurios nėra suvirškinamos ir gali sukelti apsinuodijimus ar sutrikdyti endokrininę sistemą. 

Vaistų vartojimo padidėjimas neigiamai veikia vandens ekosistemas

Kitos priemonės, kurių vartojimas taip pat smarkiai išaugo dėl pandemijos – tai COVID-19 gydymui skirti vaistai. Europos Komisija COVID-19 gydymui rekomenduoja vaistus, kurie yra trijų tipų: antivirusiniai monokloniniai antikūnai, geriamieji antivirusiniai vaistai ir imunomoduliatoriai. Per pandemiją išaugo ir kitų preparatų vartojimas. Išanalizavus viešai prieinamus duomenis iš skirtingų pasaulio šalių, buvo nustatyta, kad gydant SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusius pacientus antibiotikų vartojimas padidėjo keturis kartus, o gydytojų dažniausiai skirtas vaistas buvo antibiotikas Azitromicinas. Tuo pat metu viena dažniausiai vartojamų vaistų grupių gydant virusų sukeltus simptomus namuose buvo nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip Ibuprofenas. Nerimą kelia tai, jog vaistų likučiai nėra pakankamai efektyviai pašalinami iš nuotekų vandens, todėl patekę į natūralias vandens ekosistemas nuodija ten esančius gyvus organizmus. Žmonių vartojamų vaistų yra aptinkama geriamajame vandenyje, žuvyse ir jūros gėrybėse. Ypač didelį susirūpinimą kelia perdėtas antibiotikų naudojimas. Patekę į vandenį antibiotikai didina bakterijų atsparumą, todėl vėliau jų sukeltos ligos gali būti itin sunkiai gydomos ir kelti grėsmę žmonių gyvybėms. 

Mokslininkų laukia nauji iššūkiai

Vienkartinių apsaugos priemonių ir vaistų nauda virusiniams susirgimams suvaldyti yra milžiniška, tačiau reikėtų nepamiršti ir neigiamos pusės – aplinkos taršos mikroplastiku ir vaistų likučiais. Netaisyklingai atsikratydami apsauginėmis priemonėmis ir vaistais teršiame aplinką, savo maistą bei savo pačių organizmus. Neigiamus padarinius gali sumažinti mokslo naujovės ir kasdienių įpročių keitimas. Popandeminiu laikotarpiu, pasauliui atsigaunant po šios krizės ir vertinant jos pamokas, mokslininkai formuluoja sau naujus iššūkius – kurti inovatyvias vandens valymo technologijas, skatinti visuomenę atsakingai vartoti medikamentus, kruopščiai rūšiuoti atliekas, nes tai būtina norint užtikrinti saugesnę ir sveikesnę žmonijos ateitį.

Reda Dzingelevičienė

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

Komentaras parengtas apibendrinant KU vykdyto mokslinio tyrimo, vertinusio COVID-19 ekstremalios situacijos pasekmes aplinkai rezultatus. 

* * *